„Mes šnekėjome apie stabilumą valstybėje ir tai, kad labai svarbu, jog koalicijos derybos pavyktų ir būtų Seime suformuota stabili koalicinė dauguma ir kad nuo to priklauso stabili Vyriausybė ir tai, ar mes galėsime tuos įsipareigojimus, kuriuos davėme žmonėms, įvykdyti“, – žurnalistams po susitikimo kalbėjo R.Karbauskis.
Susitikimas buvo skirtas aptarti politinę situaciją šalyje. G.Nausėda 15 val. žada susitikti ir su opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu.
Kalbėjosi apie stabilumą
R.Karbauskis neatskleidė, ar G.Nausėda pritaria tam, kad premjeru ir toliau būtų S.Skvernelis. Jis akcentavo, kad tai yra koalicijos reikalas.
„Tai koalicijos sprendimas ir tokios šnekos apie tai, kad nepritartų, tikrai nebuvo. Dabar ne tas metas, kad reikia pritarti arba nepritarti, tam bus liepos 12 diena, po inauguracijos, bet čia jau koalicijos sprendimas. Apie (ministrų, – red.) postus nebuvo kalbama“, – tikino R.Karbauskis.
Anot jo, kalbos apie Seimo pirmininko pakeitimą taip pat nebuvo, esą susitikime tik buvo užsiminta, kad tai „yra ne asmeninis kažkieno reikalas, o koalicinio susitarimo dalis“.
„Jūs supraskite, išrinktasis prezidentas šiuo atveju nelabai turi ką komentuoti, nes susitarimas tarp koalicijso partnerių. Svarbiausia, kad koalicija pavyktų, ji būtų stipri ir užtikrintų darnų darbą“, – pridūrė R.Karbauskis.
Šiandien specialioje „Lietuva tiesiogiai“ transliacijoje – V. Pranckietis, E. Gentvilas, T. Tomilinas, P. Urbšys ir T. Ignatavičius. Žiūrėkite 20:00 per „Lietuvos ryto“ televiziją.
Kalbėjo apie V. Pranckiečio ateitį
R.Karbauskio teigimu, ar lenkai jungsis į koaliciją, kol kas dar neaišku, nes jų derybinė grupė pradės dirbti tik kitą savaitę. Paklaustas, ko reikalauja V.Tomaševskis, kad jungtųsi į koaliciją, R.Karbauskis atsakė trumpai: „Nežinau.“
„Svarbiausias dalykas, kad norint stabilumo valstybės, tai reikia, kad būtų suformuota stabili dauguma, tada suformuojama Vyriausybė. Mes šnekėjome apie stabilumą valstybėje – tai buvo pagrindinė žinutė. (...) Koaliacija formuojasi Seime ir čia nėra klausimo, (G.Nausėda, – red.) remia ar neremia, paprasčiausiai ji susidaro arba ne“, – teigė jis.
R.Karbauskis vylėsi, kad V.Pranckietis visgi supras, kad Seimo pirmininko vieta yra koalicijos susitarimo, o ne esą asmeninis reikalas.
„Jokie asmeniniai požiūriai, jokie mėgstu nemėgstu šiuo atveju nieko nereiškia. Yra koalicinė sutartis ir partija, kuri kelia tą klausimą, kad jie norėtų, kad jų, socialdarbiečių, būtų Seimo pirmininkas. Mūsų proporcijos koalicijoje visiškai pasikeitė ir mes, politikai, neturėtume savęs ieškoti vienoje ar kitoje kėdėje.
Tai yra tiesiog susitarimas tarp partijų skirtingų. Aš labai tikiuosi, kad mūsų frakcijos nariai tai supras. Kitų irgi“, – sakė R.Karbauskis, pridurdamas, kad nepasitikėjimo V.Pranckiečiu klausimo niekas net nėra įvardijęs.
Ar įmanoma, kad Seimo pirmininkas visgi nesikeis?
„Jūs turite klausti ne manęs šito klausimo, o LSDDP derybininkų. Jų yra reikalavimas, jeigu jie nereikalautų šitos pozicijos ir jų šituo klausimu nepalaikytų kitos frakcijos, šiuo atveju TT ir, manau, lenkai, tokiu atveju V.Pranckietis liktų šioje pozicijoje, be abejonių, jeigu tik nuo mūsų tai priklausytų. Bet šiuo atveju nuo mūsų tai nepriklauso“, – tikino jis.
