Taip pat prezidentas griežtai įvertinto pastarųjų dienų valdančiosios valstiečių partijos elgesį.
„Tokius dalykus vis tiek Lietuvos žmonės mato, galima dangstyti, pateisinti, tačiau tai yra nepriimtina“, – sakė V.Adamkus.
Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir prezidento V.Adamkaus pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Prezidente, su kokiais iššūkiais susidurs G.Nausėda? Vienas pirmųjų iššūkių turbūt bus tuomet, kai po inauguracijos Vyriausybė grąžins įgaliojimus ir naujajam prezidentui reikės dalyvauti naujos Vyriausybės formavime. Pagal tai, kas dabar vyksta, nepanašu, kad bus lengva. Ką jūs patartumėte, kaip turėtų elgtis G.Nausėda?
– Man atrodo, vis tiek jam visų pirmiausia reiktų žvelgti į ateitį. Nuo pat pirmųjų žingsnių pasirinkti kompetentingus žmones, kurie tikrai galėtų jam padėti sukurti tvirtą politinį pagrindą, įgyvendinti savo programą, apie kurią kalbėjo rinkimų metu.
Problemų yra, Lietuvos žmonės jam išreiškė milžinišką pasitikėjimą, su tokiu užnugariu, net ir be politinių partijų paramos, prezidentas tikrai gali išreikšti savo norus, kaip jis mato savo vykdomosios ir būsimosios politikos žingsnius.
Mano patarimas jam būtų pasirinkti, kadangi vis tiek pateiks atsistatydinimą ministras pirmininkas – čia ne vien formalumas, bet ir galimybė naujam prezidentui pradėti nuo pat pirmųjų žingsnių tvirtai žengti į ateitį.
Vieni galvoja, kad galbūt reiktų leisti tai Vyriausybei ir užbaigti – nematau, kad didelė problema susidarytų.
Iš kitos pusės, mano supratimu, turint tokį visos tautos pasitikėjimo užnugarį, naujasis prezidentas turėtų nuo pat pradžių imtis iniciatyvos, sudaryti tokį kolektyvą, kuris vykdytų jo užsimotą politiką nuo pat pirmųjų žingsnių.
– Yra toks apribojimas mūsų šalies vadovui – jis pats negali pasiūlyti ministrų. Juos pasiūlys premjeras, jis tik gali tvirtinti arba netvirtinti.
– Bet jis pasirenka premjerą, kuris daugiau ar mažiau atstovauja jo politinį požiūrį ir jo tikslus, kuriuos jis nori įgyvendinti savo kadencijos metu.
Su premjeru tam tikra koordinacija vis tiek turi būti. Aš iš savo patirties galiu pasakyti, kai premjeras Algirdas Brazauskas sudarė savo Vyriausybę.
Aš turėjau porą problemų, dėl kurių galvojau, kad jos vyks, jeigu jie pasiliks. Aš pasakiau, kad šitą ministrą prašyčiau peržiūrėti ir į jo vietą pasiūlyti ką kitą.
Toks pirmas mūsų nesutarimas su buvusiuoju ministru pirmininku, prezidentu A.Brazausku įvyko ir jis laukė 7 dienas, iki paskutinės dienos ir vėl grįžo atgal, nepasiūlęs nieko.
Aš pasakiau, kad vis tiek laikausi savo nuomonės, kad tai būtų netikslu ir problematiška.
Tada sakiau, kad palikite tą vietą tuščią, eikite į Seimą, kadangi rytoj jums yra paskutinė diena pagal įstatymus pristatyti ministrų kabinetą, pažiūrėsim ateityje.
Prezidentas A.Brazauskas apsigalvojo ir rado kitą žmogų, kuriam aš sakiau taip, jis man priimtinas ir tinkamas.
Sutarėme ir jis ėjo į Seimą su pasiūlymu naujosios Vyriausybės, kurią sutarėme iš anksto kartu.
– Jūsų manymu, G.Nausėda su dabartiniu premjeru Sauliumi Skverneliu turi galimybių rasti sutarimą?
