Gedimino Kirkilo vadovaujami socialdarbiečiai tikina nebenorintys Seimo pirmininko pozicijos, tačiau Viktoras Pranckietis įsitikinęs, kad Ramūnas Karbauskis minčių atiduoti šį postą nepaleidžia.
Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir V.Pranckiečio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
V. Pranckietis: „Su R. Karbauskiu pasikalbame per tarpininkus ir žiniasklaidą“
– Panašu, kad mūšį dėl Seimo pirmininko posto laimėjote ir lyg šis postas bus paliktas ramybėje?
– Kad turbūt ir mūšio nebuvo, ir muštis nereikėjo.
Visą laiką vienodai kalbėjau, kad aš esu šiame poste, o dėl jo sprendimai turi būti visai kitaip priimami.
Šiuo atveju labai gerbiu atvirą pareiškimą socialdarbiečių, kad jie pasakė tiesą, kad jie niekada ir nepretendavo į tą postą.
Susiję straipsniai
– Jūsų manymu, buvo tiesa pasakyta ar visgi principo reikalas atsirado – jeigu jūs mums neduodate, tai mes ir neimsime?
– Manau, kad pasakyta tiesa.
– O Remigijaus Žemaitaičio tiesa, kuri buvo pasakyta?
– Kurią aš įvardinau kaip kiaurą melą? Tai ir buvo kiauras melas, iš manęs melo nesulauksite.
– Kaip ten buvo? Kodėl R.Žemaitaitis pasakė, kad jūs neva iš pradžių sutikote, kad šis postas būtų atiduotas socialdarbiečiams, vėliau persigalvojote? Nebūna dūmų be ugnies.
– Labai kūrybinga, matyt, vaizduotė R.Žemaitaičio. Aš jo tą dieną išvis nemačiau ir apie jokį pokalbį su juo net minties nebuvo. Nežinau, iš kur jis susikūrė tą vaizdinį, bet aš jį įvertinau.
– Jūs teigiate, kad jis melavo šiuo atveju?
– Aš jau praeitą kartą sakiau ir dabar pakartoju tą patį. Tai buvo netiesa.
– Ar jūs šiandien kaip nors buvote informuotas po derybų, kad tikrai tas postas lieka valstiečiams ir jūs liekate jame? Kokia nors informacija jums buvo pateikta?
– Šiandien aš buvau informuotas, kad socialdarbiečiai pasitraukė nuo šios pozicijos, o daugiau kol kas aš nežinau.
Ten viskas derybose, gal vėl bus koks naujas pasiūlymas kam nors. Aš nedalyvauju derybose, tai negaliu žinoti, kas vyksta, nes tai vyksta už uždarų durų.
Aš tik sužinau iš to, ką kiti komentuoja, o komentarų komentuoti jau man nebe labai etiška būtų.
– Ar jums yra žinoma Sauliaus Skvernelio, Ramūno Karbauskio pozicija jūsų klausimu?
– Mes su S.Skverneliu gana nuosekliai pasišnekame apie tai. Jis supranta, kad ta pozicija negali būti derybų objektas.
– O kodėl jis anksčiau to neišsakė?
– Išsakė, jis keletą kartų tai pakartojo, kad yra taip, yra faktas. Tai nėra tuščia vieta, kurią galima būtų padėti ant lėkštelės.
– Bet tiesioginio palaikymo jums nebuvo?
– Gal ne tiek atviras, kiek neatviras, bet mes pasikalbėdavom apie tai.
– Tai reiktų sakyti, kad iš premjero palaikymą turite?
– Reikėtų, kad jis tą pasakytų. Dabar aš įvardinsiu, tai bus paklaustas premjeras, ar tikrai taip. Gal tegul jis už save pakalbės.
– O R.Karbauskis?
– R.Karbauskis, turbūt, ir negalvoja kitaip, kad ta pozicija galėtų būti derybų objektas.
– Vis dar galėtų būti objektas?
– Nežinau, į galvą neįlįsiu, bet lyg tokių minčių yra.
– Jums per šį laikotarpį, kelias savaites, kai prasidėjo derybos, su juo teko bendrauti, bandyti išsiaiškinti situaciją?
– Labai nedaug.
– Darbiniais reikalais labiau ar kaip?
– Labiau per tarpininkus.
– Tarpininkai perduodavo ką jums? Darbinius reikalus ar jo nuomones?
– Mes tiesiog neturėjom bendrų dalykų, bet būdavo, pasikalbam per tarpininkus ar per žiniasklaidą ir sužinom vienas apie kitą.
