„Šiandien mes matome, kad tai tikrai buvo spaudimas rinkėjams, nes pasibaigus rinkimams jau atsisakoma tų retorikos elementų, kurie buvo naudojami prieš juos. Tikrai tai nėra aukštos politinės kultūros požymis ir manau, kad tokios politinės kultūros elementų Lietuvoje turėtų būti kiek galima mažiau“, – sako išrinktasis šalies vadovas.
Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir G.Nausėdos pokalbis – specialioje „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Jau jūsų nebeklausiu, kaip jaučiatės, nes net neabejoju, kad jaučiatės įdomiai, pereikime prie konkrečių dalykų. Jūsų laukia labai sunkus egzaminas – išspręsti valdžios krizę. Turbūt teks kalbėtis su dviem nesutaikomais priešais ar nesutaikomais konkurentais – valstiečių partija ir konservatorių partija. Ar jūs matote kažkokius scenarijus ir sprendimus?
– Aš gal kitaip suformuluočiau klausimą – ar dabartinė valdančioji koalicija pagrindiniais jos bruožais gali išlikti ir gali būti ta jėga, kuri formuos Vyriausybę ar siūlys jos narius.
Jeigu taip atsitiktų, be jokios abejonės, konsultuotis su opozicija taip pat reikia, bet vis dėlto atsakomybę už šalies vykdomąją valdžią artimiausius pusantrų metų prisiims dabartinė valdančioji koalicija.
Jeigu ji dėl įvairių priežasčių – frakcijų skilimų ar kažkieno pasitraukimo – nebegalėtų tos pareigos imtis, be abejo, reikės ieškoti alternatyvų ir Vyriausybė, kurią sudaro kitos partijos, taip pat galėtų būti tokia alternatyva, įskaitant ir mažumos Vyriausybės galimybę. Ji gali būti tiek politinė, kaip buvo Gedimino Kirkilo ir Andriaus Kubiliaus laikais, arba ji gali būti technokratinė.
Ir dar viena opcija – pirmalaikiai Seimo rinkimai, kurie taip pat gali būti organizuojami, jeigu visos kitos alternatyvos būtų netinkamos. Šiandien atmetimo būdu reiktų pradėti nuo pagrindinio scenarijaus ir jeigu jis neišsipildo, tada nagrinėti kitas galimybes.
– Jūs turbūt suprantate, kad šioje situacijoje tai, ką jūs deklaravote visą kampanijos laikotarpį – sutaikyti, susitarti, konsoliduoti – vargu ar pavyks. Rasti sutarimą tarp šių dviejų konfrontuojančių pusių bus pakankamai sudėtinga, čia gali prireikti ir griežtų sprendimų.
– Nereikia mestis į kraštutinumus. Visiškas sutarimas galimas tik kapinėse. Tuo tarpu politikoje galima pasiekti kompromisų, laikinų kompromisų, sutarimo vienais klausimais ar toliau nepasiekti sutarimo kitais klausimais.
Man svarbu suprasti, ar kertiniais visuomenės gyvenimo klausimais, kaip viešojo sektoriaus finansavimas, švietimo situacija, mūsų ilgalaikiai planai sveikatos sistemoje yra tas sutarimas, ar ne.
Deklaratyviai, žvelgiant paviršutiniškai jis yra, jūs šiandien nerasite nė vienos partijos, kuri prieštarauja šitiems tikslams – optimizuoti švietimo sektorių, siekti geresnės paslaugų kokybės sveikatos apsaugos sistemoje. Bet kuomet mėginama imtis konkrečių darbų, tada prasideda pagalių kaišiojimas į ratus arba nesutarimai.
Pirmiausia ką reikia padaryti – susitikti atskirai su partijų lyderiais, aptarti susiklosčiusią situaciją šiuo metu Seime, kiek ji yra tvari arba kiek laukia jos iššūkiai ir jau tada kalbėti apie būsimos Vyriausybės formavimą.
Bet prieš visa tai dar reikia padaryti darbą, kurį vadinu komandos formavimu. Aš norėčiau didžiąja dalimi matyti kertinius komandos žmones dar prieš pradėdamas eiti savo pareigas.
