„Ją pažinojusieji ją amžinai atsimins, kaip tikrą patriotę, neskaičiavusią jėgų ir negalvojusią apie auką, kaip mylinčią savo tėvynę ir beatodairiškai prisidedančią prie kovos už tiesą ir laisvę“, – rašoma V. Pranckiečio užuojautoje.
Kaip pranešė portalas lrt.lt, partizanė A. Lukšytė-Garšvienė mirė penktadienį, eidama 95-uosius metus. Tai patvirtino partizanę paskutinė įamžinusi režisierė Agnė Zalanskaitė. Apie netektį režisierę informavo partizanės artimieji.
A. Lukšytė-Garšvienė (Milda) savo prisiminimais dalinosi A. Zalanskaitės dokumentiniame filme apie A. Ramanauską-Vanagą „Nenugalimas“.
Anot režisierės, A. Lukšytė-Garšvienė buvo viena iš nedaugelio gyvų likusių partizanų, kurie patys asmeniškai buvo pažįstami ir matė partizaną Adolfą Ramanauską-Vanagą.
„Po to filmavimo sakiau, kad man buvo garbė sutikti moterį iš istorijos vadovėlio, nes visuose istorijos vadovėliuose yra ta garsioji 1948 metų partizanų apdovanojimų nuotrauka, kur A. Ramanauskas-Vanagas įteikinėja partizanams apdovanojimus ir ji yra viena iš tų moterų, kuri yra toje nuotraukoje“, – portalui lrt.lt sakė A. Zalanskaitė
A. Lukšytė-Garšvienė gimė 1929 metų lapkričio 16 dieną Perlojoje, Alytaus apskrityje. 1947 metais ji buvo areštuota už bendradarbiavimą su partizanais ir nuteista 25 metams lagerio ir 5 metams tremties be teisės grįžti į Lietuvą. Kalėjo Taišeto lageriuose, Irkutsko srityje.