Sakiau, kad gal mums reikėtų pasikalbėti tiesiogiai. Pabandysim gal tiesiogiai kada pasikalbėti.
– Dabar reiktų suprasti, kad R.Karbauskis kaip ir priverstas atsitraukti nuo savo reikalavimo, kad jus reikia šalinti iš šito posto ir atsižvelgti į tai, ką jo kolegos sako?
– Kiekvienas žmogus turi būti priverstas atsižvelgti į esamą situaciją ir sąlygas. Negalima taip galvoti, kas tas sąlygas galima staigia imti ir padaryti kitokias.
Šiandien buvo diskusija frakcijoje, prašė manęs pasisakyti, tai sakiau, kad dabar lyg tai šitas klausimas nebeegzistuoja. Bet buvo ir kitokių nuomonių – tokių, kad jis egzistuoja.
– Kaip jūs apskritai įsivaizduojate bendravimą, bendradarbiavimą su R.Karbauskiu per likusius pusantrų metų, jeigu jūs liekate ir niekaip kitaip neįvyksta?
– R.Karbauskis dabar yra frakcijos vadovas ir Kultūros komiteto pirmininkas, aš esu Seimo pirmininkas. Jis dirbs savo darbą, aš dirbsiu savo darbą. Ir tas mūsų bendravimas, toks, koks buvo iki šiol, toks bus ir toliau.
– Nelabai išeina, katė perbėgusi.
– Katė perbėgusi jau seniai ir ta katė dar vis bėgioja. Bet mes savo darbą kiekvienas turime atlikti ir atliksime.
– Bet jūs frakcijoje dalyvaujate, nesate atskiras?
– Kaip pakviestas dalyvauju ir išklausau, žinau frakcijos nuomones, džiaugiuosi žmonių demokratėjimu, nes pasisakymų daugiau, atvirų kalbų daugiau.
Frakcijos nariai lyg ir jaučiasi daug laisvesni, ypatingai po frakcijos posėdžio po pirmojo rinkimų turo, kai kiekvienas išsisakė ir pasakė, kad mums skyriai sako ir mes tą patį galvojame, kad turime likti valdžioje, o ne pabėgti iš jos. Nuo tada tas procesas vyksta ir frakcijoje diskusijos vyksta daug atviresnės.
– Bet netgi Rima Baškienė buvo pasakiusi, kad jums reiktų atsistatydinti dėl to, kad yra tokia situacija, kažkam reikia pasiaukoti tam, kad būtų geriau. Ji buvo sakiusi, kad jei būtų jūsų vietoje, tikrai pasitrauktų.
– Aš nueisiu į gilesnę istoriją. Nuo 2017 m. pavasario ji visada man buvo sakiusi, kad jei išeisime, tai abu. Aš labai gerbiu ją už tai, jaučiau jos palaikymą ir vienybę, visada atvirą pokalbį.
O dabar jos pasakymas buvo toks, ji man paaiškino labai paprastai ir turbūt tai yra teisinga: ji nebūtų pajėgi taip atsilaikyti, kaip aš atsilaikiau.
Jai būtų pritrūkę ryžto ne ta prasme, kad man rekomenduoja, bet jai būtų pritrūkę ryžto. Manau, kad toks atviras pokalbis su ja irgi buvo labai naudingas.
– Vis tiek labai sunkiai įsivaizduoju jūsų darbą.
– O kaip jums atrodė mano darbas iki šiol?
– Nežinau, čia yra užkulisiai, kurių mes nežinome.
– Tai jis toks pat ir toliau tęsis. Aš atstovausiu Seimą, kaip atstovavau.
– Jeigu jūs taip teigiate, vadinasi, jūs labai tvirtai žinote, kad frakcijoje turite absoliutų palaikymą.
– Absoliutaus neturiu, juo labiau, dabar buvo kuriamas vaizdas, kad koks nors suaugimas su kėde, nors tai neįmanoma. Taip, tas paveikė frakcijos narius, bet aš žinau, kiek ten turiu žmonių, kurie mano taip, kaip aš.
– Tai didžioji dauguma frakcijos narių?
– Tai galėtų parodyti galbūt slaptas balsavimas. Jei žmonės ir galvoja, tai nebūtinai išsako atvirai.
– Jūs bent jau svarstėte galimybę trauktis?
– Ne, nesvarsčiau. Tai yra ne mano galimybė, tai yra Seimo galimybė.