Kai kurie iš šitų žmonių, be abejonės, bus iš mano dabartinės komandos, kiti tikrai bus vadinamieji šauktiniai ar kviestiniai žmonės, kurie tikrai nėra mums svetimi, mes su jais bendradarbiavome rinkimų kampanijos metu, tiesiog jų parama daugiau buvo neformali, moralinė, patarimų pobūdžio ir panašiai.
– Dvi pavardes jau įvardinote – Aistis Zabarauskas, Povilas Mačiulis, tai jūsų kampanijoje dirbę žmonės. Tai yra viskas?
– Tikrai tai nėra viskas. Aš tikrai matau galimybes dirbti ir mano štabo vadovei Algei Budrytei, tik šią minutę negalėčiau pasakyti, kokiose konkrečiai pareigose ją įsivaizduočiau.
– Čia labiau administracija, pone Nausėda. Mes kalbame ir apie patarėjus.
– Apie politinius patarėjus jeigu mes kalbame, tai tikrai nenoriu savęs apsiriboti sakydamas, kad tai yra baigtinis sąrašas, nes tai priklausys dar ir nuo mano konsultacijų su tais žmonėmis, su kuriais kalbėsiu išorėje.
– Pokalbiai vyksta?
– Kaip jie gali vykti, kuomet paskelbiamas rinkimų rezultatas, aš tik spėjęs išsimiegoti, atėjau ir duodu 4 interviu iš eilės. Kaip manote, ar aš dar šiuo metu galėčiau vykdyti konsultacijas?
– Jūs numatantis į priekį. Jūs gi prognozuotojas visada buvote.
– Duokite man atsikvėpti, aš tikrai tą padarysiu.
– Grįžtant prie valdžios krizės situacijos, jūs būsite pirmasis prezidentas be politinio užnugario. Galbūt galima sakyti, kad kažkas panašaus buvo Valdas Adamkus, kuris jus rėmė ir yra panašaus tipažo.
Bet iš principo neturite nei politinės partijos, nei politinės paramos – nemanote, kad tai gali jums pakišti koją ir kalbantis su partijomis, bandant rasti konsensusus tarp jų?
– Jūsų klausime yra vienas netikslumas. Aš esu prezidentas be partinio užnugario, bet esu prezidentas su didžiuliu politiniu užnugariu – tai yra 66 proc. rinkėjų, kurie nusprendė antrajame rinkimų ture balsuoti už mane.
Tai yra didžiulė politinė jėga, kurią aš įgijau. Aš ja naudosiuosi labai atsakingai ir tai yra tai, ką aš vadinu politiniu kapitalu, moraliniu autoritetu. Pavadinkime tai kaip norime, bet svarbiausia, jis leidžia kalbėtis su įvairiomis politinėmis partijomis, nes jos negali nesiskaityti su naujai išrinkto prezidento parama visuomenėje, ypatingai artėjant 2020 m. Seimo rinkimams.
Partijų užnugaris yra sąlyginis dalykas, manau, kad su partijomis megsime konstruktyvų dialogą ir megsime konstruktyvius ryšius ne kažkokiomis asmeninėmis draugystėmis, nors tai politikoje nėra tabu, bet pirmiausia ieškosime, kiek konkrečios partijos remia mūsų gerovės valstybės viziją, tuos kertinius elementus, kuriuos įtvirtinome savo rinkimų programoje.
Net ankstesnėse konsultacijose aš matau, kad ir Lietuvos socialdemokratų partijai kai kurie mūsų programos aspektai tikrai labai tinka ir patinka ir jie ketina šiame kelyje būti mūsų šalininkais.
– Jums yra svarbu, su kokiais lyderiais kalbėtis? Konkrečiai klausiu apie Valstiečių ir žaliųjų sąjungą. R.Karbauskis išreiškė jums paramą, jūs sakėte, kad nei labai džiaugiatės, nei kažką, bet tikiu, kad stebite, kas ten vyksta, matote ir Sauliaus Skvernelio pareiškimus, kurie atrodo kaip savotiški ultimatumai. Ir apskritai kas vyksta su šia partija – rinkimų rezultatai parodo, kad gali būti įvairiausių pokyčių. Jums yra skirtumas kalbėtis su R.Karbauskiu, ar galbūt labiau norėtumėte kalbėtis su S.Skverneliu?
