Kelerius metus į Seimą iš Druskininkų plaukė tik kurorto vadovais nepatenkintų vietos politikų skundai, kurie iškart buvo persiunčiami įvairioms tarnyboms.
Kaip elgsis Seimo nariai, sulaukę laiškų iš kitos pusės? Balandžio pradžioje Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui ir frakcijoms buvo įteikta 6,5 tūkstančio Druskininkų gyventojų pasirašytas raštas. Atsakymo kol kas nėra.
Šią savaitę į Seimą viešu pareiškimu kreipėsi Druskininkų tarybos nariai. Prašoma pradėti tyrimą dėl galimos politikų įtakos teisėsaugai.
– Kodėl tarybos nariai, tarp kurių esate ir jūs, nusprendė viešai kreiptis į Seimą? – „Lietuvos rytas“ paklausė Druskininkų mero Ričardo Malinausko.
– Kitų kelių nebėra. Bandydami apginti persekiojamą savivaldybę, miesto tarybos narius, įskaitant ir mane bei mano šeimą, kreipėmės į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, į Kauno apygardos prokurorą Darių Valkavičių, specialiąsias tarnybas ir kitas institucijas, tačiau sulaukdavome tik formalių atsakymų, be jokių paaiškinimų.
Kai kurie atsakymai būdavo pateikiami per juokingai trumpą laiką, kurio neužtektų net pateiktiems dokumentams perskaityti ir įvertinti.
Ką jau kalbėti apie tai, kad, man nuėjus pas generalinį prokurorą E.Pašilį ir pateikus jam tris segtuvus dokumentų, po valandos informacija buvo nutekinta žurnalistams ir pateikta priešingo konteksto.
– Ar jau sulaukėte kokios nors reakcijos iš Seimo pirmininko ar frakcijų?
– Šį kreipimąsi oficialiai išsiuntėme tik antradienį, todėl jokio oficialaus atsakymo dar nesulaukėme. Kokie sprendimai priimti dėl Druskininkų verslo klubo iniciatyva surinktų puspenkto tūkstančio gyventojų parašų, šiuo metu informacijos neturiu.
– Į Seimą kreipėtės prašydami pradėti tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio teisėsaugai. Ką bandote įrodyti?
– Turime konkrečių įrodymų ir liudytojų, kad Seimo Antikorupcijos komisija, tuomet dar vadovaujama Vitalijaus Gailiaus, duodavo nurodymus įvairioms tarnyboms ir valstybės įstaigoms.
Užtenka prisiminti vien tą istoriją, kur aš su aplinkos ministru kalbėjausi apie miestui aktualius dalykus. Iš pradžių man buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas, po savaitės jau tapau nukentėjusiuoju.
Nėra abejonių, jog Antikorupcijos komisija šį cirką surengė tik tam, kad sukeltų žiniasklaidos susidomėjimą, ir tam, kad būtume apšmeižti ir apkaltinti. Trejus metus komedijos buvo kuriamos ir apie Druskininkų vandens parką.
Man buvo priekaištaujama dėl to, ką sunku suvokti sveiku protu. Įdomu, kaip dabar Joniškio meru tapęs V.Gailius priima oficialius svečius, – ar jų nepavaišina, miesto šventėse neleidžia laiko kartu?Po dirbtinai sukurtų skandalų Druskininkų ėmė vengti netgi ministrai – nevažiuoja nei į miesto šventes, nei apžiūrėti statomų objektų. Bijo būti apjuodinti.
Tai, kas šiandien dedasi Lietuvoje ir kai kurių teisėsaugos atstovų stalčiuose, – protu sunkiai suvokiami dalykai.
Asmeniškai buvau susitikęs su penkiais garsiausiais Lietuvos teisės profesoriais, kurie mūsų žodžiais patikėjo tik susipažinę su oficialiais dokumentais.
Visų atsakymas buvo toks pat: mes dešimt metų ritomės į teisinę bedugnę. Tačiau visi bijo garsiai apie tai pasakyti. Tai kokioje valstybėje mes gyvename?
– Kas tuose dokumentuose, kokie tai įrodymai?
– Turime dešimtis, net šimtus įrodymų ir konkrečių faktų, kurių tirti teisėsauga nesiima.
Tai įrodymai apie prokurorus, taikančius dvejopus standartus. Vienas tokių – Kauno apygardos prokuratūroje dirbantis Marijus Šalčius. Tai ir prokurorai, klastojantys dokumentus, tokie kaip Deimantė Nikitinienė.
