LGGRTC generalinės direktorės Birutės Burauskaitės teigimu, taip pat bus inicijuotas teisinis A. Kaujelio-Siaubūno veiksmų tyrimas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas Dalius Žygelis sako, kad, praėjusiais metais Vilniaus našlaičių kapinėse radus partizano Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus, šiemet kryptingai buvo susikoncentruota į paskutinio su ginklu rankose žuvusio partizano A. Kraujelio-Siaubūno palaikų paiešką šiose kapinėse.
„Birželio 13-ąją kasinėdami Našlaičių kapinėse mes atradome karišką diržą. Tokį diržą mes matėme saugumiečių darytose A. Kraujelio Siaubūno kūno nuotraukose. Tai buvo labai aiškus orientyras, kad palaikai gali būti Kraujelio. O birželio 14 d. mes egzhumavome kūną. DNR tyrimai patvirtino, kad palaikai būtent jo“, – Eltai sakė D. Žygelis.
A. Kraujelio-Siaubūno palaikų artimieji ieškojo daugelį metų. Pastaraisiais metais kartu su mokslininkais buvo klaidžiota po Aukštaitiją, kur jis 1965-ųjų kovo 17 d. nusišovė, kai sodybą apsupo KGB pajėgos.
A. Kraujelio-Siaubūno sesuo hab. m. dr. Janina Šyvokienė-Kraujelytė sakė, kad brolis niekada neketino pasiduoti, žinojo, kad žus, ir prašė rasti palaikus.
„Jis kitos išeities nematė – tik laisva Lietuva, dvidešimt metų dėl to kovojo. Jis gyveno okupuotoje Lietuvoje, bet jis buvo laisvas. Jis nepripažino okupantų, žmonėms aiškino, kad Lietuva bus laisva. (...) Jisai mums sakė: aš dar kurį laiką būsiu gyvas. Bet žinau, aš Lietuvos laisvės nesulauksiu. Jūs sulauksite. Jūsų daug, šešios seserys – suraskite mano kaulus ir deramai palaidokite. Ir šiandien jo prašymas įvykdytas. Aš labai dėkinga, lenkiu galvą prieš šiuos žmones, kurie atliko šį darbą“, – sakė J. Šyvokienė-Kraujelytė.
A.Kraujeliui 1964 m. sovietų KGB užvestoje byloje buvo pateikti kaltinimai dėl plėšimų ir 11 asmenų nužudymo arba dalyvavimo juos nužudant. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, ištyręs archyvinius ir kitokius duomenis, pateikė išvadą, jog nėra jokių įrodymų, kad A. Kraujelis yra žudęs taikius gyventojus. LGGRTC generalinės direktorės B. Burauskaitės teigimu, bus inicijuotas teisinis tyrimas A. Kraujelis veiksmams įvertinti, nes sovietų struktūrų vestoje A. Kraujelio byloje yra aiškių prieštaravimų.
„Manau, kad šitas faktas, kad yra atrasti palaikai, duos impulsą mūsų istorikams dar kartą peržiūrėti. (...) Kadangi istorikai negali teisinių veiksmų atlikti, tai čia turėtų prokuratūra išnagrinėti. Mes dabar galbūt kreipsimės iš naujo“, – sakė B. Burauskaitė.
Ji taip pat neatmetė galimybės, kad A. Kraujelio byla sulauks įvairių kontraversijų ar net Lietuvai priešiškų jėgų dėmesio.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuojamuose, Vilniaus universiteto archeologo Gintauto Vėliaus vykdomuose tyrimuose Vilniaus Našlaičių kapinėse aptikti 5 asmenų palaikai su šautiniais sužalojimais. Genetiniai tyrimai patvirtino vienų iš jų tapatybę – paskutinio su ginklu rankose žuvusio partizano A. Kraujelio-Siaubūno palaikai.
LLKS Žėručio rajono štabo viršininko, kovojusio ir besislapsčiusio Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonuose, A. Kraujelio-Siaubūno palaikų buvo ieškoma kelis dešimtmečius. 1965 m. kovo 17 d. būdamas kagėbistų apsuptyje A. Kraujelis-Siaubūnas buvo priverstas nusišauti. A. Kraujelio sunaikinimo operacijai vadovavo KGB mjr. Nachmanas Dušanskis, atpažinimo aktą pasirašė KGB jaun. lt. Marijonas Misiukonis – vėliau KGB pulkininkas, LSSR vidaus reikalų ministras, generolas majoras, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministras.
