Skambina pavojaus varpais: lytinio švietimo neišmano ne tik paauglės

Nepaisant bandymų, lytinis švietimas ir toliau išlieka opia problema. Ir ne tik paauglių tarpe, bet ir savo sprendimus suvokiančių suaugusių gretose.

Skambina pavojaus varpais: lytinio švietimo neišmano ne tik paauglės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Skambina pavojaus varpais: lytinio švietimo neišmano ne tik paauglės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Skambina pavojaus varpais: lytinio švietimo neišmano ne tik paauglės.<br>P.Mantauto nuotr.
Skambina pavojaus varpais: lytinio švietimo neišmano ne tik paauglės.<br>P.Mantauto nuotr.
Skambina pavojaus varpais: lytinio švietimo neišmano ne tik paauglės.<br>J.Staceivičiaus nuotr. 
Skambina pavojaus varpais: lytinio švietimo neišmano ne tik paauglės.<br>J.Staceivičiaus nuotr. 
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 31, 2019, 7:09 PM, atnaujinta May 31, 2019, 7:09 PM

Seime surengta konferencija, skirta reprodukcinės ir seksualinės sveikatos apsaugos iššūkiams, parodė, kad kol kas su šiomis problemomis kovojama vangiai, o paauglių nėštumo statistika negailestinga – 50 procentų merginų iki 19 metų tampa nėščiomis po pirmųjų lytinių santykių. Kai kurios moterys į nėštumo nutraukimą žiūri kaip į paprasčiausią apsisaugojimo priemonę.

Nežino ne tik paaugliai

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos atstovė Esmeralda Kuliešytė konferencijoje įvardijo, kiek abortų daro merginos iki 19 metų.

„Kasmet įvyksta 4-5 tūkst. abortų, 6 procentai visų abortų tenka iki 19 metų merginoms, operacija yra mokama, nuolaidų niekam nėra taikoma. Medikamentinis abortas nėra įteisintas, nors jis yra progresyvesnis ir mažiau žaloja moterų sveikatą. Kontracepcija yra brangi“, – konferencijoje kalbėjo E.Kuliešytė.

Ji pabrėžė, kad ir skubioji kontracepcija yra brangi, apie ją trūksta ir reikalingos informacijos.

„Vis daugėja žmonių, ypač moterų, tarp užsikrėtusių ŽIV. Lytinis švietimas suaugusiems praktiškai neegzistuoja, mokykloje daugiausiai vyrauja abstinencijos skatinimas“, – konferencijoje kalbėjo šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos atstovė.

E.Kuliešytė teigė turinti informacijos, kad apie pusę pirmą kartą lytiškai santykiaujančių jaunuolių, kontraceptikų nenaudoja.

Visgi, situaciją kiek gerėja, pirminėse sveikatos priežiūros grandyse, yra kabinetai, kur jaunimas gali kreiptis, gali atsakyti į sau rūpimus klausimus, bet tai tik Vilniuje.

„Lytinis gyvenimas maždaug 51 procentų moterų pradeda jį 16 metų. Lytiškai aktyvių tarp 18-20 metų jaunuolių yra 72 procentai. Kai tokie lytiškai aktyvūs ir mažai informacijos, mes turime paauglių nėštumus, jų yra 3-4 kartus daugiau, nei išsivysčiusiose šalyse“, – liūdną statistiką pristatė ekspertė.

Ji pabrėžė, kad ir augantys abortų skaičiai moterų grupėse nuo 25 metų iki 35 metų, rodo, kad nėra ir suaugusiems skirto lytinio švietimo, moterys vadovaujasi netinkamais informacijos šaltiniais.

„Tai jei suaugusiems trūksta informacijos, kaip jie gali perteikti informaciją savo vaikams“, – klausė ji.

Paauglių lytinę elgseną lemia ir santykiai namuose

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovė Žana Bumbulienė teigė, kad pirmieji lytiniai santykiai retai būna planuoti, dažniausiai – nesaugūs.

„Jei mes kalbame apie pirmuosius lytinius santykius, Lietuvoje yra tas vidurkis tarp 16-17 metų, jie nėra planuoti, nėra ilgalaikiai santykiai, dažniausiai nesaugūs. Tai yra tam tikra kategorija mergaičių, kurios pradeda anksti lytiškai gyventi, turi mokymosi, socialinės elgsenos, emocinių problemų, įskaitant psichinės sveikatos sutrikimus, jei jos gyvena blogai materialiai aprūpintose šeimose, jei nėra santarvės šeimoje. Griežtas tėvų požiūris į lytinius santykius, geri santykiai su tėvais yra veiksniai, kurie formuoja paauglių lytinę elgseną“ , – konferencijoje sakė Ž.Bumbulienė.

„Kažkodėl galvojama, kad pirmą kartą bandant, nepastojama“, – sakė Ž.Bumbulienė, tikindama, kad 50 procentų paauglių pastoja per pirmą pusmetį nuo lytinio akto.

Statistikos duomenys rodo, kad ne santuokoje gimsta trys ketvirtadaliai vaikų, jei mamos yra 16-19 metų amžiaus. Lietuvoje 2012 metais vedė 4 nepilnamečiai vaikinai ir ištekėjo 95 nepilnametės merginos.

Ž.Bumbulienė prabilo ir apie tuos atvejus, kai paauglės nė nežino, kad laukiasi. Dingus mėnesinėms, jos kreipiasi į gydytojus, vis dar vartodamos alkoholį ir tabaką. Tai didina ir apsigimimų skaičių.

Atskirai konferencijoje kalbėta ir apie moterų su psichikos negalią kontraceptikų vartojimą.

