Prezidento A. M. Brazausko legenda: paaiškino, kodėl socialdemokratai neužaugino kito tikro lyderio

Lietuvos socialdemokratų partijos (LDSP) skilimas nesutrukdė gero šios partijos pasirodymo savivaldos rinkimuose. Savo buvimą Lietuvos politinėje arenoje LSDP patvirtino ir dalyvaudami prezidento rinkimuose. Tik į antrąjį rinkimų turą jų kandidatas nepateko.

Prezidentiška asmenybė. Ir kodėl LSDP nepavyko užauginti kito lyderio po A. M. Brazausko.<br>Lrytas.lt koliažas
Prezidentiška asmenybė. Ir kodėl LSDP nepavyko užauginti kito lyderio po A. M. Brazausko.<br>Lrytas.lt koliažas
Vytenis Povilas Andriukaitis ir Gintautas Paluckas.<br> Lrytas.lt montažas
Vytenis Povilas Andriukaitis ir Gintautas Paluckas.<br> Lrytas.lt montažas
Vytenis Andriukaitis rinkimų štabe<br>D.Umbraso nuotr.
Vytenis Andriukaitis rinkimų štabe<br>D.Umbraso nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>T.Bauro nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>T.Bauro nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Algis Krupavičius<br>M.Patašiaus nuotr.
Algis Krupavičius<br>M.Patašiaus nuotr.
 Saulius Spurga<br>D.Umbraso nuotr.
 Saulius Spurga<br>D.Umbraso nuotr.
Algirdas Mykolas Brazauskas.<br>R.Neverbicko nuotr.
Algirdas Mykolas Brazauskas.<br>R.Neverbicko nuotr.
Algirdas Mykolas Brazauskas.<br>R.Neverbicko nuotr.
Algirdas Mykolas Brazauskas.<br>R.Neverbicko nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

May 21, 2019, 8:42 PM, atnaujinta May 22, 2019, 6:19 AM

Politologų teigimu, LSDP iškelto kandidato rinkimų kampanija buvo trumpiausia, o socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio dalyvavimas pirmajame prezidento rinkimų ture sulaukė nedidelio, tačiau tikrai nebeviltiško palaikymo. Šį politiką palaikė 4,78 proc. rinkimų dalyvių. 

Tai įrodė, kad būtent ši nuo ankstesnės socialdemokratų politinės jėgos atskilusi partijos dalis yra stipresnė ir sėkmingesnė, bet kartu atvėrė ir tam tikras partijos problemas.

Partijos buvimo politikoje įrodymas

Partijos, kurios yra veiklios ir aktyvios politinių procesų dalyvės, turi dalyvauti valstybinės reikšmės rinkimuose – taip apie priežastis, kurios lėmė LSDP dalyvavimą prezidento rinkimuose, kalbėjo politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga.

„V.P.Andriukaitis savotiškai pasiaukojo, laikinai pasitraukęs iš Europos Komisijos narių, kad keltų partijos idėjas ir reklamuotų savo politinę partiją. Tai yra savaime suprantamas partijos sprendimas, nes partijos, kurios yra veiklios, turi dalyvauti tokio masto rinkimuose.

Juo labiau tai buvo savotiškai naujas partijos veidas, iškeltas po partijos skilimo. Manau, kad šį jam patikėtą vaidmenį V.P.Andriukaitis atliko ir surinko nedidelį, bet nebeviltišką balsų skaičių.

Jis buvo mestas kaip partijos kandidatas ir savo vaidmenį atliko dar kartą įtvirtindamas, kad ši partija veikia kaip rimtas žaidėjas Lietuvos politinėje padangėje“, – portalui lrytas.lt teigė politologas S.Spurga.

Politologas, Klaipėdos universiteto (KU) docentas Saulius Šiliauskas pastebėjo, kad tai kartu buvo ir standartinis, ne pirmą kartą Lietuvos rinkimų istorijoje matytas šios partijos elgesys.

„Kalbant apie Valdemaro Tomaševskio ir V.P.Andriukaičio dalyvavimą, galime matyti, kad rinkėjai skirtingi, o motyvai panašūs, rezultatai taip pat gana panašūs.

Tai yra tos politinės jėgos, kurios visada kelia savo kandidatą ir po rinkimų didžiuojasi, kad ne visos partijos sugebėjo iškelti savo kandidatus. Tačiau jie, nepaisant visko, sugebėjo“, – LSDP kandidato dalyvavimą rinkimuose komentavo S.Šiliauskas.

