Garsiai ir ilgai trimituotas valstiečių sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos karas su esą išpūstomis kompensuojamųjų vaistų kainomis, atrodo, gali baigtis dar viena farmacininkų pergale.
Ima aiškėti, kad A.Veryga šaudė pro šalį, o tuo pat metu sparčiai seko Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms.
Nemaža dalis neplanuotų PSDF lėšų galėjo nubyrėti į stambių farmacijos kompanijų kišenes. Tiesa, vaistų tiekėjams paliktas landas jau užčiuopė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, STT agentų žvilgsniai krypsta ir į sveikatos apsaugos ministro aplinką, kurią prieš kelerius metus drebino skandalas dėl nedeklaruotų ryšių su farmacijos verslo atstovais.
Nurimus triukšmui šių verslininkų pajamos už kompensuojamuosius vaistus šovė į iki šiol neregėtas aukštumas.
Išlaidos viršijo planus
A.Veryga gali neužsikirsdamas kartoti, kad jam pavyko pažaboti farmacininkų apetitą, nors jo oponentai tvirtina priešingai.
Kad ir kaip būtų, faktas akivaizdus: vietoj šiemet planuotų sutaupyti 10 mln. eurų vien per pirmąjį metų ketvirtį planuotos PSDF išlaidos kompensuojamiesiems vaistams buvo viršytos 13 proc., arba 9,4 mln. eurų.
Valstybinės ligonių kasos atstovai „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad išlaidų nepavyko suvaldyti, – kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms buvo planuota išleisti 70,44 mln. eurų, o realios išlaidos siekia beveik 80 mln. eurų.
Gamintojai atrado spragų
Kodėl taip atsitiko? Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius paaiškino, kad praėjusiais metais pakeitus iki tol galiojusią tvarką pavyko perpus sumažinti priemokas, kurias už kompensuojamuosius vaistus mokėjo pacientai.
Dabar jos negali viršyti 4,7 euro už pakuotę ir daugeliu atvejų priemoka šios sumos dabar nesiekia.
Priešingu atveju vaistas, išskyrus tam tikras išimtis, negali patekti į keturis kartus per metus keičiamą kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
Bet, anot G.Kacevičiaus, taikomos naujovės ėmė didinti PSDF išlaidas, kurios iki tol buvo subalansuotos: „Prie šio didėjimo prisidėjo ir tai, kad buvo padidinti kompensuojamųjų vaistų kompensavimo lygmenys.
Be to, pradėta kompensuoti nemažai naujų, iki tol nekompensuotų vaistų.“
Valstybinės ligonių kasos direktorius taip pat pripažino, kad padidėjusias PSDF išlaidas lėmė ir netobula kompensuojamųjų vaistų kainodara, kuri neužkerta kelio gamintojams atskirais atvejais didinti kainų.
Tikėjosi rinkėjų palankumo?
Padidėjusių išlaidų priežastis G.Kacevičius įvardijo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariams, o pastarieji pasidalijo savo įtarimais, kodėl valdžia atvėrė išlaidų kompensuojamiesiems vaistams šliuzus.
Anot Sveikatos reikalų komiteto nario konservatoriaus Antano Matulo, valdantieji greičiausiai taip tikėjosi sulaukti rinkėjų palankumo: „Ko gero, valstiečiai bandė pakartoti buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės sėkmės receptą, kai prieš Seimo rinkimus buvo didinamos pensijos.
Tačiau šį kartą rinkėjai arba to nesuprato, arba nepajuto.“
Opozicijoje esantis politikas įsitikinęs, kad naująja tvarka A.Veryga visus bandė apmulkinti: „Jis kūrė iliuziją, kad vaistai pinga. Iš tiesų vaistų gamintojai priemokas už kompensuojamuosius vaistus sumažino, bet atsigriebė didindami jų bazinę kainą.
Dabar už tai mokame visi – priemokos sumažėjo keliais eurais ar centais, o farmacininkų pelnas padidėjo milijonais.“
Trūkumus įvardijo ir STT
Tokius konservatorių įtarimus patvirtina ir neseniai dienos šviesą išvydęs A.Verygos kompensuojamųjų vaistų tvarkos ydas atvėręs STT atliktas antikorupcinis naujosios vaistinių preparatų kainodaros vertinimas.
