Tiesa, nors mokslo metų švietimo ministras vis tiek nenorėtų, jis paskelbė, kad bendrojo ugdymo mokyklose likusias dvi birželio savaites dėl karščių pamokos gali nevykti.
„Artimiausias dvi savaites orų prognozė labai nepalanki. Matome, kad tikrai neproduktyvu vesti pamokas. Tačiau mokyklos neturėtų užverti durų moksleiviams“, – sakė jis.
Anot ministro, mokyklos, kuriose dėl karščių nebūtų tęsiamos pamokos, turėtų užtikrinti kūrybines veiklas moksleiviams iki numatytos mokslo metų pabaigos birželio 21-ąją.
Situacija yra ekstremali
A.Monkevičius kalbėjo, kad mokslo metai vis dėlto neturėtų būti trumpinami.
„Ugdymo planai yra tvirtinami dvejiems metams ir šiemet jie yra ilgesni. Tai tikrai tampa iššūkiu, nes birželio mėnesį yra neįprastai pasikeitęs klimatas ir sąlygos mokyklose yra neįprastai sudėtingos. Aš jau kreipiausi į mokyklas, kad dar kartą peržiūrėtų higienos normas“, – žurnalistams po susitikimo sakė A.Monkevičius.
Pasak ministro, higienos normose reikėtų išsamesnio reglamentavimo, kaip elgtis esant karščiams. Ministras pridūrė, kad pokalbio metu paaiškėjo, jog dirbti yra išties labai sudėtinga ir ministerija rekomenduoja birželio metu vesti ne tiek pamokas, kiek įvairius užsiėmimus.
„Tikrai neproduktyvu yra vesti pamokas tokiomis sąlygomis, bet mokykla neturi užtrenkti durų. Ji turėtų veikti“, – kalbėjo ministras.
A.Monkevičius aiškino, kad mokyklos turėtų ugdymo procesą reguliuoti atsižvelgdamos į oro sąlygas, taip, kaip jos tai daro žiemą, kai lauke yra labai šalta.
„Yra ekstremali situacija ir mokyklos turi tokią galimybę, kad visa tai įvertintų atsižvelgus į vaiko sveikatos reikalavimus. Mokykla, kiek galima, lanksčiau turi pasirinkti darbo režimą“, – sakė ministras.
Paklaustas, ar nereikėtų grįžti prie senosios tvarkos ir vėl sutrumpinti mokslo metus, A.Monkevičius tikino, kad dienų skaičiaus mažinti esą nereikėtų, svarbiausia yra skirtą laiką išnaudoti efektyviai: „Nemanau, kad problema yra dienų trukmė, problema, kiek efektyviai mes esame pasiruošę tai padaryti.“
A.Monkevičiaus teigimu, susitikime buvo aptarta ir galimybė jau šiemet ieškoti būdų mokyklose įdiegti kondicionierius bei kitokias išmanesnes vėdinimo sistemas, kurios vaikams nekeltų alergijų ir susirgimo galimybės dėl per greitai atšaldomo ir sauso oro.
„Tik laiko ištempimas savaime naudos neduoda“, – pripažino ministras. Tačiau pridūrė – atšaukti mokslo metų ilginimo neverta, nes šalyje esą tuomet būtų dar didesnė sumaištis.
Mokslo metai ilgėjo
Švietimo, mokslo ir sporto ministras palaiko ilgesnių mokslo metų idėją. Pasak ministro, prailginti mokslo metai atveria galimybes organizuoti netradicines ugdymo veiklas.
Ministerija praėjusią savaitę priminė, kad esant karštiems orams, kai temperatūra patalpose viršija 28 laipsnius, pamokos gali būti trumpinamos. Užsiėmimus taip pat patariama rengti kitose erdvėse – lauke, parke ar vėsesnėse patalpose.
Pagal numatytus planus, šiemet mokslo metai pradinukams trunka 35, vyresniems moksleiviams – 37 savaites. Prieš dvejus metus mokslo metai buvo trumpesni trimis savaitėmis.
Tiesa, mokslo metus mokyklos gali baigti ir kiek anksčiau – tai priklauso, kaip intensyviai buvo organizuotas ugdymo procesas konkrečioje mokykloje ir nuo to, kada pradėti mokslo metai.
Jeigu mokslo metus mokykla pradėjo šeštadienį – rugsėjo pirmąją, ta mokykla juos gali baigti birželio 20 dieną, taip pat jeigu kai kurios mokyklos rengė edukacines veiklas šeštadieniais, jos mokslo metus gali baigti dar anksčiau.