– Negaliu tiksliai pasakyti, kadangi neturėjau progos dirbti su ponu Skverneliu. Taip, jis buvo efektyvus ministras pirmininkas, aš galvoju, kad jis turi patirties ir plataus požiūrio einamose pareigose, kad galėtų aptarti su naujuoju prezidentu, ką būtų tinkamiausia tuo metu pristatyti.
Nebūtinai tą patį ministrų kabinetą, jau prezidentas yra išreiškęs savo pageidavimus, turbūt ir S.Skvernelis turėtų atsižvelgti į tuos pasiūlymus ar pageidavimus, ir sudaryti ministrų kabinetą.
Galimybės, parodant gerą norą, galėtų būti. Bet, atvirai pasakysiu, su tuo užnugariu, su kuriuo tauta pasisakė už naująjį prezidentą, prezidentas turėtų pradėti stipriai kalbėti su žmonėmis, kuriuos ji pats nori matyti.
– Visose valdžios institucijose?
– Jeigu ministras pirmininkas lieka tas pats, vis tiek jis turės liepos 12 d. formaliai pateikti atsistatydinimo pareiškimą.
– Klausimas, ar liks tas pats. Jis juk grasina, kad atsistatydins.
– Tuo labiau. Prezidentas turi laisvas rankas pasirinkti nuo pat pradžių tokį kabinetą, kokį jis nori matyti.
– Kaip su dabartine valdančiąja dauguma gali sektis bendrauti? Šalia premjero yra valdančiosios partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, kuris turbūt irgi nenorėtų nuošalėje likti formuojant.
– Aš manau, kad jis neliks ir dės visas pastangas. Tačiau prezidentas, turėdamas tokį užnugarį, yra daug laisvesnis pasirinkti kelią nuo pat pradžių. Kalbėtis reikia, aišku, aš jokiu būdu neignoruoju fakto, kad reikia ir su Seimo dauguma kalbėtis ir derinti tą visą reikalą, bet galima susitarti.
– Jūsų manymu, tikrai galima susitarti? Jei žiūrėtume į tai, kas vyksta pastaruoju metu, tarkime, šios dienos įvykis – Europos Parlamento rinkimai. Iš valstiečių partijos laimėjo du atstovai, Bronis Ropė ir Šarūnas Marčiulionis. Dabar Š.Marčiulionis atsisako mandato ir turėtų būti siunčiamas kitas asmuo. Juk tai nėra sąžininga rinkėjų atžvilgiu. Tokių manipuliacijų yra ne viena, jei pažiūrėtume į valdančiosios partijos lyderio veiksmus. Ar galima pasitikėti, prezidente?
– Šitą atvejį reikia skirti, čia yra atskiras atvejis. Netiesiogiai pritariu jūsų išreikštoms mintims, nelabai sąžiningas manevras.
Nenorėčiau, kad tai būtų kartojama kitose mūsų institucijose ar Vyriausybiniame lygyje. Tačiau aš ta pačia proga, jeigu galiu, apeliuoju į daugumą: tokius dalykus vis tiek Lietuvos žmonės mato, galima dangstyti, pateisinti, tačiau tai yra nepriimtina.
Būkime sąžiningi, teisingi ir bandykime nuo pat pradžių eiti stabiliu, garbingu keliu.
– G.Nausėda kalba apie susitarimą, lyg norėtų matyti, kaip partijos susėda prie stalo, derasi, tariasi, nesvarbu, kurią pusę jos beatstovautų. Bet klausimas, ar partijos nori tartis. Vakar laidoje tokį patį klausimą uždaviau tiek valdančiųjų atstovui, tiek konservatorių partijos pirmininkui. Jie sako: o kodėl jūs manote, kad mes norime susitarti kažką? Yra opozicija, yra valdančioji dauguma, kaip ir normalu, kad ten vyksta kažkokie nesusitarimai. Ar dėl to, kad G.Nausėda neturi politinio užnugario, nebus jam sudėtingiau?