– Tai turbūt yra tikrai ne esminės svarbos dalykas – asmenybės bruožai ar asmeninės simpatijos, antipatijos. Aš galiu kalbėtis apskritai su visais žmonėmis, kurie šiandien disponuoja tam tikrais politiniais svertais.
Tai yra svarbu pirmiausia ne dėl to, kad užmegzti kažkokias draugystes ar ne draugystes, o dėl to, kad dirbti Lietuvos labui. Tokia yra jų priedermė, tokia yra ir mano, naujai išrinkto Lietuvos Respublikos prezidento priedermė.
Tokie dalykai kaip patinka nepatinka, man yra nulinės reikšmės. Aš tikrai kalbėsiuosi, bendrausiu su visais žmonėmis, kurie šiandien vadovauja partijoms ar yra skirtingų partijų vieni iš lyderių tik turėdamas vieną tikslą – išsiaiškindamas realią situaciją, ketinimus, planus ir pažiūrėdamas, kaip tuos planus būtų galima suderinti maksimaliai naudingai Lietuvos žmonėms.
– Stebint politinius procesus, matant, kas darosi valstiečių frakcijoje, turbūt irgi negalima palikti nuošalyje šito dalyko.
– Vyksta procesai, kurie yra laikytini tam tikrų vertybių perkainojimu. Tikrai manau, kad partija savo retorika stengėsi įtakoti įvykusius rinkimus, pasirodė, kad ši retorika nebuvo pati sėkmingiausia, nors galbūt niekada negali palyginti, kaip būtų rinkimai pasibaigę, jeigu ta retorika nebūtų buvusi naudojama – turiu omenyje mėginimą daryti spaudimą rinkėjams, sakant, kad jeigu jūs taip elgsitės, tai mes elgsimės taip.
Manau, kad visumoje tai tikrai nepasiteisino ir tai buvo žalinga taktika. Šiandien mes matome, kad tai tikrai buvo spaudimas rinkėjams, nes pasibaigus rinkimams jau atsisakoma tų retorikos elementų, kurie buvo naudojami prieš juos. Tikrai tai nėra aukštos politinės kultūros požymis ir manau, kad tokios politinės kultūros elementų Lietuvoje turėtų būti kiek galima mažiau.
– S.Skvernelį jūs matote premjeru net po to, kai jis grąžins įgaliojimus?
– Aš rinkimų debatų metu visada stovėdavau tiek arti pono Skvernelio ir tiek gerai įsiminiau visus jo pažadus Lietuvos žmonėms – tikrai daugelis iš tų pažadų skamba patraukliai, žinoma, kaip prezidentas aš turėčiau sekti, ar jų įgyvendinimas nekenktų Lietuvos finansiniam tvarumui.
Situacija keičiasi, Lietuvos ekonomikos augimas lėtėja, atsiranda papildomų iššūkių, susijusių su tuo, kad fiskalinis perteklius, kurį turėjome 3 metus iš eilės, pamažu tirpsta ir Europos Komisijos prognozės nėra labai palankios mums šia prasme.
Mes privalome imtis socialinės atskirties mažinimo ne tam, kad sudarkytume mūsų makroekonominį stabilumą, o tam, kad pasiektume ir vieną ir kitą. Ponas Skvernelis, įgijęs tam tikros patirties, tam tikrą politinį kapitalą, galėtų iš esmės imtis Vyriausybės vadovo pareigų. Tačiau tai tikrai nėra vienintelis variantas šioje politinėje mozaikoje.
– Su R.Karbauskiu ar be jo?
– Aš nespėliosiu, tai yra pačios partijos reikalas apsispręsti, kurie lyderiai ves ją į kitus Seimo rinkimus. Koks rezultatas bebūtų, manau, rinkėjai tai vertins.
– Ar jums, kaip prezidentui, yra įdomūs visuomenėje anksčiau kelti klausimai, susiję su R.Karbauskiu ir jo verslu?
– Manau, kad tie klausimai neišvengiamai turėtų būti gvildenami, žiniasklaidos priedermė yra išsiaiškinti visus aspektus ir visuomenė turi žinoti apie tuos aspektus, prieš priimdama sprendimus rinkimuose.
Nėra turbūt klausimų, kurie būtų tabu – nei apie mano asmenį, nei apie kitus politikus. Viskas turėtų būti atvira, politikai turėtų atsakyti į tuos klausimus. Tokios yra žaidimo taisyklės demokratijoje.