– Jūs galite – atsisakote pareigų.
– Nėra priežasties, dėl ko. Visi sakė, kad dirbu gerai, niekas to posto nereikalauja. Labai ačiū visiems, kurie sakė, kad dirbu gerai, tai buvo tokie komplimentai, kurių nesulaukdavau niekada.
Tiesa, gavau ir „špilkų“, bet iš esmės tas palaikymas visada buvo labai matomas ir malonus. Taip, aš tuo galiu džiaugtis.
O dėl viso Seimo, aš nesitraukiu nuo savo pozicijos, kad jeigu reikalinga Seimui pakeisti, tai Seimas turi ir keisti.
– Nemanote, kad derybos ir dėl jūsų didžiąja dalimi užstrigo?
– Tai yra gal geriausias būdas pavertimo kaltės nuo balto ant juodo arba atvirkščiai. Tikrai nemanau. Manau, kad ir pradinis variantas, Seimo pirmininko padėjimo į tą protokolą, buvo irgi su tikslu.
Buvo tikslas ne koalicijos, o koalicijos suardymo, nes koalicija suardyta ir dabar kuriama tarp tų pačių. Tai kodėl ją reikėjo ardyti, paskelbti?
Manau, kad tai buvo strateginė klaida tai padaryti. Jeigu buvo norima išplėsti koaliciją, reikėjo tiesiog derėtis su kitais – Lenkų rinkimų akcija.
O ne tai, kad mes dabar nutraukiame ryšius su tais, kuriuos turime ir tada klausiame, ko jūs daugiau norėtumėte, kad būtumėte su mumis.
– Jeigu socialdarbiečiai kėlė tą reikalavimą – Seimo pirmininko poziciją, jūs užblokavote ir aišku, kad atsirado tam tikra rizika, kad Seimas nenubalsuos dėl nepasitikėjimo jumis. Ir turbūt rizika, kad galėjo nenubalsuoti ir dėl to paties Gedimino Kirkilo skyrimo Seimo pirmininku.
– Reikia labai gerbti, kad socialdarbiečiai dabar viešai pasakė, kad mes ir neturėjome tokio tikslo. Tą, ką iš anksčiau komentavau.
– Man tai labiau panašu į principą, įsižeidusių asmenų pasisakymą, kad jeigu neduodat, tai mes neimsim, bet vis tiek derybos iki galo nesibaigė.
– Aš tą žinią komentavau ir anksčiau, pačioje pradžioje, kad tai nėra socialdarbiečių tikslas ir reikalavimas. Tai yra mūsų reikalavimas, kad jūs paimkite. Nonsensas, bet taip buvo.
– Jeigu jūs būtumėte, kaip visi teigia, komandos žmogus, suprantantis politiką, kad tokios situacijos iškyla ir būtumėte pats priėmęs kažkokį sprendimą, gal tos derybos lengviau būtų įvykusios?
– Aš priėmiau sprendimą, kad Seimo postas turi būti sprendžiamas Seime. Aš priėmiau tą sprendimą ir nuo pirmos dienos kitaip niekada nekalbėjau.
Pasakiau, kad jeigu reikia, Seimas turi nuspręsti, kad reikia keisti. Tai yra Seimo prerogatyva, ne atskirų asmenų.
– Kaip jūs apskritai tas derybas vertinate? Nelabai suprantu, ko jie vis nesusitaria. Gal jūs kažką žinote daugiau?
– Situacija yra chaotiška, nes per tiek laiko jau buvo galima seniai susiderėti, kas ko nori. Labai gerai, kad derybose keliami vertybiniai klausimai, o ne postų klausimai. Nors postai taip pat yra ne paskutinis dalykas.
Dabar turbūt kai susitars dėl vertybių ar galimybių vertybėms įgyvendinti, tada bus galima tas derybas pastumti į priekį. Labai gera žinia, kad S.Skvernelis yra aktyvus.
– Gal reiktų sakyti – pagaliau aktyvus?
– Labiau aktyvus, negu kad buvo. Tai yra rodiklis, kad jam rūpi Vyriausybės ateitis. Reiškia, to, ko siekėme nuo pradžios, po nesėkmingo pirmo turo ir prieš turą tas paskelbimas, kad mes pasitrauksime.
Aš iš karto kalbėjau, kad mes neturime teisės pasitraukti ir kad S.Skvernelis turi tęsti darbą. Labai džiaugiuosi, kad jis po atostogų yra iniciatyvesnis, dirba ir stengiasi.
