„Aš teikiau prašymą žaliesiems, norėjau įstoti į Žaliųjų frakciją, kuri yra auganti, bet ten manęs nesutiko priminti B.Ropė. Ponas Ropė buvo prieš, o EP turi parlamentinę tradiciją, kad tas, kuris jau buvo toje frakcijoje praeitą kadenciją, turi teisę vetuoti savo šalies žmones. Man buvo paaiškinta Seime, aš kalbėjausi su Vytautu Baku ir kitais – jie pasakė, kad vetavimas yra iš R.Karbauskio, kad tiesiog mes nenorime tokios“, – sako A.Maldeikienė.
Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir A.Maldeikienės pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Paliekate pakrikusį Seimą, įdomią politinę situaciją, prieš išvykdama dirbti į EP. Negaila?
– Ne. Aš sunkiai įsivaizdavau, kaip ištempti dar metus ir tris mėnesius. Man paskutiniai pusantrų metų buvo gana beprasmiškas laiko leidimas.
Visi projektai, kurie man buvo svarbūs – socialinės, įmonės, sutvarkyti neįgaliųjų klausimus arba bandymai reformuoti mokesčių sistemą – jie strigdavo pirmame etape, net neprieidavo iki salės.
Visą laiką turi vykti kažkoks judesys, visą laiką vyksta, kokie nors Gumuliauskai eilinį kartą kviečia – aš nežinau, mes 50 jau kažkokių išskirtinių metų dienų paskelbėme. Nematau, kad dabar kas nors naujo vyktų.
Tiesiog tie žmonės nežino, ko jie nori. Arba, aš manau, jie žino ko nori – jie nori išlaikyti esamą sistemą. R.Karbauskis ir kampanija nori išlaikyti sistemą ir tada atsiranda pasipriešinimas, pavyzdžiui, Tomas Tomilinas – jis bando kažką pastumti, jį stabdo. Ir tas vidinis žaidimas žmonėms pasirodo kaip tarpusavio ginčai.
– Jūsų Žirmūnų apygarda turės išsirinkti naują Seimo narį. Kai taip iškrenta Seimo narys, jį išrenka kažkur kitur ir vyksta pakartotiniai rinkimai, labai sunku būna pritraukti rinkėjus.
Jūsų apygardoje, kurią atstovavote, kas ten žino, ką jie išsirinks ir dėl to greičiausiai gali ir neateiti?
– Man keli metai viduje yra toks jausmas ir jis labai stiprėja, kad žmonės darosi politiškai aktyvesni ir po truputuką pradeda suprasti, kodėl svarbu užsiimti politika, nebūti idiotu.
Pavyzdžiui, žodis idiotas jau yra reabilituotas visiškai po to, kai Alvydas Jokubaitis išleido knygą „Politinis idiotas“. Mes grįžome prie žodžio idiotas pirminės prasmės – tas, kuris nedalyvauja bendruomenės gyvenime.
Žirmūnuose yra pakankamas kiekis jaunų šeimų, tai yra augantis rajonas, ten daug gimsta ir visaip atvažiuoja, perka butus. Aš manau, tie žmonės turės savo nuomonę, jie pasirinks pagal tai, kas jiems arčiau, bet aš manau, kad jie nueis. Keičiasi žmonės.
– Kaip jūs pati įsivaizduojate savo darbą Europos Parlamente?
– Aš per pastaruosius 2,5 metų, būdama Europos reikalų komiteto vicepirmininke, dalyvavau 13-oje renginių ir kalbas sakiau. Tai kažko ypatingo neįžvelgčiau. Šiandien galutinai įstojau į EPP – Europos liaudies partijų grupę.
Lietuvoje tai būtų konservatoriai – ta grupė, kuriai priklauso krikščionys demokratai ir t.t. Aišku, kad mano rinkėjai dabar gali būti labai nustebę ar įskaudinti, tikriausiai dalis bus. Aš jiems labai ramiai šitą išaiškinsiu tekstuose, kodėl taip atsitiko.
