Į susitikimą buvo kviesta ir G.Nausėdos oponentė, pirmąjį prezidento rinkimų turą laimėjusi Ingrida Šimonytė, tačiau ji atsisakė dalyvauti susitikime dėl įtemptos darbotvarkės.
Įtikino ne visus
Po posėdžio žurnalistams R.Karbauskis dar kartą išreiškę apgailestaujantis, kad šis susitikimas sudomino tik vieną kandidatą.
„Labai džiaugiamės, kad kandidatas rado laiko ir noro. Kita kandidatė, nors turėjo absoliučiai aiškią galimybę, ji buvo Seime, nerado noro ir laiko susitikti. Kai kuriems iš mūsų kolegų tai padėjo apsispręsti“, – sakė R.Karbauskis.
Jis teigė, kad ketvirtadienį ryte rinksis partijos valdyba, ji suformuluos visos partijos nuomonę.
R.Karbauskis sakė tikintis, kad valdančiųjų ir Prezidentūros santykiai pasikeis, jei prezidentu taps G.Nausėda.
„Mes turėjome konfrontacijos laikotarpį, tiesiog buvo pasakyta, kad išrinko ne tuos“, – sakė jis.
„Aš dar niekur nelinkstu, bet už I.Šimonytę aš nebalsuočiau“, – teigė valstiečių lyderis.
Jis teigė, kad susitikimas su kandidatu ne visus valdančiosios koalicijos narius nuteikė teigiamai.
„Yra skirtingų nuomonių, požiūrių. Vieni tuo susitikimu liko labai patenkinti, kiti – mažiau, kai kurie liko nusivylę“, – valdančiųjų kolegų nuomones išsakė R.Karbauskis.
„Daugumos nuomone, jie džiaugiasi, kad šis kandidatas į susitikimą atėjo“, – kalbėjo valstiečių vedlys.
Jo teigimu, valstiečiai ir nesitikėjo, kad G.Nausėda pritars visiems jų pasiūlymams.
„Jei visi atsakymai būtų saldūs, kad viskam jis pritaria, tai nebūtų sąžininga“, – žurnalistams sakė R.Karbauskis.
Tikslas nėra valdančiųjų parama
Į susitikimą atvykęs G.Nausėda tvirtino, kad jo tikslas nėra siekti paramos.
„Malonu lankytis štai šitoje salėje, kuri man simbolizuoja sutelktą politikų ir valstybės pareigūnų darbą Lietuvai. Manau, kad to mes galime pasiekti. Tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl neatsisakiau susitikti. Nes esu įsitikinęs, kad svarbiausia yra susitarti“, – kalbėjo G.Nausėda.
„Mano apsilankymo tikslas nėra siekti partijos paramos, manau, kad jūs patys nuspręsite, kaip jums tikslingiausia elgtis, mano tikslas – gerbti kiekvieną Lietuvos žmogų ir sudaryti jiems kiek galima visapusiškesnį vaizdą, kokių pažiūrų ir nuostatų laikosi kandidatas“, – prieš pradėdamas atsakyti į klausimus sakė kandidatas.
Valdantiesiems valstiečiams, kurie dar nenusprendė, ką palaikyti prezidento rinkimų antrame ture, G.Nausėda atsakė į iš anksto jam atsiųstus klausimus.
Pirmasis valdančiųjų užduotas klausimas buvo apie galimybę keisti Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje sistemą.
G.Nausėda tvirtino, kad į šiuos sutikimus turi keliauti prezidentas.
„Reikia pripažinti, kad pagal Konstitucijos 84 straipsnį, prezidentas formuoja ir įgyvendina užsienio politiką. Turbūt sutiksite, kad šiuo metu Europos Sąjunga yra tautų sąjunga, kai yra išsaugomas šalių savarankiškumas, jų vadovai atlieka labai svarbią funkciją atstovauti šitų šalių interesus bendruose forumuose. Po 2009 metų Lisabonos strategijos, pasikeitė sistema šiek tiek ir vietoje dviejų asmenų, važiuojančių į posėdžius, lieka vienas asmuo.
Aš esu įsitikinęs, kad prezidentas geriausiai ir atstovautų tuos interesus“ – kalbėjo G.Nausėda pabrėždamas, kad nėra gerai, jei į susitikimus važiuojantys asmenys keistųsi.
„Prezidento lyderystė čia turėtų būti neabejotina“, – sakė jis.
„Noriu išvengti, kai atskiri pareigūnai imtųsi atskirų iniciatyvų“, – sakė kandidatas, konkrečiai įvardindamas ir vieną premjero pasiūlymą – svarstymą perkelti ambasadą Izraelyje į Jeruzalę.
Paprašytas įvertinti dabartinės pensijų reformos pasiekimus, G.Nausėda prabilo ir neigiamus aspektus.
„Aš turiu pritarti, kad tikrai yra padaryta neblogų sprendimų, ypatingai, perkeliant „Sodros“ dalį įsipareigojimų į valstybės biudžetą, kas leidžia šiek tiek lengviau manevruoti, ypač bazinės pensijos dydžiu ir gal kartais užtikrinti spartesnį pensijos augimą.
Juo labiau teisinga buvo atskirti „Sodros“ įsipareigojimų dalį. (...) Tačiau mane labai neramina kartais pasitaikančios pastangos supriešinti „Sodrą“ su privačiais pensijų fondais, sakant, kokia „Sodra“ gera. Šitaip priešinant ir suponuojant nuomonę, kad tik „Sodra“ gali užtikrinti orią senatvę, mes šiek tiek klaidiname žmones“, – sakė kandidatas.