Susitiko ir su S. Skverneliu
Penktadienį su G.Nausėda aptarti politinę situaciją šalyje ir savo ateities galimybes toliau vadovauti Vyriausybei susitiko ir premjeras Saulius Skvernelis. Susitikimas buvo rengiamas praėjus dienai po to, kai LVŽS, LSDDP bei TT partijos pasirašė memorandumą dėl valdančiosios koalicijos.
„Aptarėme vidaus politinę situaciją, aptarėme situaciją Seime, planus formuoti Vyriausybę. Šiandien tikrai būtų sunku pasakyti, kaip ta Vyriausybė atrodys, nes turi nusistovėti situacija, atsakyti visi klausimai dėl jos sudėties, dėl koalicinės sutarties, nes šiandien kol kas egzistuoja tik memorandumas.
Todėl akivaizdžiai per ankstyvas metas kalbėti apie pavardes, apie konkrečias ministrų kandidatūras, tiktai noriu konstatuoti vieną dalyką, kad kaip LR prezidentas, išrinktas didžiosios Lietuvos gyventojų dalies valia, aš ketinu aktyviai dalyvauti Vyriausybės formavime, kandidatūrų parinkime.
Mano įsitikinimu, laukia labia sudėtingas metas, kuomet reikės ir profesionalių, ir atsidavusių, ir valstybei tarnaujančių ministrų. Savaime suprantame, aptarėme kai kuriuos aktualius klausimus, kai kuriuos bręstančius naujus paskyrimus, kurie yra labai svarbūs, kad valstybėje būtų tęstinumas, tvarka, stabilumas, nes to žmonėms labai reikia.
2020 metai ir jų biudžetas bus taip pat nepaprastai svarbus, nes ekonomikos augimo tempas, deja, švelniai tariant, nespartėja, ir dėl tos priežasties mus reikės laikytis ir finansinio stabilumo reikalavimų, ir, kita vertus, nepamiršti tų pažadų, kurie buvo pateikti – tai socialinės atskirties mažinimas, gerovės valstybės kūrimas, tai visų šitų klausimų ar tikrai nepamiršau ir visi jie bus svarstomi, derinami kartu su Vyriausybe“, – po susitikimo žurnalistams sakė G.Nausėda.
Vos tik G.Nausėdai baigus komentuoti susitikimą su S.Skverneliu, premjeras spaudos konferenciją surengė Vyriausybėje. „Ta tema nieko naujo negaliu pasakyti, – apie galimybę trauktis iš premjero posto kalbėjo S.Skvernelis. – Liepos 12 dieną pranešiu. Dabar nenoriu komentuoti. Mano sprendimas bus išsakytas ir pagrįstas argumentais. Išgirsite.“
Pasirašė memorandumą
Kaip skelbia naujienų agentūra BNS, po prezidento rinkimų valstiečiai ėmėsi iš naujo formuoti valdančiąją daugumą ir praėjusią savaitę pasirašė memorandumą dėl koalicijos su LSDDP ir TT.
Šios partijos taip pat laukia prisijungiant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų.
Koalicijos memorandume numatyta, kad ministru pirmininku toliau siūlomas Saulius Skvernelis, nors žadėjęs atsistatydinti premjeras dar neatsako, ar tęs darbą po prezidento inauguracijos liepos 12-ąją.
Partijos taip pat sutarė, kad Seimo pirmininko postas atitenka socialdarbiečiams, bet valstiečių deleguotas parlamento vadovas Viktoras Pranckietis atsistatydinti atsisako.
Anksčiau valstiečiai žadėjo trauktis iš valdžios, jeigu S.Skvernelis nepateks į antrą prezidento rinkimų turą, o partija nelaimės Europos Parlamento rinkimų.
S.Skvernelis liko trečias, o LVŽS iškovojo du mandatus Europos Parlamente ir pagal gautų balsų skaičių nusileido opoziciniams konservatoriams ir socialdemokratams.