Aš teikiau prašymą žaliesiems, norėjau įstoti į Žaliųjų frakciją, kuri yra auganti, bet ten manęs nesutiko priminti B.Ropė. Ponas Ropė buvo prieš, o EP turi parlamentinę tradiciją, kad tas, kuris jau buvo toje frakcijoje praeitą kadenciją, turi teisę vetuoti savo šalies žmones.
Man buvo paaiškinta Seime, aš kalbėjausi su Vytautu Baku ir kitais – jie pasakė, kad vetavimas yra iš R.Karbauskio, kad tiesiog mes nenorime tokios.
Aš žaliesiems ir Europoje paaiškinsiu, kokie yra iš tikrųjų „žali“ yra karbauskiniai, kur žalumo jokio ir socialinio paketo jokio. Toks buvo sprendimas.
Kadangi man pasiūlė konservatoriai, o kiekvienas, kuris nors kiek pastaruosius 30 metų skaitė, ką aš rašiau ir mąstė, tai žino, kad pagal įsitikinimus esu klasikinė krikdemė – visiškai klasikinė, vakarietiška krikdemė. Tiesiog liko tas, kas liko.
Andrius Kubilius, kuris vadovaus mums keturiems, bus mūsų grupės lyderis EP – konservatoriams plius man vietai, aš vis vien nelieku partijos nare, lieku nepriklausomas narys, aukšto lygio politikas.
O ponas Ropė joks ten ir politikas, mano supratimu, tai vienas iš berniukų, kurį siunčia. Tai aš norėčiau savo politinę karjerą baigti šalia politiko. Bet aišku, aš suprantu, kad tam tikra forma, ne dėl savo kaltės, aš pavedžiau žmones, kurie galvojo, kad kitaip.
Bet tai nereiškia, kad aš nors vieną kartą balsuosiu priešingai negu buvo parašyta mano rinkimų programoje.
– Į konservatorių partiją nestosite?
– Ne, aš nebūsiu Tėvynės sąjungos narys. Aš būsiu žmogus, kuris kartu su Tėvynės sąjungos nariais dirba EP. Tikrai dėkinga EPP, kurie be jokių ypatingų, tiesiog pasitikėdami biografija ir pono Kubiliaus žodžiu, kad čia viskas „perfect“, jie man davė labai rimtus komitetus.
Man visi pasakė, kad kaip pirmą kartą EP dirbantis žmogus, aš gavau nerealius komitetus – Biudžeto komitete pakaitinio ir pinigų politikos komitetą.
– Gal tai reiškia, kad jūs kituose rinkimuose jau su konservatorių sąrašu eitumėte?
– Ne. Tai reiškia, kad po 5 metų man bus 66 metai ir aš turėsiu teisę, atidirbus tautai, galų gale gyventi sau – savo vištoms ir savo anūkui.
– Kitaip sakant, EP irgi būtų viena kadencija?
– Taip. Aš iš karto tą sakiau. Aš tikrai ir toliau labai sąžiningai dalyvausiu Lietuvos politiniame gyvenime, labai stengsiuosi padėti ir sąrašo žmonėms, gal 2020 m. rinkimuose – be partijos, bet stumti.
Aš iš tikrųjų pirštu rodysiu į tuos žmones, kuriais aš tikiu, kurie neatsiranda iš dangaus, kurie nėra Gretutės, kurie neturi asmeninių interesų, nesvarbu, kairesnės, dešinesnės ar centristinės Lietuvos, bet kurie suvokia, kas yra politika.
Kad vieną kartą išimtume šitą elegantiškų politikų madą – gražus ir geras. Jūs operuokitės pas gražų ir gerą, pažiūrėsiu, kaip jums seksis.
– Jūsų kolegos, vykstantys su jumis – irgi pakankamai marga puokštė. Konservatoriai siunčia sunkiąją artileriją.
– Dėl to ir manau, kad man pasisekė. Gali vertinti įvairiai, bet tai yra aukšto lygio politikai – tiek ponas Kubilius, tiek ponia Juknevičienė.
Gero politiko pirmas bruožas: jo daug kas nekenčia. Reiškia, jis turi ką pasakyti. Kai žmogus yra nulis, jį visi myli. Man toje kompanijoje patinka.
O ponas Mažylis – mes negalime turėti jokios kol kas nuomonės, nes tiesiog jo niekada nebuvo politikoje. Aš pasižiūrėsiu.