Įrodymais galima laikyti net pačius teismų sprendimus. Kaip galima tikėti, kad Lietuvoje teismai dirba ne pagal politinius užsakymus, kai teismų suformuota praktika Druskininkams taikoma visiškai atvirkščiai arba vadovaujamasi jau penkerius ar šešerius metus nebegaliojančiais teisės aktais?
Turime liudytojų Liberalų sąjūdyje, kurie yra aiškiai nurodę, kaip su Prezidentūra buvo derinamas puolimas prieš socialdemokratus. Jis buvo pradėtas nuo R.Malinausko, kaip vieno tuomečių partijos pirmininko pavaduotojų.
Labai gaila, jog buvęs Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius turbūt iki šiol nesupranta, kad vykdytas puolimas prieš Druskininkus ir prieš mane pirmiausia buvo puolimas prieš socialdemokratus. Taip buvo siekiama pažeminti partiją ir sumažinti jos reitingus.
O puolama buvo ne dėl to, kad padaryta kokių nors teisės pažeidimų. Reikėjo surasti priežastį, kaip skaldyti ir valdyti.
– Tiek Druskininkų gyventojų pasirašytame rašte, tiek jūsų kreipimesi minima nemažai politikų ir įvairių pareigūnų pavardžių. Kokios reakcijos sulaukėte iš jų?
– Kol kas jie laikosi taktikos visiškai nereaguoti ir viliasi, kad viskas greitai pasimirš.
Neatmetu, kad jie kreipsis į teismą prašydami paneigti tam tikrus faktus.
Tam esu pasirengęs, tai suteiktų mums galimybę gauti dar daugiau dokumentų, kurių iki šiol neįstengėme gauti.
Pusantrų metų užtrukome vien tam, kad surinktume bent dalį dokumentų, įrodančių V.Gailiaus piktnaudžiavimą.
Mes turime įrodymų, kad prokurorė D.Nikitinienė, neva nustačiusi, kad Vijūnėlės dvaru vadinamas pastatas esą pastatytas tokias statybas draudžiančioje zonoje, iš tiesų neatliko jokio tyrimo.
Jei ji būtų atlikusi tyrimą, nebūtų galėjusi teismui pateikti teiginių apie kurorto apsaugos juostas, kurių Druskininkuose niekada nebuvo. Apie tai, kodėl D.Nikitinienė priėmė kai kuriuos sprendimus, esu girdėjęs iš jos artimos aplinkos.
– Jūsų minėti skundai buvo rašomi prieš keletą metų, ar tai tęsiasi ir dabar?
– Jeigu teisingai suskaičiavau, Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro atlieka gal jau šeštą tyrimą. Nieko nerandama – tyrimas nutraukiamas, tuomet, matyt, gaunamas nurodymas, ir vėl viskas pradedama iš naujo.
Mus iki šiol pasiekia informacija apie tai, kad Prezidentūros atstovai domisi teismuose nagrinėjamomis bylomis.
Niekada nebūčiau patikėjęs, kad pati prezidentė gali daryti įtaką teismams. Tačiau kaip vertinti tai, kad prezidentė savo metiniame pranešime pradeda kalbėti apie kažkokį privatų namą?
Tai buvo ženklas pulti, skirtas visiems tiems, kurie į darbą buvo ir priimami tam, kad vykdytų nurodymus.
Galimybe pakilti karjeros laiptais pasinaudojo visi – nuo eilinės Alytaus statybos inspekcijos teisininkės, kuri tapo viso regiono teisės departamento vadove, iki prokurorų ir teisėjų.
Negana to, savivaldybės administracija Generalinėje prokuratūroje neseniai pasirašė taikos sutartį, nors tyrimas buvo absurdiškas.
Pagal galiojančius įstatymus visos savivaldybės priėmė sprendimus perimti savo žinion ir prižiūrėti tam tikrą turtą. Visų spredimai buvo geri, tik dėl vienintelės Druskininkų savivaldybės pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kai specialistai nuvyko į Generalinę prokuratūrą, paaiškėjo, jog iš kelių šimtų savivaldybei perduotų objektų adresų prie vieno nebuvo prirašyta, kad jis yra Druskininkų mieste.
Jei man kas nors pasakotų tokius dalykus, sunkiai patikėčiau, kad tai gali vykti Lietuvoje, Europos Sąjungos valstybėje. Tačiau tai vis dėlto vyksta.
