Apie jų galimybes, prognozes, kuris turėtų laimėti ir tapti šalies vadovu, bei prasčiausiai prezidento rinkimuose pasirodžiusius politikus Nacionalinėje bibliotekoje diskutavo politologai.
Diskusijoje dalyvavo Mykolo Romerio universiteto docentas Virginijus Valentinavičius, Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyresnysis metodininkas-tyrėjas Matas Baltrukevičius ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Šuminas.
Laukia inteligentiška kova
Politologai sutarė, kad antrasis rinkimų turas ir iki rinkimų dienos likęs laikas nebus įspūdingai įdomus. M.Baltrukevičius diskusijoje sakė tikintis, kad kova bus inteligentiška.
„Aš nesitikiu, kad kampanija bus labai pritraukianti dėmesį. Antrojo turo debatai būtų žymiai įdomesni, jei S.Skvernelis juose būtų, būtų gėris ir blogis, kiekvienas pasirinktų, kas yra gėris, kas blogis. O dabar kandidatai, kurie pateko į antrą turą, aš nemanau, kad jie pradės pjautynes.
Greičiausiai bus ramu, inteligentiška, manau, kad jie laikysis tos linijos, stengsis subtilesniais būdais“, – kalbėjo M.Baltrukevičius, pabrėždamas, kad greičiausiai įdomių reginių per likusį laiką iki prezidento rinkimų greičiausiai nebus.
„Net nėra aišku, kad I.Šimonytei taip gerai yra būti pirmai“, – sakė jis.
Jo teigimu, kai kurie rinkėjai gali net nebeiti balsuoti.
„Jei žmonės pasigaus tą mintį, kad džiaugsmo buvo tau, rinkėjai savo darbą jau padarė, dalis žmonių tikrai buvo tokių, kurie balsuodami už I.Šimonytę ar G.Nausėdą, buvo prieš S.Skvernelį. O kai S.Skvernelio nėra, bus tokių, kurie tikrai pamanys, kad darbas yra padarytas.
Daug lems tai, kuris kandidatas turi didelę dalį tokių rinkėjų, kuriems yra svarbu, kad būtent jų kandidatas laimėtų, o ne strateginis pasirinkimas prieš S.Skvernelį“, – tvirtino M.Baltrukevičius. Pridurdamas, kad būtent S.Skvernelio rinkėjus reikia stengtis paveikti.
„Abiems reikia labai pasistengti ir parodyti, kad antras turas nėra tiesiog pasirinkimas tarp dviejų konservatorių kandidatų“, – kalbėjo politologas, kalbėdamas į R.Karbauskio požiūrį apie du kandidatus.
A.Šuminas kėlė ir dar kitokį klausimą – ar žmonės žino, kas iš tikrųjų laimėjo prezidento rinkimus.
„Kas žmonės užsifiksavo rinkimų naktį? Nes žmonės nuėjo miegoti su mintimi, kad rinkimus laimėjo G.Nausėda, ir tik atsikėlę ryte sužinojo, kad I.Šimonytė yra pirma. Vakaro atsiminimai yra daug stipresni“, – kalbėjo A.Šuminas.
„I.Šimonytė sako, ką galvoja, o G.Nausėda vengia tai sakyti, nes bando įtikti visiems. Tie stiliai yra aiškiai skirtingi“, – teigė A.Šuminas.
Antras rinkimų turas – apie meilę
MRU politologo V.Valentinavičiaus teigimu, dabar kiekvienam iš kandidatų reikia ne tik ieškoti naujų rinkėjų, bet į rinkimus prišaukti ir jau už juos balsavusius.
„Esminis klausimas bus ne naujų rinkėjų pritraukimas, bet tų, kurie balsavo pirmame ture, jų prisišaukimas. Kai klausimas, prie tokių apimčių taktinių balsavimo, kiek ištikimų rinkėjų vienas ir kitas.