– Bet yra dar – Stasys Jakeliūnas, kuris vietoj Šarūno Marčiulionio važiuoja, Valdemaras Tomaševskis.
– Tai yra Lietuvos žmonių sprendimas. Lietuvos žmonės taip įsivaizduoja, kas turėtų atstovauti jų interesams.
– Jūs įsivaizduojate bendradarbiavimą?
– EP nariai nėra Lietuvos atstovai. EP nariai yra Europos žmonių atstovai. Labai blogai, kad Lietuvos žmonės gauna prieš rinkimus neteisingą žinią.
Mes važiuojame atstovauti Europos. Aš važiuoju ten tam, kad Europa būtų stipresnė, taigi Lietuvai, mano supratimu, tai žiauriai naudinga. Kaip lietuvė aš noriu stiprios Europos, reiškia, aš visada balsuosiu už tuos projektus, kurie stiprins Europą, o ne silpnins.
Aš nebalsuosiu už populistines partijas, kurios kartais pačios nelabai žino. Mane ir Nigel Farage kvietė į savo grupę, ir Matteo Salvini atstovai. Aš visiems pasakiau labai maloniai: aš tiesiog atvažiuoju su kita programa. Mano darbas yra palaikyti.
Ar mes, lietuviai, tie 11, turime vienodai mąstyti? Ne, Lietuvoje yra labai skirtingi žmonės.
– Bet jeigu yra pozicija, kuri liečia šalį, tarkime, finansavimas?
– Aš tikrai nemanau, kad Lietuvos ūkininkai turi gauti tokias pat išmokas, kaip Vakarų ūkininkai, vokiečiai ar prancūzai, kas tikriausiai Lietuvoje atrodo trivialu, dėl paprastos priežasties: prancūzas ūkininkas turi išmokos lubas, vokietis turi lubas, lenkas turi lubas, lietuviai neturi lubų.
Toliau, kitose šalyse jie gauna išmokas, sudeda su jų pajamomis ir jie moka nuo tų išmokų progresinius mokesčius. Lietuvoje tai reiškia ką: mes gauname išmoką, išmokų absoliuti didžioji dalis, mokama pagal žemę, atitenka turtingiems, visokiems karbauskiams, jie nuo jo nemoka mokesčių ir socialinę sferą išlaiko kiti.
Mano darbas ir bus lietuviams aiškinti, kad šita sistema pirmiausia Lietuvai nenaudinga. Jeigu jie bus finansuojami pagal tą pačią logiką kaip vokiečiai ir prancūzai, reiškia, karbauskiai bus dar turtingesni, bet mūsų pensininkai ir mokytojai dar neturtingesni. Ką, mums nelygybės čia trūksta?
– Tarkime, rezoliucija dėl sankcijų Rusijai?
– Manau, kad sutarsime. Aš manau, kad sankcijos Rusijai turėtų būti pakankamai griežtos. Nors kai žiūriu į rinkimų rezultatus, matau, kad nemažai žmonių Lietuvoje mano, kad jau jas reiktų švelninti.
Mano programoje parašyta, aš manau, kad tai mums nenaudingas bendravimas. Kodėl – aš galiu pasakyti. Didžiausios krizės Lietuvoje kildavo po to, kai Rusijoje būdavo krizės, nes mūsų ryšiai mums duoda atsvarą.
– Darbas EP bet kokiu atveju bus visai kitoks negu Lietuvos Seime. Kur jūs daugiausia galėtumėte kažko nuveikti?
– Paprastai pirmą kadenciją EP dirbantis narys santykinai mažiau turi galimybes gauti pranešimą ruošti. Tai yra ilgas, mažiausiai pusmečio, kartais ir metų darbas, kada tu derini Europos, visų šalių poziciją vienu klausimu ir randi bendrą vardiklį.
Bet netiesiogiai man buvo pažadėta, įvertinus kompetencijas, nes aš turiu kompetencijų daugelyje sričių. Tai jeigu gausiu pranešimą, natūralu, aš galiu padaryti kažką naudingo.
