Sumaištį išgyvenantys valstiečiai turi vieną šansą išsilaikyti, tik neseniai prieš jį kovojo

Žemyn besiritantys valstiečiai dar turi vieną šansą išsilaikyti – užsikabinti už naujojo prezidento Gitano Nausėdos, prieš kurį neseniai kovojo, kostiumo skverno. Taip mano politologas Kęstutis Girnius.

Žemyn besiritantys valstiečiai dar turi vieną šansą išsilaikyti – užsikabinti už naujojo prezidento Gitano Nausėdos.<br>D.Umbraso nuotr.
Žemyn besiritantys valstiečiai dar turi vieną šansą išsilaikyti – užsikabinti už naujojo prezidento Gitano Nausėdos.<br>D.Umbraso nuotr.
Tris laisvas parlamentarų kėdes rudenį bandys šturmuoti ir patyrę partijų atstovai, ir nepriklausomi kandidatai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tris laisvas parlamentarų kėdes rudenį bandys šturmuoti ir patyrę partijų atstovai, ir nepriklausomi kandidatai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kęstutis Girnius.
Kęstutis Girnius.
Žemyn besiritantys valstiečiai dar turi vieną šansą išsilaikyti – užsikabinti už naujojo prezidento Gitano Nausėdos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Žemyn besiritantys valstiečiai dar turi vieną šansą išsilaikyti – užsikabinti už naujojo prezidento Gitano Nausėdos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2019-06-19 07:51, atnaujinta 2019-06-19 11:25

Šiemet trejų rinkimų nusiaubtoje politinėje arenoje jau vis daugiau bruzdesio rengiantis 2020 metų Seimo rinkimams, juolab kad rudenį įvyks nedidelė repeticija – papildomi trijų parlamentarų rinkimai vienmandatėse apygardose.

Ar iki 2020-ųjų rinkimų horizonte pasirodys nauja politinė kometa? Ar socialdemokratai sugebės atgauti pas valstiečius pasukusius jų rinkėjus? Kaip elgtis valstiečiams?

– Daugelis piešia itin šviesią Gintauto Palucko vadovaujamų socialdemokratų ateitį, jie patys irgi tikisi grįžti į buvusias viršūnes. Ar tai realu? – „Lietuvos rytas“ paklausė K.Girniaus.

– Pirmiausia tenka pasakyti, kad įvyko ne Socialdemokratų partijos skilimas, o dalies jos buvusios vadovybės, kuri sugebėjo paskui save patraukti kelis procentus narių ir rinkėjų, atskilimas. Ginčas, kuri iš tų dalių – partija ar atskilėliai – stipresni ir turi geresnes perspektyvas, baigtas.

Visiškai aišku, kad partija sugebėjo išsilaikyti, o sąlygos jai atsigauti palankios. Pirmiausia dėl to, kad smunka ir, regis, toliau smuks valstiečiai. Jei socialdemokratai sugebės susigrąžinti tuos rinkėjus, kuriuos iš jų prieš trejus metus per Seimo rinkimus perėmė valstiečiai, jie tikrai pakils dar aukščiau, nei dabar yra.

Socialdemokratai visuomet buvo kaimo partija – kaip ir valstiečiai. Taigi viskas ir priklauso nuo to, už ką balsuos kaimo rinkėjai.

– Menkai abejotina, kad valstiečių rinkėjų nuotėkis gali būti dar didesnis dėl šiandieninės sumaišties tiek partijoje, tiek aplink ją. Netgi pranašaujama, kad kitąmet valstiečiams gali tekti rimtai pakovoti dėl patekimo į Seimą.

– Manau, dalies turėtos paramos jie neturėtų išbarstyti, bet ji bus daug mažesnė, nei turima dabar. Gali būti, kad jie surinks kokius 10 proc. rinkėjų balsų.

Žinoma, pavojų partijai didina tai, jog dabartinis nuosmukis yra įgijęs pagreitį, vis aiškesnės vidaus takoskyros.

Nemanau, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ar ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius išeis ir kurs savo politinę jėgą, bet jie tikrai bus nuolatinė opozicija Ramūnui Karbauskiui ir jo šalininkams.

Taip pat reali rizika, kad nuo valstiečių dar gali atskilti dalis dabartinių Seimo narių, kurie kurtų ir kokį nors judėjimą.