Pirmas ratas yra apie tai, kas išeis į antrą ratą, visi skaičiuoja, rinkėjas pasveria. Bet antras ratas, kai pavojai atpuola, skaičiuoti nebereikia, tada jau yra apie meilę savo kandidatui. Ir kas pasivargins pakilti ir ateiti į rinkimų apygardą. Kiek tvirtų šalininkų turi vienas ar kitas, niekas negali pasakyti“, – kalbėjo V.Valentinavičius.
Jis prognozavo, kad S.Skvernelio rinkėjo šiems kandidatams „paimti“ nepavyks.
„Antras ratas yra apie meilę“, – tvirtino politologas.
„I.Šimonytę arba myli, arba ne, o apie G.Nausėdą sako, kad jis atrodo kaip prezidentas“, – sakė A.Šuminas.
„Ar tikrai šokimas pagal „Metallica“ padės sutraukti konservatyvius rinkėjus, nemanau“, – juokėsi A.Šuminas. Visgi, jis pabrėžė, kad I.Šimonytei itin gerai pavyko išjudinti jauną rinkėją.
Įvardijo prasčiausiai ir geriausiai pasirodžiusius
M.Baltrukevičius diskusijoje įvardijo ir visiškus rinkimų pralaimėtojus, lygindamas surinktus balsus su praėjusiais prezidento rinkimais Lietuvoje.
„Bandžiau panardyti po mūsų rinkimų istoriją. Du kandidatai yra gavę daugiau balsų pirmame ture, nei I.Šimonytė, bet vis tiek nelaimėję rinkimų, tai V.Adamkus 2002 metais ir Artūras Paulauskas 1997 metais. G.Nausėda, jei skaičiuojant procentais, tai yra geriausias visų laikų antros vietos rezultatas pirmame ture, jei skaičiuojant balsais – V.Adamkus 1997 metais šiek tiek lenkia.
S.Skvernelį irgi galima laikyti dideliu nelaimėliu, nes skaičiuojant procentais trečią vietą užėmęs kandidatas tiek daug balsų nebuvo surinkęs, o skaičiuojant balsais – Vytautas Landsbergis 1997 metais šiek tiek daugiau balsų gavo.
Vytenio Povilo Andriukaičio rezultatas yra blogiausias visų laikų socialdemokratų rezultatas prezidento rinkimuose“, – situaciją nubrėžė jis.
Jis įvertino ir paskutinę vietą prezidento rinkimuose užėmusio V.Mazuronio rezultatą.
„O kalbant apie Valentiną Mazuronį, tai vos šeši kandidatai yra buvę Lietuvos prezidento rinkimų istorijoje, kurie gavo mažiau balsų: Antanas Smetona, Vytautas Šustauskas, Kęstutis Glaveckas, Rimantas Jonas Dagys ir net Česlovas Jezerskas 2009 metais pasirodė šiek tiek geriau, nei V.Mazuronis“, – kalbėjo M.Baltrukevičius.
A.Šuminas pagyrė paskutinę vietą užėmusį V.Mazuronį dėl klausimų S.Skverneliui.
„Po šių rinkimų V.Mazuronis taps S.Skvernelio krikštatėviu, nes tas namo pirkimas ir „žodžio žmogus“, ta etiketė prilipo taip, kad jos atsikratyti bus labai sunku. Šiuos perliukus naudoja ir kiti politikai“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas A.Šuminas. Jis gyrė V.Mazuronį už gerai paruoštą klausimą dėl premjero S.Skvernelio namo vertės.
„Rinkimai keičiasi ir tokiomis pačiomis kortomis kampanijos nelaimėsi, tokias tendencijas matome ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. O rinkimai buvo labai švarūs, korektiški ir net šiek tiek nuobodūs“, – sakė A.Šuminas.
Išankstinis balsavimas antrame prezidento rinkimų ture ir rinkimuose į EP prasideda pirmadienį. Nuo pirmadienio iki penktadienio savo balsą visuose Lietuvos savivaldybių pastatuose atiduoti galės nuo 8 valandos iki 20 valandos vakaro.
Gegužės 26 dieną savo balsą rinkėjai galės atiduoti nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos vakaro.