Be kita ko, kritikuojamas ministerijos sprendimas sugrupuoti vaistinius preparatus pagal jų stiprumą, siūloma tokios tvarkos atsisakyti, nes vaistų tiekėjams tai leido padidinti vaistinių preparatų kainą.
Nepasiteisino ir kita A.Verygos naujovė, pagal kurią bazinę vaisto kainą bandyta apskaičiuoti pagal mažiausių kainų ES valstybėse vidurkį.
Dėl to PSDF išlaidos praėjusių metų paskutinį ketvirtį, palyginti su 2017-aisiais, išaugo 1,1 mln. eurų, tuo metu pacientų mokamos priemokos per tą patį laikotarpį sumažėjo tik 0,9 mln. eurų.
Be to, STT atkreipė dėmesį į tai, kad nėra skelbiama informacija, kiek pacientai pernai išleido savo pinigų vaistams, kai nesutiko pirkti pigesnių generinių.
Gali būti, kad ministerija sumažėjusiomis priemokomis giriasi visai nepagrįstai.
„Neatmestina, kad pacientų priemokų mažėjimas yra kur kas mažesnis, nes jie tuos vaistus, kuriuos nuolat ir ilgai vartojo ir kurie turėjo pakankamą terapinį poveikį, neturėjo nepageidaujamo šalutinio poveikio ar jis buvo minimalus arba prie jo jau buvo pripratę, dabar perka už visą kainą, nes jie nebekompensuojami“, – pareiškė STT vadovas Žydrūnas Bartkus.
Landos kai kam naudingos
A.Matulo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija neskuba įgyvendinti STT rekomendacijų, nors pastabų dėl naujosios vaistų kainodaros turėjo ir Konkurencijos taryba.
Konservatorius įsitikinęs, kad STT aptiktos landos gali būti naudingos kai kuriems tiekėjams, kurių pajamos už parduotus kompensuojamuosius vaistus kyla itin sparčiai.
Viena tokių kompanijų – „Johnson & Johnson“.
Dar užpernai ji pagal pajamas už kompensuojamuosius vaistus buvo antroje vietoje (18 mln. eurų), o pernai jau įsiveržė į lyderius (21,8 mln. eurų).
Daugiau kaip 21 proc. per metus padidėjusios kompanijos pajamos iš kompensuojamųjų vaistų rinkos lyderio pozicijų leido jai išstumti ten karaliavusią „Novartis Europharm Ltd“.
Pastarosios kompanijos pajamos pernai irgi didėjo, bet jos tiekiamų kompensuojamųjų vaistų priemokos pacientams mažėjo ne taip pastebimai.
Pernai PSDF išlaidos „Novartis“ vaistams siekė per 21 mln. eurų, o pacientų priemokos šiek tiek perkopė 1 mln. eurų.
Tuo metu „Johnson & Johnson“ valstybei pateikė beveik 22 mln. eurų sąskaitą, o tuo metu pacientams už jos tiekiamus kompensuojamuosius vaistus reikėjo primokėti tik 35 tūkst. eurų.
Brūzgynuose – ne vieni
A.Matulas pasidalijo įtarimais, kad naujosios A.Verygos vaistų kainodaros silpnųjų vietų farmacininkai galėjo aptikti ir geradarių iš ministerijos dėka.
„Tokių ten yra. Dar neužmiršome, kaip „Johnson & Jonhson“ anksčiau buvo daromos išimtys, – valdininkams buvo liepta nematyti pažeidimų dėl išrašomų brangių šios kompanijos tiekiamų kompensuojamųjų vaistų.
Kas gali paneigti, kad kas nors ir šįkart farmacijos banginiams nepatarė taikyti didesnių nuolaidų priemokoms, bet didinti vaistų bazinę kainą ir taip iš valstybės gręžti milijonus?
Juk dėl didinamos vaistų bazinės kainos iš kompensuojamųjų sąrašo jie neiškrenta“, – svarstė parlamentaras, prisiminęs Sveikatos apsaugos ministeriją anksčiau drebinusį skandalą.