Tie programiniai dalykai, kurie yra įmanomi, į juos bus atsižvelgta – į socialinę atskirtį, ypatingai akcentuojami vaiko pinigai ir pagal galimybes visa tai bus įgyvendinama Vyriausybės galimybių ribose. Kitaip sakant, valstybės galimybių ribose – biudžeto.
– Ar tai reiškia, kad jis nesvarsto varianto palikti premjero postą?
– Jis turbūt šiandien pareiškė, kad atsakys kitą savaitę, turės aiškių žinių. Ir gerai būtų, kad jis atsakytų vieną kartą.
– Bet galim daryti tokią išvadą?
– Aš neabejoju, kad reikėtų tokios išvados, kad Lietuvai reikėtų daugiau ramybės ir užtikrintumo. Daug kas mato politiniame lyderyje S.Skvernelyje tokią galimybę mums visiems. Ir linkiu jam labai sėkmės.
– Pirmininke, išsiaiškinkime keletą dalykų, kurie pastaruoju metu buvo nagrinėjami spaudoje. Vienas dalykas dėl tarnybinio automobilio, kuriuo jūs važinėjatės. Kitas dalykas dėl jūsų padėjėjų algų. Pradėkime nuo automobilio ir jūsų kelionių į namus. Negalima kitaip išspręsti šitos situacijos?
– Ji yra išspręsta dviem būdais. Viena – galimybė nakvoti tada, kada reikia. Kita galimybė – aš visada noriu sugrįžti į šeimą, pas žmoną, pas vaikus ir pas anūkus.
– Bet tai kainuoja mokesčių mokėtojams.
– Tai kainuoja Vadovybės apsaugos departamentui – taip. Bet aš neturiu kito pasirinkimo. Aš galiu važiuoti su savo mašina ir aš važiuočiau su savo mašina, bet tada dviem mašinomis jie vis tiek turėtų lydėti. Toks yra įstatymas.
– Bet jūs turite pasirinkimą nakvoti Vilniuje.
– Aš esu ne ištremtas, esu išrinktas į Seimą ir noriu labai gyventi su šeima. Daug žmonių važinėja iš Kauno į Vilnių ir su kiekvienu Seimo pirmininku ta tema buvo lydinti.
Nieko čia naujo. Man jau kokį trečią kartą per darbo laiką vis priartinama, pakeliama, bet čia tiesiog epizodinis susidomėjimas ir jis praeis. Aš neturiu pasirinkimo.
– Turite pasirinkimą – galite nakvoti Vilniuje.
– Neturiu pasirinkimo. Tai ne pasirinkimas, tai yra ištrėmimas.
– O jums sakytų, kad reikia taupyti mokesčių mokėtojų pinigus.
– Aš esu šeimos žmogus ir aš noriu taupyti šeimos nervus, savo sveikatą, noriu būti drauge su jais.
– Tada reikėjo neiti į šitą postą, žinant, kad reikės važinėti į Vilnių.
– Tai ir važinėju. Aš esu ne ištremtas, o išrinktas. Neturiu kito pasirinkimo. Su malonumu pasirinkčiau kitą.
Bandžiau siūlyti, Vadovybės apsaugos departamento įstatymą truputėlį keisti, kad galėčiau turėti daugiau laisvės, kaip yra Lenkijoje.
Tarkime, nedarbo metu jis gali pasakyti, kad dabar man nereikia nei vežioti, nei apsaugos. Aš neturiu tokio pasirinkimo, vis tiek tie žmonės yra.
– Jūs važiuojate tik į darbą, iš darbo? Nėra ten kokių nors kelionių pakeliui?
– Tarkime, vakar Kėdainiai iš ryto, tada nakvoju namuose. Kada būna kas nors iki vėlaus vakaro ir ryte prasideda, nakvoju čia.
Tas pasirinkimas labai įvairus. Jeigu kokias 3 savaites panagrinėti, pažiūrėjau, kad nebūtų ko man ir priekaištauti.
– Dar vienas priekaištas jums – jūsų padėjėjų atlyginimai, kurie nemenki. Virš 3 tūkst. eurų uždirbti nėra blogai.
– Tai yra ne mano padėjėjų, tai yra Seimo pirmininko padėjėjų. Tie Seimo pirmininko reiškia, kad visiems Seimo pirmininkams tai galios.
Tai projektas, atneštas iš Vyriausybės. Buvo atnešti vienodi ir premjero patarėjai, ir prezidento patarėjai, ir Seimo pirmininko patarėjai – visiems pritaikytas vienodas koeficientas Valstybės tarnybos įstatymo pataisose.
