Naminių paukščių auginimu ir selekcija G.Paluckas rimtai užsiėmė prieš kelerius metus, o į šią veiklą ypač pasinėrė, kai netoli Lietuvos ir Baltarusijos sienos, Dzūkijoje, Dubičių kaime, įsigijo apleistą sodybą.
„Mano trejų ketverių metų planas toks – pirmiausia vištas ir gaidžius užauginti Lietuvos čempionais, o po to su jais išvykti į tarptautinę parodą Prancūzijoje“, – aprodydamas savo ūkį kalbėjo politikas.
Tiesa, iki tol paukščių augintojui dar reikės paplušėti.
Iš kiaušinių, kuriuos specialiose pakuotėse parsisiunčia iš Austrijos arba Prancūzijos, politikas namuose Vilniuje inkubatoriuje perina viščiukus.
Kad išsigrynintų kraujo linijos ir vištos genetiškai nebūtų išsigimusios, teks dar kurį laiką užsiimti jų selekcija.
Prezidentiniai viščiukai
G.Palucko ūkyje nuo praėjusių metų rudens jau yra kelios dešimtys vištų, gaidžių ir ančių. Pastarosios – Saksonijos veislės, o vištos ir gaidžiai – maranų.
„Prie šių paukščių dar reikėtų pridėti keturis, kaip aš juos vadinu, prezidentinius viščiukus.
Prezidento rinkimų antrojo turo naktį daugeliui buvo svarbu, kas nugalės, o aš tuo metu inkubatoriuje perinau kilmingus viščiukus“, – juokėsi politikas.
Kiek surimtėjęs socialdemokratų lyderis prisipažino, jog nors tą naktį buvo įsitraukęs į visai su politika nesusijusius reikalus, iš anksto žinojęs, kad rinkimus laimės Gitanas Nausėda.
„Dar prieš pirmąjį rinkimų turą apklausiau savo kaimynus Dubičiuose, ir jie vienu balsu tvirtino, kad „prezidentas turi būti prezidentiškas“.
Žmonės mąsto labai paprastai, tik mes sostinėje dėliojame įvairius scenarijus, lyginame programines nuostatas, o čia kaimynas su kaimynu pasikalba per tvorą ir apsisprendžia“, – kalbėjo G.Paluckas.
Kiaušiniai – nepigūs
Socialdemokratų vadovas yra Lietuvos veislinių paukščių augintojų asociacijos narys, taip pat priklauso Prancūzijos maranų vištų augintojų klubui.
Kiaušinių viščiukams perinti jis atsisiunčia iš užsienio – būtinai iš specialius sertifikatus turinčių ūkininkų.
Tai nėra pigu. Vienas kiaušinis, neskaičiuojant specialių pašto paslaugų išlaidų, kainuoja mažiausiai tris eurus. O iš pastarąjį kartą gautų dvidešimties austriškų kiaušinių išsirito tik tie keturi vadinamieji prezidentiniai viščiukai.
„Jau dabar matau, kad paukščiai atitinka visus savo veislės bruožus. Išaugs tikrai gražios, kilmingos vištos“, – sakė G.Paluckas.
Mažiems viščiukams jis sukonstravo atskirą patalpą ir pavadino viešbučiu, nes juos pavojinga suleisti su suaugusiais paukščiais.
Anot politiko, kai draugai pamatė, kaip kone steriliai įrengtas paukščiams skirtas tvartas, klausinėjo, gal čia bus laikomi grynaveisliai arabiški žirgai.
Verslas naudingas ir vaikams
G.Paluckas paukščius augina ne vien savo malonumui. Jam svarbu ir tai, kad į Dubičius mielai važiuoja jo dešimtmetis sūnus Petras ir septynmetė dukra Luknė.
„Vaikai čia pažįsta paukščius, mato, kaip jie išsivysto iš embriono, kaip prasikala iš kiaušinių, kaip auga.
Juk augantys ant betono vaikai neišlenda iš kompiuterių arba mobiliųjų telefonų. Štai neseniai sūnus mokykloje rašė testą, kuriame buvo klausimas: kiek antis turi letenų? Kai jis parašė, kad antys turi plaukmenis, o ne letenas, jo atsakymas buvo užbrauktas.
Štai tokie mokyklose testai“, – atsiduso paukščių augintojas.
Teko prisiminti paauglystę
Paukščių ūkis paįvairina ne tik G.Palucko šeimos virtuvę – naminiais kiaušiniais, nešaldyta mėsa aprūpinami kaimynai ir draugai.