Jeigu negausiu pranešimo, manau, kad mano kompetencijos net ir tai pačiai A.Kubiliaus, R.Juknevičienės ir L.Mažylio grupei gali būti naudingos ta prasme, kad aš iš tikrųjų pinigų politiką išmanau techniškai geriau negu jie, aš galiu skirti daug laiko biudžetui.
Tai, kas yra EP ir ką iš tikrųjų reiktų daryti Lietuvoje ir dėl ko aš ilgai kovojau – ten yra įstatymai ruošiami, rezoliucijos, o ne atsiranda iš ryto, pabudus eiliniui Gumuliauskui, kuris sugalvoja, kad šiandien dar paskelbsime mokyklų bendruomenės metus ir tada 3 val. Seimo posėdyje svarstoma.
Niekalas, nori – švenčia, laisva šalis. Kaip žmogus, kuris ilgus metus dirbo analitinį darbą, aš galiu ten būti labai naudinga, bet kuriam kolegai esu pasiruošusi padėti. Toliau, mes tikriausiai būsime tame pačiame komitete su S.Jakeliūnu, nes jis pretenduoja į tą patį pinigų politikos komitetą.
Būsim du lietuviai, irgi galim pažiūrėti, Lietuvoje lyg ir nėra labai akivaizdžių bankų sistemos griūties, bet yra aukštos koncentracijos grėsmė. Gal galima pažiūrėti, kas iš to seka. Tiesiog reikia laiko, bet tai yra labai profesionalus parlamentas. Ten yra daug lengviau.
– Taip galvojate?
– Be abejo. Turbūt 60 proc. yra profesionalių žmonių ir ten kiekvienam „Puteikiui“, kuris sugalvojo pasireikšti, niekas neduoda ruošti pranešimo. Tu turi užsitarnauti kompetencijomis, žiniomis.
Reiškia, tu šneki su žmogumi, kuris supranta, ką kalbi. Man buvo labai lengva, ne šiandien atsiradau EP.
Aš turėjau visokiausių pranešimų ir neatsitiktinai prancūzai važiavo ir darė su manimi laidas, nes jie mane išskaitė Briuselyje. Aš suprantu, ką tie žmonės šneka.
Lietuvoje aš dažnai neturiu ką pasakyti, išskyrus tai: ponas, jūs apskritai kliedite, čia ne argumentai. Jeigu aš pradėčiau pasakoti, kad dabar lyja lietus, jūs turbūt nustebtumėte.
Kaip pavyzdžiui, buvo sugalvota, visų laikų topas Lietuvos Seime – Agnė Širinskienė su Mindaugu Puidoku sugalvojo paskelbti, kad žemė Lietuvoje išnyksta, kad ją reikia atkurti. Tu net neturi, ką pasakyti, tu sakai, kad nenyksta ji, jums nereikia jos iš naujo pripilti.
EP tai yra neįmanomas dalykas. Patys europarlamentarai gali dalinti kokius nori interviu, gali skristi į kosmosą, ten yra grupė Graikijos neofašistų, visiškai neonacių – jie 4 sėdės savo kampe, gal ir vėliavą gali išsikelti. Bet niekas jiems neduos teisės kalbėti, parlamento vardu ruošti pranešimą.
– Kaip įsivaizduojate, kiek ten padėjėjų turėsite?
– Aš jau turiu visus padėjėjus. Kaip įprasta, tokia gan standartinė formuluotė, kuri rekomenduojama – 2 padėjėjus Briuselyje. Jie abu lietuviai, vienas ten jau dirbęs – techninis, nes ten baisus kiekis biurokratijos, toks jaunas vaikinas, magistrantūrą baigė rudenį, tai padės darbuose, būtent apie Rusiją jis rašė magistrą.
O antras vaikinas irgi važiuos iš mano sąrašo. Man labai gaila, bet mano sąrašo protas nutarė, kad Lietuvos istorija yra didesnis dalykas negu didelė briuselinė alga, tai labai didžiuojuosi Laurynu, kad jis lieka Lietuvoje ir už savo mažą algą ir toliau teisingai mokys jaunimą ir rašys savo darbus.
