Žagarės vaikai, įkvėpti savo mokytojų Astos Radžvilienės ir Elenos Gurskienės, imitavo žemės drebėjimus ir lygino juos su padėtimi Kefalonijoje. Eksperimentą mokiniai filmavo, fotografavo, eigą ir rezultatus aprašė.
Surinktą medžiagą jie pateikė kasmetiniam STEAM konkursui „Mūsų eksperimentas“ ir laimėjo antrąją vietą. Šiame gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir tiksliųjų mokslų konkurse šios mokyklos atstovai varžėsi jau penkis kartus.
Konkursą organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras bei STEAM srities dalykų mokytojų asociacijos. Konkursas finansuojamas ES fondų lėšomis.
„Konkursui nereikia didelių išteklių, sudėtingų laboratorijų. Darbus galima atlikti su mokykloje turimomis priemonėmis. Čia dominuoja kūrybiškumas“, – pabrėžė fizikos ir IT mokytoja A.Radžvilienė.
Ji sakė, kad vyresnieji moksleiviai patys susiranda ir prašosi pagalbos, idėjų darant eksperimentus. Apie atliktus darbus jie žino iš bendraklasių, kitų klasių moksleivių, jau dalyvavusių panašiuose projektuose.
„Su pradinukais galimybė dalyvauti konkurse ateina spontaniškai. Kuriame, vykdome projektus, o geriausiais, įdomiausiais dalinamės“, – pasakojo pedagogė.
Ketvirtokus konkursui susitelkusios rengė ne tik A.Radžvilienė, bet ir pradinių klasių mokytojos Elena Gurskienė bei Daiva Navickaitė.
A.Radžvilienė pastaruosius trejus metus veda ir robotikos užsiėmimus.
„Visada lengviau padėti moksleiviams iš savo dalyko, bet įdomesni integruoti eksperimentai, kai randame ryšius tarp skirtingų dalykų. Padaryti vien savo dalyko eksperimentą labai sudėtinga, todėl atsiranda ryšys su ekologija, sveikata, geografija“, – vardijo A.Radžvilienė.
Pasak jos, į eksperimentus noriai leidžiasi smalsūs, atsakingi ir kruopštūs moksleiviai. Konkursuose yra dalyvavę ir ketvirtokai, ir vienuoliktokai. Pastaruosius dvejus metus „Mūsų eksperimente“ varžėsi Žagarės gimnazijos moksleiviai iš visų amžiaus grupių – 1-4, 5-8, 9-11 klasių.
„Praėjusiais mokslo metais ketvirtokai bendravo su Graikijos Kefalonijos saloje gyvenančias ketvirtokais. Bendraamžiai iš Argostolio papasakojo, kad jie labai daug mokosi apie žemės drebėjimus: kur jie vyksta, kokios priežastys juos sukelia. Jie nuolat atlieka pratybas, mokosi, kaip elgtis žemės drebėjimo metu.
Atsiuntė nuotraukų, kaip atrodė jų sala po 1953 ir 2014 metų žemės drebėjimų.
Kartu su graikų moksleiviais bendram projektui naudojome „Lego Wedo2“ robotus. Kūrėme žemės drebėjimų imitatorių, statėme lego namus ir stebėjome, koks turi būti namas, kad atlaikytų kuo galingesnį žemės drebėjimą. Savo filmuotas pamokas siuntėme graikų moksleiviams, stebėjome bendraamžių darbus. Išsiaiškinome, kuo skiriasi namai Žagarėje ir namai Kefalonijos saloje“, – pasakojo mokytoja.
Plėtodami šį gražų bendradarbiavimo projektą, žagariškiai sugalvojo jį truputį patobulinti, kad jis būtų moksliškesnis, ir pristatyti konkursui „Mūsų eksperimentas“. Sunkiausia buvo sutarti, kurie 5 moksleiviai dalyvaus projekte, mat tokios konkurso taisyklės.
„Pirmiausia iš kartono ir kartoninių dėžučių sukonstravome įvairaus dydžio namų. Čia atsiskleidė meniniai gabumai, nes namų buvo įvairiausių: didelių, mažų, aukštų, žemų.
Matavome namų pagrindo ilgį ir plotį, apskaičiavome pagrindo plotą.
Su „Lego wedo2“ sukonstravome žemės drebėjimo simuliatorių. Jis taip pat buvo patobulintas, turėjo didelę platformą. Programavome, kad jo greitis kistų nuo 1-o iki 10-to lygio, tiek, kiek yra lygių pagal Richterio skalę. Testavome, kaip namo atsparumas drebėjimui priklauso nuo jo pagrindo ploto“, – pasakojo A.Radžvilienė.
Antroje darbo dalyje mokiniai tyrė, kaip stabilumas priklauso nuo masės centro.
„Pasirinkome smulkių detalių plastikinę dėžutę, į jos stalčiukus skirtingame aukštyje dėjome svarelius. Tyrėme, kaip ji išsilaiko, kai keičiama svarelių padėtis.
Atlikdami eksperimentą pastebėjome, kad namo stabilumas priklauso ne tik nuo pagrindo ploto, bet ir nuo jo aukščio bei namo masės. Kai kurie namai buvo truputį per sunkūs mūsų simuliatoriui. Jis galėjo imituoti žemės drebėjimą tik nuo 4-to lygio“, – aiškino mokytoja.
Stebėdami, kaip stabilumas priklauso nuo masės centro, mokiniai išsiaiškino, kad aukštų pastatų pamatai turi būti labai gilūs ir sudaryti didelę dalį namo svorio. Jei svoris bus viršutiniuose aukštuose, namai greitai grius.
„Moksleiviai buvo tikri eksperimentuotojai, juk ir mokslininkai, prieš leisdami statyti namus, jų maketus testuoja žemės drebėjimo simuliatoriumi. Vykdyti eksperimentai moksleiviams padarė geriausių įspūdžių, jie patyrė atradimo džiaugsmą“, – sakė A.Radžvilienė.
Lietuvos mokyklose stiprinama STEAM mokymo bazė, daugėja mokymosi tyrinėjant, eksperimentuojant, mokymosi gamtoje, mokslo centrų laboratorijose. Įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ dauguma Lietuvos mokyklų šiais mokslo metais aprūpintos gamtos mokslų priemonėmis – mėgintuvėliais, kolbomis, mikroskopais, jutikliais, optikos rinkiniais. Regionuose ES lėšomis pradedami kurti modernūs mokiniams skirti STEAM mokslų centrai, kuriais galės naudotis visos mokyklos.
