Atgijus Černobylio košmaro istorijai – klausimas dėl Lietuvos: ekspertai įspėja apie pavojų

Po Lietuvoje filmuoto serialo „Černobylis“ pasaulinės sėkmės ūkio ministras Virginijus Sinkevičius siūlo organizuoti atominį turizmą, užsienio svečiams rengti ekskursijas į Černobylio elektrinės antrininkę Ignalinos jėgainę, vedžioti turistus po sostinės Fabijoniškių mikrorajoną, kuris filme kaip du vandens lašai atitiko tarybinės Ukrainos miesto vaizdą.

 Pasauliui aptariant populiarių serialą „Černobylis“ Lietuva žvilgčioja į Astravo atominę elektrinę.<br> lrytas.lt montažas.
 Pasauliui aptariant populiarių serialą „Černobylis“ Lietuva žvilgčioja į Astravo atominę elektrinę.<br> lrytas.lt montažas.
 Pasauliui aptariant populiarių serialą „Černobylis“ Lietuva žvilgčioja į Astravo atominę elektrinę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Pasauliui aptariant populiarių serialą „Černobylis“ Lietuva žvilgčioja į Astravo atominę elektrinę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Pasauliui aptariant populiarių serialą „Černobylis“ Lietuva žvilgčioja į Astravo atominę elektrinę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Pasauliui aptariant populiarių serialą „Černobylis“ Lietuva žvilgčioja į Astravo atominę elektrinę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Pasauliui aptariant populiarių serialą „Černobylis“ Lietuva žvilgčioja į Astravo atominę elektrinę.<br>D.Umbraso nuotr.
 Pasauliui aptariant populiarių serialą „Černobylis“ Lietuva žvilgčioja į Astravo atominę elektrinę.<br>D.Umbraso nuotr.
Energetikos forumas Minske,Baltarusijos Astravo atominė elektrinė<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Energetikos forumas Minske,Baltarusijos Astravo atominė elektrinė<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Energetikos forumas Minske,Baltarusijos Astravo atominė elektrinė<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Energetikos forumas Minske,Baltarusijos Astravo atominė elektrinė<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Pasauliui aptariant populiarių serialą „Černobylis“ Lietuva žvilgčioja į Astravo atominę elektrinę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Pasauliui aptariant populiarių serialą „Černobylis“ Lietuva žvilgčioja į Astravo atominę elektrinę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Pasauliui aptariant populiarių serialą „Černobylis“ Lietuva žvilgčioja į Astravo atominę elektrinę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Pasauliui aptariant populiarių serialą „Černobylis“ Lietuva žvilgčioja į Astravo atominę elektrinę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Pasauliui aptariant populiarių serialą „Černobylis“ Lietuva žvilgčioja į Astravo atominę elektrinę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Pasauliui aptariant populiarių serialą „Černobylis“ Lietuva žvilgčioja į Astravo atominę elektrinę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Pasauliui aptariant populiarių serialą „Černobylis“ Lietuva žvilgčioja į Astravo atominę elektrinę.<br>D.Umbraso nuotr.
 Pasauliui aptariant populiarių serialą „Černobylis“ Lietuva žvilgčioja į Astravo atominę elektrinę.<br>D.Umbraso nuotr.
 Pasauliui aptariant populiarių serialą „Černobylis“ Lietuva žvilgčioja į Astravo atominę elektrinę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Pasauliui aptariant populiarių serialą „Černobylis“ Lietuva žvilgčioja į Astravo atominę elektrinę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Pasauliui aptariant populiarių serialą „Černobylis“ Lietuva žvilgčioja į Astravo atominę elektrinę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Pasauliui aptariant populiarių serialą „Černobylis“ Lietuva žvilgčioja į Astravo atominę elektrinę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Pasauliui aptariant populiarių serialą „Černobylis“ Lietuva žvilgčioja į Astravo atominę elektrinę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Pasauliui aptariant populiarių serialą „Černobylis“ Lietuva žvilgčioja į Astravo atominę elektrinę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Černobylio katastrofos padarinius pajuto visas pasaulis.<br> Ukrainos naujienų agentūros nuotr.
 Černobylio katastrofos padarinius pajuto visas pasaulis.<br> Ukrainos naujienų agentūros nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Jun 17, 2019, 7:20 PM, atnaujinta Jun 18, 2019, 6:08 AM

Ministras sako, kad toks turizmas padidintų Lietuvos žinomumą. Tačiau gali būti, kad atvykę svečiai sužinotų ir kraupią tiesą: Lietuva vis dar tebegyvena pagal senas tarybines tradicijas ir įvykus avarijai gali pasikartoti kraupus visuomenės gelbėjimo, kokį parodė filmo režisieriai, scenarijus.