O Lietuvoje aš turėsiu vieną darbuotoją, jau atidarinėjame biurą Klaipėdoje – padėti klaipėdiečiams suvokti, kad uostas neturi teisės ant jų galvų berti, kas jiems ateina į galvą: rūdžių ar ko nors, nes tai prieštarauja ir žmogaus orumui, ir europinei teisei.
Mes kovosime iki galo, kad būtų padaryti gaubtai ar kažkaip, kad uostas suvoktų, kad ne tik rūda, taip pat ir žmonės svarbūs. O kitos dvi moterys – viena Kaune dirbs, bet ji daugiau iš aplinkos apsaugos, daktarė Aistė Pikšrytė ir biuras bus Vilniuje.
– O kur pati gyvensite?
– Viešbutyje. Aš būsiu tas parlamento narys, kuris pirmadienį atskrenda, ketvirtadienį grįžta ir visada penktadienį, šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį ryte būna Lietuvoje.
Gal išskyrus tais atvejais, kai man reikės važiuoti į komandiruotę EP vardu. Aš kaip gyvenau Lietuvoje, taip ir gyvensiu Lietuvoje.
– Nebuvo noro pastovesnį butą išsinuomoti?
– Aš visą gyvenimą nuo 13-os metų skalbiau ir valiau dulkes. Aš turiu moralinę teisę gauti paruoštą patalynę, rankšluostį ir visą laiką skirti darbui. Aš gyvensiu viešbutyje, jau žinau, kokiame, sutartį sudariau metams.
Ten yra puikūs rašomieji stalai, grįžus iš kabineto, 5 minutės, toliau galėsiu dirbti arba žiūrėti lietuvišką televiziją, nes tas viešbutis turi kabelinę lietuvišką televiziją, kad galėtų tokių kaip aš pretenzijas patenkinti. Galėsiu pažiūrėti, kas vyksta Lietuvoje.
Aš tiesiog noriu dirbti, o ne dar kartą tvarkyti namus.
– Jūsų manymu, pakankamai mažos šalies, Lietuvos, atstovai tokioje institucijoje kaip EP, gali turėti įtakos sprendimams?
– Gali turėti įtakos. Lietuvos žmonės tiesiog turi suprasti, kad kai jie siunčia į EP ir nori, kad tikrai Lietuva būtų girdima, jie turi pamiršti savo mažas ambicijas: atvežkite mums dar tą, duokite dar pinigų.
O pasiųsti tuos žmones iš Lietuvos, kurie gali kalbėti didžiosios politikos kategorijoms, idėjų. Pavyzdžiui, valstiečiai savo sąraše turėjo Egidijų Vareikį, kuris yra labai gražus atstovas naujos idėjos apie tai, kad Europa turėtų būti tautų. Jie jį įrašo pabaigoje, nes jis turbūt nebučiuoja rankų, kam nereikia.
Tai lietuviai turėtų suvokti, kad jūs siųskite tuos, kurie iš tikrųjų kalba didžiųjų idėjų kalba. Ir tada jie ten susikalbės.
Nes tie pranešimai nėra apie šios dienos problemą, nėra ten taip viskas. Tai yra tikrai pakankamai demokratiška institucija, bet ji kartu yra ir meritokratinė, jeigu tas žodis aiškus – išsilavinimas tuo atveju yra labai svarbus.
Tu gali atsiųsti, ką nori, bet jeigu tas žmogus neturi kompetencijų, jis sėdės su savo nekompetencijomis. Tu turi diskutuoti ne tik tarpusavyje, tu turi diskutuoti su Europos Komisijos žmonėmis, kurie yra visada aukštai išsilavinę toje srityje.
Kad tu su jais turėtum diskutuoti, tu turi turėti panašų lygį. Ir tada gali sakyti: nesueina. Lietuvoje kai tu pasakai Viliui Šapokai „nesueina“, tai žurnalistai atsistoja į V.Šapokos pusę, nors pas V.Šapoką tikrai nesueina elementarus vadovėlis kartais.
Tikimybė, kad tai atsitiks Briuselyje, yra gerokai mažesnė. Skaitykite „Politico“, kas mokate angliškai, labai įdomus laikraštis ir suprasite, kaip tas mechanizmas veikia. Jis yra aiškesnis negu Lietuvoje.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