– Nebus lengva. Bet man tada kyla klausimas, o koks tikslas nesutarti, laikyti įtemptą situaciją tarp Lietuvos žmonių. Politinė sumaištis jeigu ne tiesiogiai, bet vis tiek tam tikros įtakos turi – koks tikslas tada?
Ar mes norime, kad Lietuvoje būtų įtempta, nesutarta, tempiamas laikas vietoj to, kad spręstume tam tikras egzistuojančias, visiems žinomas problemas, siekiant geresnio Lietuvos žmonių gyvenimo?
Ar tai yra atskirų partijų žaidimas mūsų žmonių likimais, ateitimi, mūsų gerove? Aš to negaliu suprasti.
Gali būti opozicija, nebūtinai visi vienodai turime galvoti, bet turime rasti tam tikrų sprendimų, ėjimų ar geriau iš anksto užsiprogramuoti, ko nedaryti ir būsim priešai.
Ką mes pasieksime tuo? Dabar yra proga padaryti sprendimus ir pasisakyti, kad tikrai mes norime pažangos, naujų posūkių ir pradėti tuo keliu eiti.
Galima laikytis savų tam tikrų principų, bet reikia ieškoti kelio, kaip eiti bendru keliu ir spręsti problemas.
Principai lieka principais, dėl jų gali pasisakyti, kai pasikeis situacija, galėsi savo principus įgyvendinti, bet kada yra reikalas įgyvendinti tam tikras programas vidaus politikoje, čia yra vienintelis kelias.
Gerai, kartais truputį reikia nusileisti, bet bendrasis tikslas yra Lietuvos valstybės gerovė, Lietuvos žmonių gerbūvis. Ko daugiau reikia?
Pratęskime laimėjimo pakilimą, dvasinį pakilimą, yra proga padaryti žingsnį į priekį – darykime jį.
– Dar vienas iššūkis, kuris G.Nausėdos laukia, yra interesų grupės, kurios neabejotinai, kai jis tik pradės dirbti, pradės aplinkui ir suktis. Jų yra labai daug ir pačių įvairiausių. Kaip elgtis prezidentui, siekiant ir išlaikyti kontaktą su jomis, bet ir neprisidaryti sau nereikalingų problemų?
– Man atrodo, kad prezidento pozicija yra išsakyti savo nuomonę ir nebijoti. Kodėl jis turi pataikauti interesų grupėms? Interesų grupės visuomet turėjo savo tikslus ir turės.
Kartais jie, puikiai suprasdami padėtį, atitinkamai performuoja savo veiksmus, pageidavimus, bet kartais bando formaliai užspausti, tikėdamiesi, kad mes užlaušim ir laimėsim.
Aš tikrai juo pasitikiu, su juo ne pirmą kartą akis į akį susiduriu, 5 metus jis buvo be galo nuoširdus mano patarėjas, visuomet įsiklausydavau į jo nuomones, nebūdavo taip, kad jis pasakė ir aš kartoju.
Aš pasverdavau, pažiūrėdavau kitų nuomones, žiūrėdavau, kaip tai koreliuoja su bendra padėtimi.
Tačiau jis visuomet būdavo racionalus, pozityvus ir aš tą labai vertinau ir dabar vertinu.
Galvoju, kad to jis turėtų gyvenime ir toliau siekti, taip pat siekti savo užsibrėžtų tikslų. Mano patarimas jam būtų labai nuoširdus: elkis pagal savo sąžinę, taip kaip matai, kad tai tarnautų Lietuvos žmonių gerbūviui ir tuo keliu eik.
Jeigu kartais tektų truputį stipriau susiremti su tam tikromis grupėmis, kurios turi savo interesus ir kartais labai brutaliai bando prastumti, jis turi atlaikyti spaudimą.
– Prezidente, jūs savo dienoraščiuose esate rašęs apie nusivylimus kai kuriais žmonėmis, komandos nariais, kuriais jūs pasitikėjote. Čia irgi dar vienas iššūkis, kuris laukia G.Nausėdos – susiburti aplink save komandą. Kaip žinoti, kuo pasitikėti?