Ironiška, kai Seime svarstoma apie rentas kadenciją baigusiems parlamentarams, branduolinei nelaimei Astrave Lietuva ruošiasi be papildomo finansavimo, ugniagesiams gelbėtojams trūksta apsaugos nuo radiacijos priemonių, o meteorologai niekaip nesulaukia, kada bus nupirktas sklypas tarp Vilniaus ir Astravo, kad nelaimės atveju būtų galima pamatuoti, kokiu vėjo greičiu nešamos radioaktyvios detalės.

Dar labiau ironiška, kad pagal valdininkišką logiką nelaimė turėtų įvykti darbo metu, nes radiacinio monitoringo stočių perduodamų duomenų nei savaitgaliais, nei po darbo, o juo labiau naktį, Aplinkos apsaugos agentūra nestebi.

Turistus kviečia į Vilnių

Pasaulis pamišęs dėl Lietuvoje filmuoto serialo „Černobylis“. Vakarų pasaulį sukrėtė ne tik pati tragedija, bet ir jos likvidavimo absurdas, kai į užterštas teritorijas žmonės buvo siunčiami be apsaugos priemonių.

Serialo scenos filmuotos Lietuvoje. Sovietinę Ukrainą priminė ne tik Fabijoniškių mikrorajonas – Černobylio atominę puikiai atitiko Ignalinos atominė elektrinė, kuri buvo kone tokia pat kaip ir sprogusi.

Ūkio ministras sako, kad Lietuvos turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ užsienio turistams gali pasiūlyti atomines atostogas.

„Objektų yra ne vienas. Atominė uždaroma, kur galėtų apsilankyti – tikrai galima sudaryti maršrutą. Turizmas pirmiausia yra pajamos, kuriamos darbo jėgos, remiamas smulkus vidutinis verslas. Ir labai svarbus dalykas – šalies žinomumas. Turistai atvyksta pažiūrėti Fabijoniškių, bet žiūri ir nuostabų Vilnių. Tai dar viena galimybė pagerinti savo žinomumą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė ūkio ministras V.Sinkevičius.

Ugniagesiams trūksta ne tik priemonių

Tačiau žinomumą galima pagerinti nebūtinai iš gerosios pusės.

Vilniaus trečiosios ugniagesių gelbėtojų komandos vyrai būtų pirmieji, kurie, įvykus avarijai atominėje Astravo elektrinėje turėtų eiti į užterštą teritoriją, ją išžvalgyti, paimti mėginius ir pristatyti į laboratorijas.

Tačiau gali nutikti ir taip, kad ugniagesiams į užterštą teritoriją gali tekti eiti be tinkamų apsaugos priemonių, kaip nutiko per Černobylio katastrofą. Parodžius serialą toks valdžios abejingumas ir nepasiruošimas blogiausiam scenarijui sukėlė pasibaisėjimą, filme rodomos tragiškos pasekmės ir mirtys nuo radiacinės apšvitos.

„Šiai dienai įrangos turime kiek reikia mūsų padaliniui, bet panaudojus ją reikėtų utilizuoti. Papildomos įrangos reikėtų rezervui, nes neturime žinių, kiek galėtų užtrukti pačios žvalgybos atlikimas ar veiksmų ilgaamžiškumas – ar 3 dienų, ar savaitės. Tam periodui atsarginių komplektų neturime, o poreikis būtų“, – sakė Vilniaus Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos komandos viršininkas Andžej Romeiko.

Radiacija užterštoje teritorijoje žmogus net ir su apsaugos priemonėmis gali būti ribotą laiką.

