Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje surengtoje visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ diskusija palietė ir itin svarbų rinkimą aspektą – agitaciją socialiniuose tinkluose.
Ar reikia kontroliuoti viską?
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė sakė, kad situacija yra per prezidento rinkimų abu turus, politinės agitacijos draudimo laikotarpiu, sulaukė bene šimto pranešimų apie reklamą socialiniuose tinkluose.
„Per šiuos rinkimus VRK nemažai gavo iš rinkėjų kreipimųsi, skundų, pranešimų, kad ir kaip mes juos bepavadinsime dėl pasidalintų žinučių, ar kokio kito pranešimo socialiniuose tinkluose. Vyravo „Facebook“, iš paskos sekė „Instagram“ ir „Twitter“. Rinkimų dienomis, politinės agitacijos draudimo laikotarpiu gavo apie 90 pranešimų, 83 iš jų – dėl „Facebook“, 12 pranešimų nepasiteisino, 26 rinkėjams buvo išsiųsti įspėjimai, kad nederėtų to daryti.
VRK susiekusi su rinkėjais gauna iš jų teigiamą atsakymą, jie sutinka pašalinti įrašą. Bet čia reikėtų plačiau diskutuoti, ar VRK turėtų bėgioti paskui kiekvieną rinkėją, tikrinti kiekvieną paskyrą“, – diskusijoje sakė L.Matjošaitytė.
Ji tvirtino, kad informacijos socialiniuose tinkluose yra labai daug ir tik informacija už atlygį yra VRK sritis.
„Bet jei asmuo skelbia neatlygintinai vieną kartą, kitą kartą, pranešimą ar tiesiog kviečia balsuoti, palaikyti vieną politinę partiją ar jėgą, ar čia jau reikia kažkaip reaguoti? VRK nebeturi tokių pajėgų, kad sukontroliuotų visus pranešimus“, – teigė VRK pirmininkė.
Ji diskusijos svečiams sakė, kad nors skaičiai yra labai menki, palyginus su praėjusiais prezidento rinkimais, politinės agitacijos skaičiai tik auga.
„Reikėtų kalbėti apie nuomonių formuotojus, kai kyla klausimas, ar jie tą informaciją skleidžia neatlygintinai“, – kalbėjo L.Matjošaitytė.
„Klausimas – kiek toli VRK turi žengti šioje pozicijoje ir kokia yra įstatymų leidėjo pozicija: gal pats laikas yra pakeisti teisinį reguliavimą, ir peržiūrėti, ar tikrai politinės agitacijos draudimo laikotarpiu mes negalime mes dalintis tam tikromis žinutėmis. Ar nešiojamų tam tikrų aprangos detalių, šiais metais mes turėjome „žirniukus“, ar viskas yra gerai su jais, ar blogai, kas gali juos nešioti ir taip toliau“, – diskusijoje kalbėjo L.Matjošaitytė.
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad būtent kandidatės į prezidentus Ingridos Šimonytės rėmėjai buvo raginami į rinkimus ateiti pasipuošę rūbais su „žirniukais“.
Reikia sekti pinigus
Buvęs VRK narys Justinas Žilinskas diskusijoje sakė, kad suvokti nuomonės formuotojų elgesį reikia bandyti sekant pinigų srautus.
„Kai mes kalbame apie trečiųjų asmenų agitacija, tikslas, ko mes siekiame, bandydami visą tai sureguliuoti, tiksliausia kryptis – mes norime sugaudyti tuos pinigus, kurie galbūt nelegaliai ateina į rinkiminę kampaniją. Tai yra tikslas numeris vienas“, – kalbėjo buvęs VRK narys.
„Nežinau, ar galima sureguliuoti, neaišku, kiek tai veiks. Bet jeigu VRK pradės tą reguliavimą, jis turi būti labai tikslingas. Turi būti informacija, kad nuomonių formuotojai gauna pinigus ir partijos per juos nelabai švarius pinigus sumeta į politinę reklamą“, – teigė buvęs VRK narys.
Kova tarp žiniasklaidos ir socialinių tinklų netolygi
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė, sakė, kad žiniasklaidos ir socialinių tinklų santykis nėra lygus.
„Jei žiniasklaidos priemonės turi labai aiškiai sudeklaruoti visus įkainius, aiškiai apribotas, ką ir kaip gali skelbti internete. Tuo tarpu socialiniai tinklai nedeklaruoja nieko – nei įkainių, nežinome, kas yra skleidėjas, mes esame visiškai priklausomi nuo partijų sąžiningumo“, – sakė A.Žilinskienė.
„Kita problema, kuria jau seniai diskutuojame, labai aiškiai, tiek komercinėje, tiek politinėje, yra nuomonės formuotojai. Niekas nežino, kada jie skelbia pagiriamuosius ar raginamuosius balsuoti įrašus savo iniciatyva, o kada jiems yra sumokėta, kada jie gavo tam tikras pajamas“, – problemas vardijo ji.
Ji teigė, kad šių metų prezidento rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) tradicinės žiniasklaidos priemonės, naujienų portalai nebuvo informacijos skleidėjas numeris vienas, jais tapo socialiniai tinklai.
„Niekas negali apskaičiuoti, kiek nueina į „Google“ reklamą, „Facebook“ reklamą, akivaizdu, kad didieji pinigai nueina ten“, – kalbėjo ji.
Kiek pinigų skyrė „Facebook“?
Diskusijos moderatorius Aidas Puklevičius, kalbėdamas apie nuomonių formuotojus, vadinamus „influencerius“, teigė, kad viena yra reklamuoti kremą, o visai kas kita – kandidatą į prezidentus.
„Nei vienas infulenceris nenorėtų sužinoti, kiek žmonių jis daro įtaką“, – teigė komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas. Jis teigė, kad šie rinkimai jam užkliuvo ir tuo, kad tradicinė politinė reklama keičiasi.
„Šitie rinkimai, tai reikia pabrėžti, daugiausiai dėmesio politikai gavo ne per reklamą, bet daugiausiai dėmesio jie gavo kurdami įvykius ir gaudami dėmesį nemokamą“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas A.Katauskas.
Kaip puikų pavyzdį įvardindamas kandidato į prezidentus Arvydo Juozaičio teiginius apie žmoną. Po jų, eksperto teigimu, jis gavo visos tradicinės žiniasklaidos dėmesį.
„Reikia daugiau dėmesio pradėti kreipti šalia einančiai rinkiminei komunikacijai“, – tvirtino jis.
Diskusijoje dalyvavusi VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė įvardijo, kiek pinigų antrojo prezidento rinkimų turo kandidatai išleido reklamai „Facebook“.
Jos teigimu, I.Šimonytė tam išleido apie 3 tūkst. eurų, G.Nausėda – apie 6 tūkst. eurų.
