LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tikino, kad tokių renginių reklamavimo draudimas sudarytų nemažai problemų ne tik nacionaliniam transliuotojui.
Užkliuvo politinė reklama
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas ir LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis klausymų metu pirmiausia LRT kritikavo dėl jų rinkimų kampanijos metu rodytos politinės kandidatų reklamos ir kaltino nacionalinį transliuotoją tam tikrų kandidatų rėmimu rinkimuose.
„Dabar mes matėme rinkimų kampanijoje vienos kandidatės aktyvią reklaminę kampaniją, ji tam skyrė pinigus ir buvo galima daryti išvadą, kad nacionalinis transliuotojas remia vieną ar kitą kandidatą“, – kalbėjo jis.
R.Karbauskiui atsaką turėjo LRT generalinė direktorė M.Garbačiauskaitė-Budrienė, kuri teigė, kad tai yra šalutinis klausimas ir diskusija turėtų suktis apie pačias įstatymo pataisas.
„Ponios A.Širinskienės padarytos pataisos šiam įstatymui atsirado šią savaitę, tai buvo paskutinės pataisos. Be to, mes turime visą didelį LRT naudos redakcijos paketą, valdysenos keitimą, biudžeto formavimo pakeitimą ir kitus dalykus, kuriuos pirmiausia reikėtų aptarti.
O kas dėl politinės reklamos, irgi taip pat siūlau neklaidinti auditorijos, nes politinę reklamą reglamentuoja visiškai kitas įstatymas“, – situaciją komentavo LRT generalinė direktorė.
Palikta spraga
Šiuo metu įstatyme parašyta, kad reklama ir komerciniai pranešimai LRT draudžiami, išskyrus informaciją, kuria viešinami kultūros, sporto, švietimo ar politines iniciatyvas viešinantys pranešimai.
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė pabrėžė, kad asociacija šį klausimą aptarė ir Kultūros ministerijoje, rašė kreipimąsi į Kultūros reikalų komitetą ir šias A.Širinskienės registruotas pataisas dėl reklamos draudimo laiko išties svarbiomis.
„Tai yra spraga nuo 2015 metų, kada buvo apskritai priimtas įstatymas dėl reklamos draudimo LRT ir iš tikrųjų jis įsigaliojo tik radijo ir televizijos platformoms, interneto platformos tai neliečia. Šiandien mes matome situaciją, kada iš tikrųjų interneto platformoje yra konkuruojama su komercinėmis žiniasklaidos priemonėmis nacionalinio transliuotojo transliuojant reklamą ir manome, kad čia lygiateisiškumo principas turėtų galioti ir ta spraga turėtų būti užlopyta.
Antras svarbus momentas, kuris paaiškėjo rinkimų laikotarpio metu, tai spraga dėl politinės informacijos sklaidos, kada iš tikrųjų nacionalinis transliuotojas jau visose platformose deklaruoja įkainius ir konkuruoja su komerciniais transliuotojais dėl politinės reklamos ir, kaip manome, ir didesnę dalį lėšų susirenka negu komercinaiai transliuotojai“, – aiškino A.Žilinskienė.
Ji pridūrė, kad asociacija visgi nemano, kad finansinis atlygis už tam tikrų renginių rėmimą turėtų būti pagrindinis kriterijus, pagal kurį renkamasi, kokius kultūrinius ar šviečiamuosius renginius LRT turėtų anonsuoti. Interneto žiniasklaidos asociacija tikino palaikanti A.Širinskienės teiktas pataisas ir pokyčius, susijusius su reklama LRT.
Nesutiko dėl kultūrinių renginių reklamos panaikinimo
M.Garbačiauskaitė-Budrienė atrėžė, kad Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad LRT nepriklausomumą labiausiai ir užtikrina finansavimas iš kelių šaltinių, ji nesutiko ir su pasiūlymu, kad LRT neturėtų likti ir kultūrinių renginių reklamos.
„Šie visapusiai rėmimų draudimai paveiks ne tik visuomeninį transliuotoją, bet ir visus šiuos čia susirinkusius žmones, kadangi jie neteks galimybės ištransliuoti savo renginių rėmėjų visuomeninio transliuotojo eteryje ir teiginiai, kad tai turi būti daroma vien tiktai nemokama (reklamuojami tik nemokami kultūriniai renginiai, – red.), tai yra iliuzija.
Vakar kaip tik kalbėjausi su Estijos visuomeninio transliuotojo vadovu, kurie turi būtent nemokamą transliavimą ir finalas yra toks, kad reklamuojami yra tik nemokami renginiai, t.y. klasės, pavydžiui, susitikimai, renginiai, į kuriuos nėra parduodami bilietai. Taigi iš tikrųjų tai turės didelę įtaką kultūrinių ir sporto projektų ekosistemai Lietuvoje, atims galimybę LRT įsigyti sporto transliacijas, sumažins LRT biudžetą penkiais procentais ir sumažins LRT nepriklausomumą“, – tikino LRT generalinė direktorė.
Problema visai kitur
Anot jos, už gautas pajamas iš kultūrinių renginių reklamos LRT kuria geresnį turinį, remia įvairius projektus, tokius, kaip rinkimų transliacijos, gerina darbuotojų darbo sąlygas. Choro „Bel Canto“ prezidentas Audrius Valatkevičius šiuo klausimu palaikė M.Garbačiauskaitę-Budrienę, teigdamas, kad tokioms nepriklausomoms organizacijoms reklama yra tiesiog būtina.
Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos (LRTA) atstovas Gintaras Zdebskis aiškino, kad problema yra visai ne pati kultūrinių renginių reklama LRT.
„Principinė nuostata yra ta, kad po šitais nišiniais kultūriniais mažaisiais renginiais LRT labai sėkmingai pakiša savo kuriamas laidas, kurias pavadina kultūrinėmis, ir į ten įdeda visą krūvą prekės ženklų. Mes matome, kas vyksta: jie organizuoja pramoginius renginius ir juos kartais remia trys ar keturi prekės ženklai – kava, čiužiniai ar kas tiktai nori“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad visgi tokiu būdu nėra nusižengiama parašytam ir įformintam įstatymui.
Įsižiebė konfliktas
Antruoju klausimu Kultūros komiteto klausymuose buvo aptarti ir siūlymai keisti LRT valdymą, įvedant LRT valdybą ir ombudsmeno pareigybę. „Prašau tik nesakyti to, kad viskas yra tobula ir nieko keisti nereikia, nes jūs taip įrodytumėte, kad jūs paprasčiausiai nepripažįstate to, ką mes matėme, skaitėme ir vertinome“, – pareiškė R.Karbauskis.
LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis aiškino, kad LRT valdymo pokyčiai esą sudarytų galimybes įtraukti LRT į politinį sūkurį. Jis vardijo ir penkis pagrindinius punktus, kuriems, jo teigimu, nepritaria visa LRT taryba. Juose buvo kalbama apie pačius siūlomus tarybos formavimo principus, jos galių pokyčius ir t.t. „Stiprinti, o ne silpninti tarybos galias reikia“, – teigė LRT tarybos pirmininkas, pridurdamas, kad kai kurias dabartines galias vis dėlto galima keisti ar apriboti.
Pati M.Garbačiauskaitė Budrienė tokius įstatymo pakeitimo pasiūlymus įvardijo kaip politinį spaudimą bei bandymą paveikti LRT valdymą ir veiklą. Anot jos, šie siūlymai yra grįsti Seimo komisijos išvadomis, kurios buvo atmestos, o apie tai pasisakė ir Konstitucinis Teismas gegužės 16 dieną.
LRT generalinė direktorė siūlė, kad šis klausimas apskritai būtų sprendžiamas ne Seimo Kultūros komitete, o Seimo valdyboje, nes Kultūros reikalų komitetas esą ne visuomet pasiruošęs išklausyti ir bendradarbiauti. Į šiuos žodžius sureagavo R.Karbauskis, tvirtindamas, kad tokiu pasisakymu ji kenkia pačiai LRT.
„Mes esame pasiruošę bendradarbiauti. Jūs visą laiką šnekate kažkokius dalykus, kurie nieko bendro neturi su realybe, nes jūs sąmoningai bandote šitą procesą politizuoti“, – rėžė R.Karbausis, tikindamas, kad neturi būti ir nėra net jokios minties apie galimą politikos įsikišimą į LRT vadymą ir veiklą.
„Bet kada direktorė pastoviai savo viešuose pasisakymuose kartoja, kad šitie žmonės, kurie yra Kultūros komitete, LVŽS, yra blogi žmonės, visi nori kažką blogo padaryti, tai jūs teigiate netiesą“, – pridūrė LVŽS lyderis.
M.Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, valdybos steigimas yra ydingas: „Dabartinis LRT valdymo modelis ir yra dualistinis. Jis yra dviejų pakopų arba kitaip vadinamas germaniškasis. (...) Taryba ir valdyba vienu metu egzistuoti negali.“
Kas siūloma?
LVŽS siūlymu, LRT būtų steigiamas naujas valdymo organas – valdyba, trumpinama tarybos narių kadencija, keičiama jos formavimo tvarka. Šiam projektui Seimas yra pritaręs po pateikimo, po klausymų jis toliau bus svarstomas komitetuose, po to – plenariniame posėdyje.
LVŽS pataisos siūlo, kad naujai steigiama valdyba būtų atsakinga už LRT valdymą, struktūros planavimą, ūkinę veiklą, sutarčių, jei sandorio suma yra didesnė kaip 29 tūkst. eurų, sudarymą.
Valdyba prižiūrėtų LRT generalinio direktoriaus veiklą, galėtų teikti siūlymus LRT vadovui atšaukti jo sprendimus, jei šie prieštarauja įstatymams, LRT tarybos ar valdybos sprendimams. Kaip ir tarybos, valdybos sprendimai LRT būtų privalomi.
Pritaria ne visi
LRT vadovybė laikosi pozicijos, jog inicijuojami pakeitimai kelia grėsę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui. Naują įstatymo redakciją LVŽS vadovas R.Karbauskis registravo su LRT veiklą tyrusios komisijos nariais. Projektas atitinka šios komisijos išvadas, tačiau joms gruodžio pabaigoje nepritarė Seimas.
Taip pat Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad sprendimas sudaryti Seimo tyrimo komisiją prieštaravo Konstitucijos straipsniui, ginančiam žodžio laisvę ir LRT nepriklausomumą nuo politikų.
Daug kritinių pastabų šiam projektui yra pateikusi Vyriausybė. Ji kritikavo siūlomas formuluotes dėl nacionalinio transliuotojo tarybos formavimo principų, valdybos ir ombudsmeno funkcijų.