„Turime 100 vienetų vienkartinių priemonių. Tai skaičiuojame: apie 40 kartų galime išžvalgyti teritoriją, paimti mėginių ir grįžti. Daugiau nebeturėsime vienkartinių. Daugkartinio naudojimo priemones mes galime naudoti, tik jas reikia švarinti ir tikrinti, ar jos tinkamos naudojimui“, – sakė A.Romeiko.

Įvykus avarijai gali pritrūkti ne tik apsaugos priemonių, bet ir specialiai paruoštų bei apmokytų žmonių, kurie būtų siunčiami į užterštas teritorijas.

„Kaip ir visur, trūksta žmogiškųjų resursų. Maksimali vienkartinė galima dozė – iki 100 miliziverto. Reiškia, šito darbuotojo aš jau nebegaliu kitą kartą siųsti į tą pačią vietą, nes jis išeikvojo savo limitą. Atlyginimai didėja, bet nėra visiškai patenkinantys jauną žmogų“, – sakė A.Romeiko.

Ironiška, kad valdžia neranda pinigų ugniagesių, kurie labai reikalingi kritiškais gyvenimo momentais, atlyginimams pakelti, bet rimtais veidais svarsto, kad kadenciją baigusiems parlamentarams reikėtų mokėti rentas.

Branduolinei avarijai ruošiamasi minimaliai

Branduolinei katastrofai Lietuva ruošiasi minimaliais pajėgumais, tikintis, kad blogiausias scenarijus neįvyks.

„Pasirengimas yra, bet reikia vertinti scenarijų, kiek užkelsime kartelę, kiek pasekmių sau nusistatysime. Tarnybų parengtį reikėtų kelti, vertinti pragmatiškai. Bet lėšų daug neturime, pasirengimai kainuoja“, – sakė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas.

Papildomų įpareigojimų radiacijos centras gavo, o papildomų lėšų – ne.

„Suintensyvėjo darbai, atsirado papildomų taškų palei sieną – darbo padaugėjo. Peržiūrėjo pajėgumus, pergrupavome grupes, kad galėtume vykdyti didesnes funkcijas. Didesnis finansavimas reikalingas, bet mes jo negavome“, – teigė Radiacinės saugos centro departamento vadovas Julius Žiliukas.

Ir nors Astravo elektrinės startą Baltarusija nuolat atideda, radioaktyvusis uranas Lietuvos pasienį gali pasiekti dar šį mėnesį.

Apie atominės jėgainės statybas Baltarusija pranešė 2008 metais. Buvo skelbta, kad jėgainė darbą pradės 2016, vėliau paleidimo data buvo vis atidėliojama, galiausiai paskutinis terminas buvo šių metų pavasaris, bet ir vėl elektrinės paleidimas nukeltas.

O Lietuva gyvena palaiminga ramybe, tik praėjusių metų pabaigoje Vyriausybė patvirtino planą, kaip gelbėti visuomenę branduolinės avarijos atveju.

„Aišku, kad Astravo elektrinę bandoma statyti kuo saugiau, bet žinant istorines patirtis, kad net ir saugiose atominėse elektrinėse buvo įvykusios branduolinės avarijos, neatmetama galimybė, kad ir Astravo atominėje gali įvykti avarija, kuri turės didelę įtaką Lietuvos gyventojams. Jeigu įvyktų išmetimai ir vėjas radiaciją atneštų į Lietuvos teritoriją, pasekmės būtų tos pačios – vidinė apšvita, išorinė apšvita ir užterštos teritorijos. Žmonės turėtų apsisaugoti“, – sakė J.Žiliukas.

Jei avarija įvyktų naktį, tarnybos nepastebėtų

Pagal valdišką logiką, avarija turėtų įvykti darbo metu, nes nei savaitgaliais, nei naktimis niekas nestebi radiacinio fono duomenų.

„Mes gauname tuos duomenis, bet juos pamatome, kai prasideda mūsų darbo laikas ryte 8 val. Realiai mūsų įstaigos nebudi, Radiacijos centras turi budėtoją, savo įrangą. Jie ima mėginius, mūsų stotys didesniu tankumu matuoja. Šiai dienai jeigu gauname pranešimus, naktį negalime pamatyti, nes budinčio personalo nėra“, – pasakojo Aplinkos apsaugos agentūros vyriausioji specialistė Olga Uselienė.

