„Dar vis buvo šešėlis abejonės, ar Liberalų sąjūdis, kaip nacionaliniu mastu veikianti politinė jėga, išliks, išsilaikys, tai reikia konstatuoti: viskas tvarkoje (...), liberalai gyvi, visuose regionuose vienokį ar kitokį geresnį rezultatą netgi lyginant su savivaldos rinkimais parodėme“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė E. Gentvilas.
Jis sako prognozavęs, jog Liberalų Sąjūdis gaus vieną mandatą, nors ir tikėjosi didesnio balsų skaičiaus.
E. Gentvilas taip pat pažymėjo, kad liberalų-centro politinė grupė Liberalų ir demokratų aljansas už Europą (ALDE), kuriai priklauso ir jo vadovaujama partija, vietoje 67 mandatų ALDE turės 107 mandatus ir tai, anot jo, yra „didžiausias šuolis tarp Europos politinių šeimų“.
Jis žada, jog partija „veiksmais, programa ir retoriniais dalykais“ atsinaujins ir tikisi nustebinti 2020-ųjų Seimo rinkimuose.
Į Europos Parlamentą išrinktas liberalų atstovas Petras Auštrevičius viliasi, kad EP susikurs „stabili, proeuropietiška dauguma“, vienijanti 430-500 politikų, „su kuria galima nuversti kalnus“. Tuo metu buvusių partiečių iniciatyvas Lietuvoje po kelių dienų kurti naują liberalią partiją jis pavadino „kanibalizmu tarp liberalų“, kur niekas nelaimi.
„Jei jie nori, kuriasi, įsikurs kaip partija. Ar jie turės perspektyvą – pamatysime“, – svarstė P. Auštrevičius.
Kalbėdamas apie prezidento rinkimus, Eugenijus Gentvilas sako buvęs tikras G. Nausėdos pergale, bet tokios didelės persvaros neprognozavo ir dėl tokio atotrūkio kaltino konservatorius.
„Mano manymu, ne pati Šimonytė ar jos štabas, tačiau konservatoriai, kurie labai glaudžiai prisiglaudė prie šimonytės prieš antrąjį turą, yra padarę klaidų ir Šimonytei kilti virš tų sunkiai pakeliamų ligų nebepavyko. Ji turėjo didesnį rezervą, t.y. galėjo būti mažesnis skirtumas nuo Gitano Nausėdos, tačiau aplinka kalta šiuo atveju buvo“, – – tvirtino E. Gentvilas.
Jis taip pat pastebi kylančią įtampą tarp valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio ir premjero Sauliaus Skvernelio, tačiau neprognozavo, ar „valstiečių“ frakcija gali skilti.
„Mano manymu, Skvernelio ir Karbauskio tarpusavio santykis turi nulemti, ar plyš stambiausia tektoninė plokštė per vidurį, ar ne. Bet tai tik matymas, kad čia yra silpnoji lūžio vieta kalnodaros terminais šnekant, bet ar įvyks tas lūžis, priklausys nuo jų, o ne nuo mano šnekėjimo“, – teigė E. Gentvilas.
Jis pridūrė, kad S. Skvernelio Vyriausybė dirbti iki Seimo rinkimų „turi perspektyvų, jei Skvernelis tam ryšis ir to norės, ir gaus savo frakcijos palaiminimą“. E. Gentvilas mato, jog „valstiečių“ dialogas su Gitanu Nausėda yra įmanomas, tačiau šioje vietoje neatmeta ir reikšmingo konservatorių vaidmens.
„Jie gali būti nepatenkinti, kad, pavyzdžiui, prezidentas per daug kalbasi su valdančiaisiais ir per mažai su jais. Tokių ženklų yra buvę. Tad, sakyčiau, stambieji žaidėjai „valstiečiai – žalieji“ ir konservatoriai taip pat gali vaidinti svarbų vaidmenį drumsčiant vandenį arba tam dumblui leidžiant nusėsti“, – aiškino E. Gentvilas.