– Grįžtant prie jūsų valdymo filosofijos, sakėte, kad tarsitės su komanda, kai reikės priiminėti sprendimus, bet galutinis sprendimas turėtų būti jūsų. Ir tuo pačiu teigiate, kad esate kitoks negu dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiuo atveju sakyčiau, kad ne visai kitoks. Mes 10 metų stebėjome pakankamai griežtą valdymą su konkrečia jos nuomone.
– O jūs norėtumėte turėti prezidentą, kurio galutinę nuomonę suformuoja patarėjai?
– Turbūt, kad ne.
– Tuomet neaišku, ką tauta renka. Ar tauta išsirinko patarėjus, kurie formuos politiką, ar prezidentą. Manau, kad prezidentas prisiima atsakomybę. Mano supratimas labai paprastas.
Tas, kas prisiima atsakomybę, turi ir dėti galutinį tašką. Jeigu prezidentas prisiima atsakomybę, jo nuomonę formuoja patarėjai, bet jie atsakomybės neprisiima, tai kažkas šioje sistemoje yra negerai.
Tai nebūtinai reiškia, kad prezidentas, priimdamas galutinį sprendimą, daužo stalą ir sako, kad jūs, patarėjai, nieko neišmanote, bus taip, kaip aš nusprendžiau, o jūs čia tik pasišnekėkite tarpusavyje. Ne, aš esu žmogus, kuris pagarbiai išklausys visas nuomones, normaliai išklausys ir kritiškas nuomones, bet kadangi atsakomybę tenka prisiimti man, aš tikrai dėsiu galutinį tašką. Aš norėjau pasakyti, kad bus kitaip arba aš esu kitoks nei D.Grybauskaitė dėl to, kad mano asmenybė yra kitokia.
Mano asmenybės būdo bruožai yra kitokie, tai nėra nei gerai, nei blogai, tiesiog mes esame skirtingi. Kaip ir Valdas Adamkus yra unikalus, Algirdas Mykolas Brazauskas buvo unikalus – visi mes atsinešame savo asmenybės bruožus į Prezidentūrą ir jie tam tikra prasme lems prezidento politiką artimiausius 5 metus.
– Ar tai būtų atsakomybė tik už sprendimus, ar ir už sprendimų pasekmes?
– Kaip gali būti atsakomybė už sprendimus, paliekant nuošalyje pasekmes.
– Labai dažnai taip būna politikoje.
– Aš suprantu, kad kartais norisi pagudrauti ir jei tos pasekmės nebūna tokios, kokių tikimasi, tai stengiamasi atsakomybę užversti kažkam kitam. Manau, kad man užteks drąsos pasakyti kai kuriais klausimais, kad aš klydau.
Tikrai neklystančių nėra, esu klydęs ir kaip ekonomistas, ir kaip žmogus, bet norėtųsi, kad tos klaidos nebūtų lemtingos. Svarbiausia, kad tas klaidas padaręs asmuo atvirai pasakytų: taip, šioje vietoje aš buvau neteisus ir gyvenimas parodė, kad aš esu neteisus.
– Jums pačiam dar teks atsakyti į klausimus dėl jūsų kampanijos finansavimo. Kada tai ketinate padaryti?
– Kiek man žinoma, audito kompanija tą padarys netrukus ir mes jau birželio mėnesį, nelaukdami rugpjūčio pabaigos, galėsime viską padėti ant stalo ir visi pamatys, kad dirbome labai taupiai ir labai efektyviai. Bent jau gerokai efektyviau nei mano konkurentų komandos.
– Jūs 5 metus kaip ir aišku, ką veiksite, o kokios pareigos numatytos poniai Dianai?
– Aš manau, kad ji nenutrauks savo pedagoginės veiklos, jeigu tik mokykla norės pratęsti sutartį su ja. Ar ji atras naujų veiklos horizontų, priklausys nemaža dalimi ir nuo jos. Jai tikrai labai rūpi socialinės globos sritis, ji jau domėjosi šioje srityje tam tikrais opiais dalykais ir ji man tikrai galėtų tam tikrus įspūdžius iš savo kelionių, kurios viena kita buvo pastaruoju metu, pateikti koncentruota forma, kad man būtų parankiau ir patraukliau įsivaizduoti šitą situaciją.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