Kova tarp LSDP ir LSDDP

2017 m. rugsėjo 23 d., vadovaujantis LSDP skyrių balsavimu ir partijos tarybos sprendimu, buvo nuspręsta nutraukti koalicijos sutartį su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Šis sprendimas nebuvo priimtinas daliai partijos narių ir tai lėmė partijos skilimą į LSDP, kuri prezidento rinkimuose ir iškėlė V.P.Andriukaičio kandidatūrą, bei Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP).

Todėl šįmet vykstantys rinkimai po skilimo buvo ir yra itin reikšmingi šioms dviems partijoms – LSDP ir LSDDP, nes būtent rinkimų rezultatai atskleis, kuri iš jų turi stipresnes pozicijas Lietuvos politinėje arenoje.

„Pagrindinis klausimas po partijos skilimo buvo toks: kuri iš tų partijų gyvuos sėkmingiau? Ar ta pusė, kurioje liko struktūros rajonuose ir finansai? Ar ta, kurioje po skilimo liko asmenybės, esančios valdžioje ir turinčios didžiulę politinę patirtį bei ilgametį įdirbį?

Rinkimai parodė, kas yra svarbiau. Savivaldos rinkimai ir iš dalies prezidento rinkimai davė atsakymą, kad partijos tęstinumas ir partijos struktūros bei partijos ideologija yra svarbiau ir reikšmingiau“, – įvykusių rinkimų reikšmę aiškino politologas S.Spurga.

Tačiau, anot politologo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Algio Krupavičiaus, šie rinkimai atskleidė vieną neigiamą LSDP pasirengimo prezidento rinkimams aspektą, kuris verčia stokoti optimizmo, galvojant ir apie EP rinkimus.

„Socialdemokratai, kaip partija, prezidento rinkimų kampanijos nevykdė. V.P.Andriukaičiui labai rimta problema buvo tai, kad kampanija buvo trumpa ir ją organizavo artimiausių žmonių grupė. Partija buvo tarsi pašalietis, stebėtojas iš šalies.

Todėl optimizmo, svarstant apie LSDP perspektyvas ir EP rinkimus, nėra labai daug. Gali būti, kad demobilizacija, kuri įvyko prezidento rinkimuose, paveiks ir EP rinkimų rezultatus. Jei po savivaldybių tarybų rinkimų socialdemokratai galėjo turėti daug optimizmo, vietiniai skyriai pasirodė tikrai sėkmingiau nei daugelis prognozavo, tai dabar yra priešingai“, – portalui lrytas.lt sakė A.Krupavičius.

Balsuojama už asmenybę, kuriai pritrūko prezidentinės laikysenos

Prezidento rinkimuose balsuojama už asmenybę, kuri turi atrodyti prezidentiška – tokius prezidento rinkimų bruožus akcentavo politologas S.Spurga.

„Bendrame kontekste V.P.Andriukaitis galbūt neatrodė kaip prezidentiškas politikas. Žmonės jo nematė prezidento pozicijoje ir dabar nemato. Bet jis pasirodė kaip pakankamai solidus, galintis argumentuotai kalbėti ir turintis savo vertybinę poziciją politikas.

Prezidentiniai rinkimai yra ypatingi – žmonės balsuoja už asmenybes ir tik nedidele dalimi atsižvelgiama į partijų priklausomybę ar koreliacijas su partijomis“, – pastebėjimais su portalu lrytas.lt dalijosi MRU docentas.

Panašios pozicijos laikėsi ir politologas, KU docentas S.Šiliauskas.

„Nors rinkimų kampaniją V.P.Andriukaitis pradėjo vėliausiai, daugeliu klausimu jis pasisakydavo gana gerai ir argumentuotai. Vis tik panašu, kad jiems pritrūko ne tik laiko.

Jiems po Algirdo Mykolo Brazausko sunkiai sekasi užauginti tokius, na, charizmatiškesnius lyderius“, – pastebėjo S.Šiliauskas.

A.M.Brazauskas šalies vadovo pareigas ėjo 1992-1993 m. ir 1993-1998 m.

Tuo tarpu pirmadienį LSDP partijos pirmininkas Gintautas Paluckas po valdybos posėdžio pranešė, kad antrajame rinkimų ture LSDP nerems nė vieno kandidato. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.