Aplinkos apsaugos agentūros darbuotoja sako, kad į jos privatų telefoną ateina monitoringo stočių duomenys, ji kartais užmeta akį į šiuos duomenis savaitgaliais ir švenčių dienomis, bet tai ji daro ne nuosekliai. Tačiau šios spragos kol kas nepastebėjo net ir pratybas rengiantis Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentas.

Iš viso įrengtos 44 radiacinio monitoringo stotys, dalis jų yra sostinėje ant namų stogų. Šių stočių duomenis gali matyti ir kitos tarnybos, tačiau nuolat nestebi.

„Tai yra Aplinkos apsaugos agentūros reikalas, bet mes prie tų duomenų taip pat prieiname ir galime pasižiūrėti. Tai Europos ir pasaulio monitoringo stotelių tinklas, mes nuolat nestebime, bet turime galimybę, esant parodymams, duomenis gauti į savo elektroninį paštą ir telefonus“, – sakė Atominės energetikos saugos inspekcijos atstovas Emilis Baškys.

Palaiminga ramybė ir Vyriausybėje, kuri turėjo išpirkti žemės sklypą hidrometeorologijos stotelei tarp Vilniaus ir Astravo, kad būtų galima pamatuoti vėjo greitį ir kryptį, numatyti, po kiek laiko nelaimės atveju Lietuvą gali pasiekti radioaktyvios medžiagos.

„Turime stočių tinklą, kuris dengia visą Lietuvos teritoriją. Vyriausybei reiktų apsispręsti, ar tokia stotis jiems ir Lietuvai tikrai reikalinga, ar tenkintų tai, ką turime dabar. Iš bėdos galime išsiversti, bet stočiai esant arčiau sienos, tai padėtų vertinti situaciją objektyviau“, – sakė Hidrometeorologijos tarnybos atstovas Donatas Valiukas.

Nesutaria, kaip saugotis nuo radiacijos

Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento parengtose išvadose skelbiama, kad įvykus branduolinei nelaimei gyventojai turi turėti kalio jodido.

Tačiau kalio jodidas parduodamas tik keliose šalies vaistinėse. Ministerija žada nupirkti didelį kalio jodido kiekį ir išdalinti per šeimos gydytojus. Kada tai įvyks, kol kas neaišku.

„Be abejo, žinome, kad su elektrinės veikla vėluojama. Tą darome neskubėdami, forsavimo nėra. Viskas parengta, sužiūrėti klausimai ir vykdomi“, – sakė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pateiktose rekomendacijose nurodoma, kad vietoj kalio jodido galima vartoti ir 5 proc, jodo tirpalą.

„Kaip kraštutinę priemonę galima naudoti jodo tinktūrą. Tikiuosi, sistema suveiks ir jodas bus išdalintas“, – sakė E.Trunovas.

Tačiau ir vėl painiava. Vienas oficialios organizacijos, kuri įtraukta į radiacinės nelaimės pasirengimo sąrašą, atstovų sako, kad galima gelbėtis jodo tirpalu, sveikatos viceministras sako – gink Dieve, to nedarykite.

„Kad neklaidintumėme žmonių, paprašykite specialistų ir jie paaiškins, kuo skiriasi jodas, kuris skiriamas nuo žaizdų, ir kalio jodidas. Tai skirtingi preparatai ir nereikėtų jų painioti“, – sakė A.Šešelgis.

„Labai svarbu žinoti, kad po branduolinių avarijų gali būti išmesti dideli kiekiai radioaktyvaus jodo. Tais atvejais turėti jodo preparatų ir juos vartoti yra veiksminga. Tabletės apsaugo nuo radioaktyvaus jodo patekimo – reikia apsaugoti skydliaukę, nes paplitus radioaktyviam jodui skydliaukė jo neatskiria ir godiai kaupia skydliaukėje“, – teigė Radiacinės saugos centro Vyriausioji specialistė sakė Danutė Šidiškienė.

Kalio jodido tabletes galima vartoti tik po tarnybų kreipimosi per radiją arba televiziją. Vartoti jų profilaktiškai negalima netgi įvykus avarijai.

„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.