– Jis yra tiek subrendęs ir gyvenimo matęs, žinantis visus principus, kuriais reikia gyvent – jis pats tuo vadovavosi ir turi jų laikytis.
– Jūs pats esate sakęs, kad jūs pasitikėjote ir paskui paaiškėjo, kad visai nebuvo pagrindo pasitikėti. Yra labai svarbūs tokie patarėjai kaip nacionalinio saugumo ar užsienio reikalų, kur turbūt reikia labai gilių įžvalgų, kad teisingai žmones atsirinkti.
– Aš manau, kad jis yra tiek pajėgus ir tiek intelektualiai stiprus, kad jis gali savo pozicijos laikytis ir atlaikyti bet kokį spaudimą.
– Jei kalbėtume apie tai, kaip keičiasi gyvenimas tapus prezidentu, jūs galite papasakoti nemažai. Asmeninio gyvenimo pokyčiai, dėmesio centre esi 24 val. per parą. Ar įmanoma tam pasiruošti iš anksto?
– Tiesioginio atsakymo taip ar ne, manau, nėra. Pagal situaciją reikia stengtis laikytis savo principų. Vis tiek yra tam tikra aplinka, šeima, kuri stovi už tavo nugaros, nesvarbu kas.
Tai yra stipri moralinė jėga ir reikia ja remtis. Aš žinau, kad jis ja remiasi, jis ją turi ir čia man nekyla jokių abejonių. Mano šventu įsitikinimu, nereikia užsispirti, reikia ieškoti sutarimo.
Nesakau, kad kompromiso visur – pasitaikys, kur reikės kompromiso, tačiau vieno dalyko reikia neužmiršti.
Kiekviename kompromise yra tam tikra raudona linija ir jos nereikia peržengti. Jeigu priartėjama ir tave verčia peržengti tą liniją, laikykis ir atmesk.
– Kaip atpažinti tą raudoną liniją?
– Čia kiekvienas puikiai jaučiame. Kadangi tu žinai savo nusistatymą, poziciją, kada tave stumia, tu tą jauti. Tada tavo stuburo tvirtumas pasako: stop, aš daugiau nenusileidžiu ir skiriamės.
– Daug spaudimo patiria žmogus, einantis tokias pareigas?
– Pasitaiko. Mano 10 metų bėgyje ne viena naktis beveik buvo pravaikščiota, sprendžiant, ką daryti. Puikiai žinant, kad esi spaudžiamas, žinai, kad tai yra ne tavo asmenybės dalis, kad rezultatas, tavo šventu įsitikinimu, bus neigiamas ir pažeidžiantis tam tikras teises, bet tuo pačiu žinai, kad spaudimas yra didelis. Tada priklauso nuo tavęs.
– Ar tai yra spaudimas iš tam tikrų interesų grupių, ar labiau iš politikų?
– Žinoma, interesų grupės savo turi, kadangi jų tikslas yra tą spaudimą išlaikyti ir siekti savų tikslų. Bet yra ir politinių partijų.
Manau, kad čia truputį lengvesnis atvejis. Su politinėmis partijomis galima rasti išeitį, sutarimą, o kartais su išoriniu spaudimu egzistuoja visai kitos taisyklės ir normos.
– Ar turėtų G.Nausėda į Turniškes kraustytis?
– Aš, tarp kitko, jau turėjau progos su juo šnektelėti tuo klausimu. Jeigu gerai nujaučiu iš mūsų pasikalbėjimo, jis turbūt kelsis į Turniškes.
Čia jau dalis to darbo, kurį jis užsimojo atlikti ir kuriam juo tauta pasitikėjo. Turbūt patogiausias sprendimas ir būtų tas.
O į jo gyvenamąją vieta galėtų jo tėvas persikelti, dukros, nors jos užsienyje studijuoja, bet tikriausiai laikas nuo laiko grįžta ar grįš gyventi ten, gražioje vietoje, pačių pastangomis susikurtoje.
Žinoma, jo bus galutinis sprendimas, bet iš mano pasikalbėjimo su juo supratau, kad ta linkme yra linkstama.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16 val. 30 min. ir 20 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ TV.