– Ar valstiečiai dar turi galimybių atsitiesti?

– Turi. Vieną. Ir ji vadinasi naujasis prezidentas Gitanas Nausėda. Jei jis bus aktyvus socialinės politikos srityje ir imsis įgyvendinti savo užmojus dėl socialinės atskirties mažinimo, turėtų siūlyti naujas reformas, įstatymų projektus.

O jei valstiečiai imsis tai entuziastingai palaikyti ir jei tos reformos bus bent šiek tiek sėkmingos, tai gali dabartiniams valdantiesiems išeiti į naudą.

Tokiu atveju valstiečiams reikėtų pristatyti save kaip G.Nausėdos programos įgyvendintojus ir, žiūrėk, bent dalis rinkėjų vėl gali atsigręžti į juos.

– Žodžiu, jiems reikia naujo lokomotyvo, koks kiek anksčiau buvo Saulius Skvernelis?

– Panašiai.

– Centristų lyderis Naglis Puteikis paskelbė apie planus susijungti su kitais antieuropietiškais radikalais, taip pat dalyvavusiais prezidento rinkimuose Arvydu Juozaičiu, galbūt Mindaugu Puidoku. Neatmestina, kad prie jų priklys ir buvęs liberalas Antanas Guoga. Kaip vertinate tokių sąjungų galimybes?

– Skeptiškai. Viena vertus, tie radikalai tikrai patys žino, kad pavieniui jiems labai sunku patekti į Seimą. Kita vertus, sunku įsivaizduoti, kad tokie susireikšminę veikėjai galėtų realiai dėl ko nors susitarti, būti vienoje komandoje, vienas kitą remti.

Be to, tarkime, N.Puteikis, lyg ir pretenduojantis tapti tuo vienytoju, jau tiek kartų yra pralaimėjęs, nebetekęs pajėgumo. Sunkiai įsivaizduoju, kad tokiu lyderiu galėtų tapti ir A.Juozaitis.

– O ką manote apie Laisvės partijos, vedamos Aušrinės Armonaitės ir Remigijaus Šimašiaus, galimybes? Kai kas ją vadina Vilniaus partija.

– Jei jie būtų gudrūs, stengtųsi ir likti tik Vilniaus partija, be to, pabandytų užsitikrinti buvusio Liberalų sąjūdžio bendražygio Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko paramą, galbūt dar ką nors susižvejoti Kaune.

Bet kokiu atveju Laisvės partija turėtų perlipti per 5 proc. surinktų balsų barjerą, bet ko nors daugiau neprognozuočiau. Daugumos rinkėjų akyse jie turėtų likti viena iš, rodos, 20 liberalų partijų, kurias matėme nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.

– Galbūt horizonte regite kokią nors naują politinę sensaciją – kaip ir prieš kiekvienus rinkimus?

– Kol kas nematau ir nežinau, iš kur ji turėtų atsirasti. Galbūt vadinamieji visuomeniniai komitetai galėtų susijungti į kokią nors naują partiją, tačiau jiems taip pat reikia naujų lyderių.

Kita vertus, prisimenant, kad prieš kiekvienus Seimo rinkimus atsiranda tokia nauja jėga, būtų logiška jos tikėtis ir dabar.

– Šviesiausia ateitis žadama konservatoriams, kurie gali būti laikomi realiausiais pretendentais formuoti kitą valdžią. O dabar jie dar įgijo naują vedlę Ingridą Šimonytę. Ką manote jūs?

– Taip, konservatoriai turbūt yra arčiausiai naujos valdžios formuotojų vaidmens, tačiau pagrindinė jų problema – rinkėjų „lubos“, o naujo proveržio nėra. Netgi I.Šimonytė, patekusi į antrąjį prezidento rinkimų turą, beviltiškai pralaimėjo dėl tos pačios priežasties – daugelis rinkėjų balsavo ne už G.Nausėdą, bet prieš ją, kaip konservatorių atstovę.

Taigi konservatorių padėtis gali būti panaši kaip ir per 2016 metų Seimo rinkimus. Daugiamandatėje apygardoje jų sąrašas gal ir surinks daugiausia balsų, bet vienmandatėse jie pralaimės.

Tokios inercijos priežastis – paprasta. Nėra vadovų, kurie galėtų sutelkti kokybiškai naują proveržį partijai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.