Bet Seime bebūnant, kažkodėl Seimo pirmininko patarėjų koeficientai staiga nukrito, o po to Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas juos pataisė į tą pačią padėtį, kaip ir premjero padėjėjų.
Tai yra tik sulyginti žmones, o jie yra verti kiekvieno cento, kurį gauna.
– Ar jūsų manymu, čia tikrai yra adekvačios algos?
– Tos algos yra adekvačios ir lygios kitų patarėjų algoms.
– Gal apskritai tada reiktų kalbėti, kad tai yra šiek tiek išpūsti atlyginimai?
– Gal tada turėtume kalbėti, ar mes turėsime ten norinčių ten dirbti žmonių. Jūs gi neateisite.
– Iš kur jūs žinote? Gal ir ateisiu.
– Kai reikėjo pradžioje surasti žmones, kurie ten dirbtų, jie žino, kad atsiranda atakos aštrumoje ir tai yra įtemptas darbas.
– Vis tiek mes visą laiką žiūrime į tam tikrą protingumo kriterijų – jeigu patarėjų algos yra didesnės nei Seimo narių?
– Ne. Koeficientai yra pirmiausia galimybė tiek mokėti. Tiek niekas nemoka ir jie daugiau už Seimo narius negauna. Bet kiekvieną centą, kurį jie gauna, jie yra užsitarnavę. Ir jų, beje, vietoj 12 yra 7.
– Jūs turėjote įtakos, kad tie koeficientai būtų pakeisti?
– Taip, paklausiau Guodos Burokienės, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkės, kodėl tie koeficientai yra sumažėję, bebūnant tam projektui Seime. Ir ji sako, kad tai kažkokia techninė klaida, pataisysim.
– Čia kaip ir tiesioginis jūsų suinteresuotumas.
– Čia ne mano šeimos nariams. Čia darbuotojams, Seimo tarnautojams. Jų atlyginimų koeficientai sulyginti su premjero ir su prezidento.
Ir jie visada buvo lygūs, nuo Valstybės tarnybos įstatymo sukūrimo. Bet dabar buvo matyt kažkoks noriukas juos truputį nuleisti. Aš tiesiog paklausiau, kodėl tas įvyko.
– Jūsų įtaka ir buvo tas klausimas, pasiteiravimas? Daugiau nieko?
– Mano įtaka, jeigu ji turėtų būti kitokia, tai aš paklausčiau, kodėl premjero ir prezidento patarėjai yra vertingesni nei Seimo pirmininko patarėjai.
Aš manau, kad jie yra visi lygiaverčiai ir visi turi būti aukščiausios kvalifikacijos ir užsidirbti kiekvienas savo centą. Aš tikiuosi, kad taip ir yra.
– Grįžtant prie jūsų dabartinės pozicijos ir jūsų ateities. Kaip jūs įsivaizduojate, ką ketinate veikti artėjant Seimo rinkimams, po 2020 m., kai baigsis jūsų kadencija, jei ją baigsite šiame poste?
– Kai ėjau į Seimą, aš irgi neįsivaizdavau. Aš ėjau į Seimą, galvojau dirbsiu Aplinkos komitete ar Švietimo komitete, gal Kaimo reikalų komitete, būsiu eilinis Seimo narys, turėjau savo matymus ir galvojau, kad galima būtų juos įgyvendinti. Neplanavau, kad užimsiu šitą poziciją, kurioje dabar esu. Lygiai taip pat aš nežinau, kas bus 2020 m.
– Bet politikoje liksite?
– Manau, kad taip, rinkimuose aš dalyvausiu.
– Su valstiečiais?
– Su valstiečiais ar be, nežinau, ar aš atitiksiu valstiečių lūkesčius. Bet aš labai tikiuosi, kad atitinku ir noriu būti su ta partija. O kaip įvyks, tai visko gali būti. Pažadų buvo įvairių.
– Ir sprendimų gali būti įvairių ir jūsų paties?
– Ne, mano sprendimų nebus kitokių. Aš neketinu partijos keisti. Aš turiu labai daug gerų draugų, žmonių, kuriais pasitikiu ir kurie manimi pasitiki.
Turiu puikų palaikymą, tai galvoju, kad turiu tęsti tas veiklas, kurios iki šiol yra ir bendrauti su tais žmonėmis, su kuriais dabar bendrauju.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16 val. 30 min. ir 20 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ TV.