Prabilus apie santykius su kaimyninėmis šalimis, G.Nausėda įvardijo esminius taškus.
„Tikrai manau, kad žiūrime labai panašiai į klausimus. Premjeras nuolat akcentuodavo Lenkijos dimensiją, mes sakydavome debatų metu tą patį, žiūrovams gal buvo nuobodu, kai buvo sutarimas dėl pirmojo vizito į Lenkiją. Bet tai gal ir yra gerai, nes tai atspindi didelį konsensusą visuomenėje. Tikrai paskutiniu metu santykiai yra ženkliai pagerėję“, – dabartinius santykius su Lenkija vertino G.Nausėda.
Jo teigimu, klausimų spektras, aptariamas su šia šalimi turi plėstis.
„Tie tradiciniai klausimai turėtų išsiplėsti į energetinio ir gynybinio bendradarbiavimo klausimai“. – sakė jis.
„Santykių su kaimynais prasme, mes vieną gerą dalyką pamiršome. Žinome tuos klausimus su latviais, skirtingas požiūris į Astravą. Aš nemanau, kad tie klausimai yra tokie neišsprendžiami, kad jie turėtų temdyti santykius“, – kalbėjo G.Nausėda.
Prabilęs apie medikų atlyginimus, G.Nausėda tvirtino, jog medikų atlyginimai turi būti didinami. Jis išreiškė susirūpinimą, kad „pažadai eina greičiau, nei realūs žingsniai“.
Tam paprieštaravo susitikime taip pat buvęs premjeras Saulius Skvernelis.
„Gerbiamas premjere, jei likimas lems visgi dirbti kartu, labai atidžiai kontroliuosiu šį skaičių“, – sakė G.Nausėda, kai S.Skvernelis pasakė, kad medikų atlyginimai kils nuo 2020 metų.
G.Nausėda suabejojo ir valstiečių pasiūlymu kurti valstybines vaistines.
Prezidento rinkimuose galėjo dalyvauti ir prieš 10 metų
Bendrame valdančiųjų posėdyje G.Nausėda prabilo ir apie praeitį, kai jis galėjo dalyvauti prezidento rinkimuose.
„2008-2009 metais buvo kalbų, kad galimai galėjau dalyvauti prezidento rinkimuose ir tada. Mano sprendimas buvo nedalyvauti, nes galvojau, kad nesu pasiekęs tokios žmogiškos brandos, kai galėčiau atsispirti viskam. Turėjo praeiti 10 metų, šiandien aš esu susiformavęs visiškai kaip specialistas, esu pasiekęs tos žmogiškos brandos, gerbti žmones, nepriklausomai nuo jų pažiūrų skirtumų. Tikiuosi, kad su šituo savo indėliu galiu lemti tam tikrą pokytį Lietuvos politikoje“, – sakė G.Nausėda.
Paskutinis klausimas uždavė valstiečių lyderis R.Karbauskis.
„Noriu pasakyti, kad mes tikriausiai, aš drįstu šnekėti mūsų koalicijos vardu, mes tikrai norėtume bendradarbiavimo. Nes du su pusę metų mes gyvenome keistame konfrontacijos jausme su prezidentūra. Mes tikrai nesame tos konfrontacijos iniciatoriai“, – sakė R.Karbauskis. Jis rinkimuose palinkėjo sėkmės G.Nausėdai.
Po susitikimo G.Nausėda sakė, kad gal ne visi jo atsakymai valdantiesiems turėjo patikti.
„Daugeliu klausimų mano atsakymai gal turėjo patikti, gal turėjo visiškai nepatikti frakcijai, kuri juos uždavė. Bet tokiu būdu mes išdėstėm savo požiūrį, savo klausimo supratimą. Dabar jau galiu ramia dūšia eiti ir vykdyti savo rinkimų kampanijos“, – po susitikimo tvirtino G.Nausėda.
Paklaustas, kokiais klausimais jis nesutartų su valstiečiais, G.Nausėda kalbėjo apie valstybinį kapitalizmą.
„Aš skeptiškas valstybinio kapitalizmo atžvilgiu – valstybinių vaistinių, valstybinių prekybos tinklų ir kitokių darinių formavimo atžvilgiu. Čia yra viena didelė rizika“, – sakė G.Nausėda, bijodamas papildomų privilegijų tokiems dariniams.
Sprendimą priims ketvirtadienį
Ši valdančioji partija sprendimą dėl paramos kuriam nors kandidatui žada priimti tik ketvirtadienį, partijos valdybos posėdyje. LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas žurnalistams po susitikimo sakė, kad jų partiją sprendimą priims šiandien, bet jau dabar jaučia, kad yra linkstama paremti G.Nausėdą.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis dar savaitės pradžioje pareiškė tikintis, kad valstiečiai taip ir nepareikš paramos nė vienam kandidatui. Valstiečių lyderis R.Karbauskis yra pasakęs, kad dar nežino, ar palaikys G.Nausėdą, bet yra tikras, kad asmeniškai nebalsuos už I.Šimonytę.
Trečiadienį taip pat yra suplanuoti ir kiti G.Nausėdos susitikimai su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovais. Ir nors G.Paluckas ir jo vadovaujama partija jau yra nusprendusi, kad nei vieno kandidato prezidento rinkimuose jie nerems, išklausys tik jo ketinimus.
Speciali tiesioginė transliacija „Prezidento rinkimai 2019“ sekmadienį 20:00 per „Lietuvos ryto“ televiziją.