Rekomendacijų nepaisė
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, užpernai kilęs triukšmas buvo susijęs su farmacijos sritį kuruojančia sveikatos apsaugos viceministre Kristina Garuoliene.
Ši valdininkė interesų deklaracijoje nenurodė kompanijoje „Johnson & Johnson“ reguliacinių reikalų vadovu dirbančio savo pusbrolio Antano Tumėno, nors kažkodėl deklaravo tolimesnę giminaitę – bendrovėje „Olainfarma“ dirbančią vyro brolienę.
Tada Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) A.Verygai rekomendavo pakeisti K.Garuolienės kuruojamą sritį, tačiau ministras į etikos sargų patarimus neatsižvelgė.
„Beje, koks sutapimas – pradėjęs ieškoti VTEK sprendimo, komisijos interneto tinklapyje jo neaptikau.
Tik vėliau komisijos darbuotojai jį sugrąžino į archyvą ir atsiprašė dėl įvykusio nesusipratimo“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Matulas.
Išlaidos didėja ir didės
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos vadovui viskas atrodo kitaip – jis moja ranka ir į A.Matulo prielaidas, ir į STT išvadas.
Anot ministro, nieko nereiškia ir tai, kad gali būti viršytos PSDF išlaidos kompensuojamiesiems vaistams, – esą tai nėra kažkoks išlaidavimas, viską galima pateisinti ir paaiškinti.
„Nenoriu komentuoti A.Matulo fantazijų ir pasakų. Jos daugybę kartų yra prasilenkusios su realybe.
Kompensavimo lygio didinimas ir naujų vaistų įtraukimas buvo sugalvotas dar gerokai prieš rinkimus. Kita vertus, o kada tai daryti? Pirmą mėnesį po rinkimų? Tam juk reikia pasiruošti“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Veryga.
Ministras taip pat kritikavo STT atliktą vaistų kainodaros analizę.
A.Verygos nuomone, Specialiųjų tyrimų tarnybos specialistams buvo sudėtinga perprasti painias farmacijos džiungles: „Ten labai daug niuansų, ir net man kartais būna sunku susigaudyti.
Būtų buvę naudinga susėsti ir viską aptarti kartu, deja, galbūt STT tam trūko laiko.
Išlaidos vaistams didėja objektyviai ir neišvengiamai didės toliau. Mes įtraukiame vis daugiau naujų vaistų, priemonių, didiname kompensavimo lygius.
Taip yra visur, tokia pasaulinė tendencija.“
Ministerija niekuo dėta?
Nors A.Veryga sutiko, kad naujoji tvarka gamintojams palieka erdvės piktnaudžiauti, ne viską esą galima reguliuoti rimbu.
„Iš tiesų kai kurioms ligoms gydyti yra padarytos išimtys. O kai yra išimtys, gamintojai tuo pasinaudoja. Koks jiems motyvas mažinti vaistų kainą, kai yra pašalintas barjeras?
Bet man keista, kad dėl to yra kaltinama ministerija. Juk mes nei gaminame vaistų, nei juos vežame, nei parduodame.
Kita vertus, ministerija neturi pasirinkimo ir negali neįtraukti vaisto į sąrašą, jei specialistai sako, kad alternatyvos jam nėra, o gydymas būtinas.
Supraskime, kad ne visada ministerija gali diktuoti sąlygas gamintojui, kuris gali iš viso pasitraukti iš rinkos“, – tvirtino ministras.
Pavaldine toliau pasitiki
Komentuodamas įtarimus, ar augančios kompanijos „Johnson & Johnson“ pajamos už kompensuojamuosius vaistus niekaip negali būti susijusios su nuo farmacijos srities kuravimo nenušalinta K.Garuoliene, ministerijos vadovas pakartojo viceministre visiškai pasitikintis.
„Nematau rizikos, kad ji vienasmeniškai ką nors galėtų paveikti. Be to, tokios plačios rekomendacijos nuo visko nusišalinti sunkiai įgyvendinamos.
Teoriškai aš negalėčiau būti sveikatos ministru, nes kartu su kažkuo studijavau mediciną ir panašiai“, – „Lietuvos rytui“ aiškino A.Veryga.