Neatsiginančiam prašymų parvežti Dubičių kiaušinių ar paukštienos politikui teko prisiminti dar paauglystėje pas močiutę Aukštaitijos kaime įgytą patirtį, kaip pjaunami paukščiai ar triušiai, kaip jie išdorojami.
„Esu humanistas, tačiau žmogus juk yra mitybos piramidės viršūnėje, todėl pjaunu paukščius greitai ir tiksliai.
Vištas arba antis nupešu irgi pats. Negana to, dar ir iškepu, nes žmona yra pasakiusi, kad rankų į šį procesą nekiš. Šeimininkauja tik tada, jei ant stalo padedu jau švarų, tinkamai išdorotą paukštį“, – linksmai kalbėjo G.Paluckas.
Dubičių kiaušiniai ir paukštiena – išskirtinai ekologiški produktai. Mat jeigu ūkyje auga mažiau nei penkiasdešimt vištų arba ančių, jų skiepyti neprivalu. O kirmėlytes, grūdus, saulėgrąžas, kukurūzus politikas perka tik iš patikimų pardavėjų.
Padeda geri kaimynai
Paukščių ūkį politikas plėtoja daugiau nei prieš dvejus metus įsigytoje sodyboje. Pirkdamas tuo metu apleistą sovietinį vieno aukšto mūrinuką su keliais senais ūkiniais pastatais ir 30 arų sklypu G.Paluckas jokios paskolos iš banko neėmė. Mat ieškojo sodybos už tiek, kiek tuo metu kišenėje turėjo pinigų.
„Viską lėmė mano savivalė ir žmonos tolerancija. Iš pradžių ji laikėsi nuostatos, kad pirmiausia reikia patiems įsikurti, o aš labai norėjau kuo greičiau apgyvendinti Dubičiuose savo paukščius. Tiesa, be kaimynų pagalbos tikrai nebūtume išsivertę“, – neslėpė G.Paluckas.
Ūkininkavimo pradžioje su naujakuriu viskuo dalijosi šalia gyvenantys kaimo senbuviai. Ir dabar kaimynai kasdien pagirdo politiko paukščius.
Pats G.Paluckas su šeima savo ūkyje, nepriklausomai nuo metų laiko ar orų, lankosi kartą per savaitę.
Pomėgis ar verslas?
Paukščių auginimo patirties G.Paluckas semiasi ne tik iš specialių knygų ar interneto aruodų, bet ir nuolat bendraudamas su naminių paukščių augintojų bendruomenės nariais. Beje, tarp jų yra nemažai ir socialdemokratų, todėl pajuokaujama, kad gal reikėtų partijoje įkurti „ančių“ frakciją.
„Neseniai feisbuke diskutavome, ar tai, kuo mes užsiimame, verslas ar pomėgis? Visi sutarėme, jog, nepaisant to, kad pinigų išleidžiame nemažai, vis dėlto tai pomėgis – kaip kitiems plaukiojimas prabangiomis jachtomis.
Man ši veikla – ir širdies džiaugsmas, ir psichoterapija, ir poilsis. Nors esu užkietėjęs žvejys ir dažnai pagalvoju, kur meškerę įmerkti, Dubičiuose apie tai pamirštu“, – prisipažino politikas.
Lygino paukščius ir partijas
Paklaustas, ar paukščių garduose irgi mąsto apie savo vadovaujamą partiją arba apie tai, kokia bus suformuota Vyriausybė po prezidento G.Nausėdos inauguracijos, socialdemokratų lyderis nusikvatojo: „Tikrai ne! Vos įžengus pro vartus prasideda paukščių priežiūros rutina, todėl tuoj pat iš galvos išgaruoja, kas su kuo sudarys koaliciją, kas, už ką ir kokių postų reikalauja.
Tiesa, G.Paluckas pusiau juokais svarstė, kad kada nors parašys knygą apie vištų ir ančių elgesį pulke.
„Kai prasideda vištų peštynės, jų hierarchinė struktūra tampa panaši į partijos struktūrą bei veiklą, nors šiame pulke balsą turi tik gaidys.
O ančių elgesys visai kitoks – kilus pavojui gaigalai susispiečia į vidurį, o juos apgula antys. Taip saugomi vadai ir genetinis fondas.
Vis dėlto stebint paukščių gyvenimą galima aptikti nemažai paralelių su politine veikla – ančių solidarumo partijose nėra, o štai vištų gyvenimas tikrai primena partijas“, – kalbėjo paukščių augintojas.
Vis dėlto socialdemokratų vadovas prisipažino, kad atitrūkti nuo politikos jam kartais nepadeda ir paukštininkystė: „Tik dėl politikos man labiau skauda galvą nei širdį.“