Ž.Bumbulienės teigimu, protiškai atsilikę asmenys mažiau žino apie ŽIV, lytiškai plintančias ligas, didelės rizikos elgesį. Jie rečiau naudojasi reprodukcinės sveikatos paslaugomis, net jei yra taip pat seksualiai aktyvūs, kaip ir jų sveiki bendraamžiai. Anot pranešėjos, klaidingai manome, kad moterys su psichikos negalia yra aseksualios ar hiperseksualios, tokie stereotipai didina lytinės prievartos atvejų skaičių. O vaikai su negalia seksualinį išnaudojimą patiria 2 -3 kartus dažniau nei jų sveiki bendraamžiai. Neįgalieji netgi gali būti verčiami atlikti sterilizaciją ar nėštumo nutraukimą.

Ne tik paauglės neturi žinių apie lytinį švietimą. Ekonomiškai pažeidžiamos moterys dažnai nesinaudoja jokiomis apsaugos priemonėmis, kartais dėl baimių, o kartais į abortą žiūrima kaip į kontracepcijos priemonę.

Mokytojai bando išvengti nemalonių klausimų

Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Jūratė Juškaitė konferencijoje savo pranešimą pradėjo nuo trečioko pokalbio su mokytoja.

„Ne taip seniai bendravau su trečioku, su kuriuo pasikalbėjome apie homoseksualumą ir kaip jam kilo klausimas, kas tai yra. Jis nepatingėjo pasiklausti savo mokytojos“, – savo pristatymą pradėjo J.Juškaitė. Ji atkūrė mokinio pokalbį su mokytoju.

Pastarasis jos klausė, kas įvyksta tada, kai santykius kuria moteris ir moteris, arba vyras ir vyras. Mokytoja pabrėžė, kad tokių santykių nebūna. Mokinys ir toliau nepasiduoda ir mokytojos klausia, kas būna, kai taip būna. Mokytoja vėl kartoja, kad taip nebūna, mokinys dar kartą paklausia, o jeigu būna. Mokytoja atsako paskutinė kartą, kad Lietuvoje taip nebūna ir tai yra prieš „mūsų tradicijas“.

„Šioje vietoje trečiokas turbūt teisingai nusprendė nebesiginčyti su mokytoja, su asmeniu, kuris turi kvalifikaciją, nes akivaizdu buvo, kad ši diskusija yra beprasmė“, – konferencijoje kalbėjo Lietuvos žmogaus teisių atstovė.

„Tokia situacija nėra retai pasitaikanti. Mus labai dažnai pasiekia informacija apie mokytojų negebėjimą atsakyti į klausimus apie lytiškumą, seksualumą, žmogaus reprodukcinę sistemą. Tos situacijos signalizuoja mokytojų pasimetimą, elementarų mokslu grįstų žinių trūkumą. Nepaisant, kad Lietuvos mokyklose nuo 2016 metų yra įvestas lytiškumo ir rengimo šeimai ugdymas.

„Nekokybiška informacija ir toliau randa būdus atsidurti mokyklose. O sisteminių priemonių, užkirsti kelią tokioms informacijoms vis dar trūksta“, – teigė pranešėja J.Juškaitė.

Lietuvos uždavinių neįgyvendina

Minint tarptautinę moterų sveikatos gerinimo dieną, Seime surengta konferencija, skirta klausimams, kurie, anot renginio organizatorės, Seimo narės Dovilės Šakalienės, nustumta į paraštes – tai reprodukcinės ir seksualinės sveikatos apsauga.

„Lietuva nėra vienintelė šalis pasaulyje, kuri turi problemų šioje srityje, tačiau deja, Lietuva priklauso toms šalims, kurios stokoja sisteminės, mokslu grįstos, į rezultatus orientuotos reprodukcinės ir seksualinės sveikatos politikos“, – spaudos konferencijoje sakė D.Šakalienė.

Ji pabrėžė, kad šeimos planavimas neturi būti laikomas pačios moters problema, valstybė turi užtikrinti kokybišką ir mokslu grįstą, prieinamą lytinį švietimą, informaciją apie kontracepciją Lietuvoje, šeimos planavimo konsultacijas, kontraceptikų prieinamumą, įskaitant specialius kompensacinius mechanizmus, orientuotus į rizikos grupes: nuo jaunimo iki socioekonomiškai pažeidžiamų moterų.

„Deja, Lietuva nesugeba kokybiškai įgyvendinti nei vieno iš šių uždavinių“, – tvirtino Seimo narė.

Atrodo prastai

Europos Parlamento forumo seksualinei ir reprodukcinei sveikatai vykdytas tyrimas parodė, jog Lietuva 2019-aisiais pagal kontraceptinių priemonių prieinamumą, informacijos užtikrinimą yra prasčiausiai įvertintų Europos valstybių dešimtuke, kartu su kaip Rusija, Baltarusija, Lenkija, Slovakija, Vengrija, Bulgarija, Graikija, Kosovu, Gruzija.

Forumo atstovė Marina Davidašvili, antradienį Seime pristatydama vadinamąjį kontracepcijos atlasą, pabrėžė, kad Lietuva neteikia nemokamų kontracepcijos priemonių pažeidžiamoms grupėms, jaunimui, konsultacinės paslaugos tėra vidutinio lygio, o valstybinių institucijų teikiama informacija nėra pakankama, daugiau jos teikia nevyriausybininės organizacijos.

Pasak specialistės, tyrimas neatspindi realaus kontracepcijos priemonių naudojimo paplitimo, o žymi valstybės vaidmenį šioje srityje.

Lietuva yra tarp tų Europos valstybių, kuriose teikiama skurdi informacija apie kontracepciją, taip pat nėra teikiamos nemokamos kontraceptinės priemonės paaugliams ir socialiai pažeidžiamiems suaugusiems, rodo tyrimas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.