Būtent jai naujai išrinktas Lietuvos prezidentas vėlyvą sekmadienio vakarą pirmajame kreipimesi į tautą pirmiausia padėkojo už savo pergalę rinkimuose: jis tikino visą rinkiminę kampaniją jautęs šios kuklios bažnyčios prižiūrėtojos maldas.
Ne tik jautęs, bet ir pasisemdavęs jėgų, kai būdavo sunku, jausdavosi pavargęs arba išsisėmęs.
„Prisimenu 2018-ųjų rugsėjo 17 dieną, kuomet Saulėtekio alėjoje pristatėme savo viziją ir ketinimus dalyvauti rinkimuose. Ir tada prisiminiau kuklią senyvo amžiaus moterį, kurią buvau aplankęs Pabaiske. Kuri ilgus metus triūsia bažnyčios šventoriuje, dalijasi gerumu su bendruomenės gyventojais.
Ji visą laiką lydėjo mane ir žinau, kad ji meldėsi už mane. Nors aš jos nuo to laiko nemačiau, bet žinau, kad ji meldėsi. Ir žinau, kad ji mums padėjo, kai lankėmės Lietuvoje ir kai susitikome su labai daug žmonių“, – pirmąją kalbą S.Daukanto aikštėje pradėjo G.Nausėda.
PamaldžiĄ Pabaisko močiutę išrinktasis prezidentas prisiminė ir pirmadienį ryte surengtoje spaudos konferencijoje. Po šių žodžių Pabaiske gyvenanti Katerina sulaukia ypatingai daug dėmesio.
„Pabaiskas – šventa vieta, čia maldos išsipildo. Gal dabar mums ir lietaus atsiųs“,- šypsojosi dvi moterys, kai žurnalistai pasiteiravo, ar galėjo maldos Pabaiske padėti G.Nausėdai tapti Lietuvos prezidentu.
Jos džiaugėsi, kad nuo šiol Pabaiskas garsės ne tik vištų bėgimo varžybomis, kurios rengiamos kasmet. Juk 1435 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas šioje vietoje laimėjo garsų mūšį prieš Švitrigailą ir toje vietoje pastatė bažnyčią atsidėkodamas Dievui už pergalę.
Kukli, pastaruosius 20 metų Pabaisko bažnyčioje dirbanti moteris visai nenustebo, išvydusi žurnalistus.
Katerina, kurią pabaiskiečiai vadina Kotryna, naktį telvizoriaus nežiūrėjo ir nematė, kaip ką tik išrinktas Lietuvos prezidentas padėkojo už jos maldas, padėjusias jam laimėti rinkimus. Apie tai jai pranešė ryte kaimynės.
G.Nausėdą moteris matė tik kartą – kai jis buvo atvažiavęs į Pabaisko bažnyčią ir paaukojo pinigų senoviniams bažnyčios varpams. Tuomet G.Nausėdos žmona ją nufotografavusi, o vėliau paskelbusi internete.
– Kaip susipažinote su prezidentu G.Nausėda?
– Jis praėjusiais metais buvo atvažiavęs dėl varpų. O mano giminaitis iš Kauno buvo davęs žurnalą, kur buvo apie tai parašyta. Taip mes ir susipažinom.
Kaip gali sena bobutė bendrauti su žmonėm? Bet kai reikia žmonėms pagelbėti – tai prireikia.
– G.Nausėda sakė, kad jautė jūsų maldas per visą rinkimų kampaniją. Ar jūs tikrai kasdien meldėtės?
– Taip, gegužį tai kiekvieną dieną. O šiaip – tai sekmadieniais ar per laidotuves.
– Ar G.Nausėda prašė už jį melstis?
– G.Nausėda neprašė būtinai už jį melstis, kad jis būtų prezidentas. Ne! Ne! Iš karto pasakiau jam: „Aš meldžiuosi už visus“. Jam labai patiko. Ir už savo kunigą meldžiuosi, ir už savo žmones.
Man šiandien sako: „Kokia tu laiminga, tau prezidentas dėkoja“. Aš sakau: „Kai kalbėjomės prieš metus, jis buvo ne prezidentas, net nesiruošė juo būti“.
– O kodėl už G.Naudsėdą, o ne už I.Šimonytę?
– Man prezidentas vyras kažkaip geriau. O moteris jau viena buvo ilgai. Moteris yra moteris, kaip nesakyk. O vyras – gražus, geras.
Mūsų Pabaiske visi už jį. Jis neieško turtų, žmonėmis rūpinasi.
- Tai gal per jūsų 90-metį per Žolines prezidentas atvažiuos jūsų pasveikinti?
– Mielai, tegu atvažiuoja. Tą dieną daug vestuvių, krikštynų, iš visos Lietuvos suvažiuoja. Bet kad prezidentas atvažiuotų sveikinti kaimo babulkos – tai jau perdaug.
– Ar pastebėjote ir anksčiau, kad jūsų maldos išsipildo?
– Išsipildo. Ir toks yra jausmas, už ką reikia pasimelsti. Ir taip ir atsitinka. Bet kažkodėl neduoda lietaus.
– Ar dažnai jūsų prašo pasimelsti?
– Kartais prašo. Kai tik laiko turiu – ir meldžiuosi.
– Tai jūs dabar – garsiausias žmogus Pabaiske?
– (ilgai juokiasi).
– Kaip jūs gyvenate, kaip sveikata?
– Ir sąnariai skauda, ir galva sukasi, bet aš kažkaip nepasiduodu. Vaikai labai geri, padeda. Dukros gyvena Kaliningrade – dar prie sovietų paskyrė praktikai, ištekėjo, ir dabar ten gyvena. Vaikai dažnai aplanko, suremontavo stogą, įrengė dušą.
K.Klimaševskaja gyvena Pabaiske nuo 1972 metų, kur atsikėlė pas seserį.
Dirbo fermoje, melžė karves, šėrė veršius. Pastaruosius 20 metų prižiūri bažnyčią. Prieš kiekvienas pamaldas skambina varpais.
