„Valstiečių partija kartais priima sprendimus, kurie būna tokie gana netikėti, arba partijos pirmininkas padaro kokį nors pareiškimą gana netikėtą. Labai sunku kalbėti apie valstiečių planus, kokie jie yra“, – tokiais žodžiais ir atvira kritika Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko atžvilgiu antrojo prezidento rinkimų turo rezultatų laukimą pradėjo premjeras S. Skvernelis. Tuo tarpu Ramūnas Karbauskis, paklaustas apie politinius S.Skvernelio planus, taip pat nedaugžodžiavo.
Didėjanti įtampa tarp dviejų ryškiausių valstiečių atstovų, pasak politologų, yra ne tik krizės partijos viduje liudijimas, bet ir galima S.Skvernelio taktikos dalis.
Susikertanti lyderių retorika
„Šie metai yra gera pamoka daug kam: man, kaip politikui, kitiems politikams. Niekuomet nereikia kalbėti, kad mes viską laimėsime, kai neperšoki griovio ir sakai „op“, dažnai būna, kad į tą griovį tenka ir įkristi. Tai nėra patinkantys dalykai“, – valstiečių pasirodymą rinkimuose ir LVŽS pirmininko pažadą laimėti savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento rinkimus komentavo S.Skvernelis.
Premjeras taip pat pripažino, kad jo ateities planai nebūtinai yra susiję su LVŽS ir veikla šioje politinėje partijoje.
Susikertanti valdančiųjų partijos atstovų retorika tęsiasi jau kurį laiką: prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą ir paaiškėjus jo rezultatams, S.Skvernelis ir R.Karbauskis nesutarė dėl atsistatydinimo. Premjeras savo nesėkmės atveju buvo numatęs atsistatydinimo datą, tuo tarpu R.Karbauskis laikėsi kiek kitokios pozicijos, kol galiausiai nusprendė ne trauktis, o stiprinti koaliciją.
Sekmadienio vakarą pasigirdo ne tik vieša S.Skvernelio kritika partijos pirmininkui. Pats partijos pirmininkas pirmą kartą prakalbo apie galima skilimą frakcijoje.
Sekmadienio vakarą paklaustas, ar mato ženklų, kad valstiečių frakcijoje gali įvykti skilimas, R.Karbauskis pripažino, kad esminis pokytis iš tiesų gali įvykti.
„Nežinau, čia viskas priklauso nuo ambicijų, kas kokių turi. Jei žmonės, atėję dirbti, galvoja ne apie save, o apie valstybę, tai tikriausiai ne. Bet jei kas nors pradės skaičiuoti, kas kam labiau apsimoka, jei vertins, kad Seimo rinkimų rezultatas nebus toks palankus, kaip praeitų (rinkimų, – red.), tai gali viskas baigtis tuo, kad žmonės pradės galvoti kaip jiems geriau“, – teigė R.Karbauskis.
Vertinti reikėtų ne žodžius, o politinius žingsnius
Politologas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius, komentuodamas susiklosčiusią situaciją valdančiojoje jėgoje, atkreipė dėmesį, kad šių politikų konfrontacija atskleidžia krizės elementus partijos viduje. Vis tik, jo teigimu, remiantis šių asmenybių politine praktika, pasitikėti išsakytais žodžiais nereikėtų.
„Tiek S.Skvernelis, tiek R.Karbauskis tikrai ne visada yra prognozuojami kaip politikai, ypač tai matome paskutiniais mėnesiais, kai jie pripasakoja įvairiausių siužetų.
Pasktaruoju metu mes matėme labai daug dalykų: rinkėjų gąsdinimų, koalicijos plėtimo idėjų, pamąstymų, ką reiškia laimėti rinkimus, ką reiškia pralaimėti. Prieštaravimų tarpusavyje ir vienas, ir kitas yra pažėręs daugybę.
Pats ryškiausias prieštaravimas pastarosiomis savaitėmis buvo susijęs su pasitraukimu ar nepasitraukimu iš valdančiosios koalicijos. Tačiau plokštelė apsivertė ir siužetas pasidarė kitoks.
Todėl dabar irgi abiejų politikų pareiškimus vertėtų priimti atsargiai bei nedaryti toli siekiančių išvadų, nes neaišku, kas už tų pareiškimų slypi. Vadovautis reiktų konkrečiais žingsniais, kurie bus daromi“, – aiškino politologas.
Pasak A.Krupavičiaus nepamiršti vertėtų ir to, kad „R.Karbauskio ir S.Skvernelio tandemas veikė neblogai, nes S.Skvernelis nebuvo kritiškas tol, kol to tandemo narys R.Karbauskis tenkino jo lūkesčius, pavyzdžiui, iškelti jį partijos kandidatu į prezidentus“. Dabar, anot VDU profesoriaus, lūkesčiai pradėjo išsiskirti.
Galimi du scenarijai
Įtakų perskirtymas partijoje – tokį tikėtiną S.Skvernelio siekį, kurį atspindi jo veiksmai ir vieša retorika, įvardijo politologas A.Krupavičius.
„Gali būti, kad premjeras tikisi partijoje sukelti tam tikrą audrą, kuri baigtųsi pasitikėjimo primininku klausimu ir tada galimai pats S.Skvernelis taikytųsi į LVŽS pirmininko postą. Neaišku, kiek tokia perspektyva yra reali.
Vienaip ar kitaip toje partijoje vienas iš svarbiausių asmenų yra R.Karbauskis, valstiečiai yra beveik asmeninis jo projektas.
Tačiau kartu tikėtina, kad S.Skvernelis turi savo taktiką ir klausimas eina apie įtakų perskirstymą partijoje. Antras galimas scenarijus – frakcijos skilimas parlamente.
Paveikslas yra daugialypis, o išcentrinių jėgų, kurios veikia vienu metu, taip pat yra daug. Dėl šių priežasčių šiuo metu tiksliai prognozuoti, kaip bus, sudėtinga“, – galimais politiniais scenarijais dalijosi politologas.
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pasirodymą ir įtampą partijos viduje įvertino ir politologas Ramūnas Vilpišauskas.
„Palyginti su lūkesčiais, kuriuos jie patys buvo suformavę, tai yra gana prastas pasirodymas“, – tvirtino politologas.
Vis aštrėjančią partijos atstovų retoriką Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius siejo su minėta įtampa.
„Aš manau, kad tai tiesiog ženklas, kad tarp valstiečių ir žaliųjų yra įtampa, jie jau svarsto, kaip toliau elgtis, ar dalyvauti valdančiojoje koalicijoje, kaip pozicionuoti save artėjančiuose Seimo rinkimuose“, – svarstė jis.
Primename, kad antradienį S.Skvernelis dalyvaus Seime vyksiančiame valstiečių frakcijos posėdyje.
