„Kai giedi „Tautišką giesmę“, apima geras jausmas. Tad kam praleisti progą pasijusti geriau? Tai proga ir pagalvoti, ir padaryti savo požiūrio ar elgesio reviziją, atlikti mažą išpažintį“, – įsitikinęs 61-erių N.Nasvytis.
Būtent Lietuvos buriuotojai prieš dešimt metų pradėjo tradiciją kasmet tą pačią dieną tuo pačiu laiku visiems drauge giedoti „Tautišką giesmę“, kai per „Tūkstantmečio odisėją“ jachta „Ambersail“ apiplaukę pasaulį pakvietė po jį išsibarsčiusius lietuvius griausmingai atšvęsti šalies vardo tūkstantmetį.
N. Nasvytis buvo ketvirtasis „Ambersail“ kapitonas, su savo įgula į šventę pakvietęs Australijos ir Naujosios Zelandijos lietuvius.
– Kokie išlikę prisiminimai yra ryškiausi, prabėgus daugiau kaip dešimtmečiui? – paklausiau N. Nasvyčio.
– Tai buvo vienas įdomiausių nuotykių gyvenime ir sunku tikėtis, kad ką nors panašaus dar pavyktų sukurti ir įgyvendinti. Tai buvo milžiniškas projektas ir organizacine, ir emocine prasme. Daug kam jis buvo labai reikalingas. Tokie dalykai nutinka retai, tad net laikui bėgant, tas puikus jausmas neišblėso.
– Jūsų misija buvo ne tik įveikti iššūkius jūrose ir vandenynuose, bet ir pakviesti užsienio lietuvių bendruomenes drauge švęsti Lietuvos vardo tūkstantmetį ir įteikti joms tuomečio prezidento Valdo Adamkaus laiškus. Kaip jus pasitiko Sidnėjaus (Australija) ir Oklando (Naujoji Zelandija) lietuviai?
– Mes nesitikėjome, kad tas projektas bus toks reikšmingas mūsų išeiviams ir, kad jie taip aktyviai jame dalyvaus. Australija ir Naujoji Zelandija yra kraštai, kuriuose pasakęs, kad tavo šalies vardas paminėtas prieš tūkstantį metų, vietinių akyse pamatai nuostabą, nes palyginti tai yra naujos civilizacijos.
Mūsų istorija jiems darė didelį įspūdį, nes ir Australijoje, ir Naujojoje Zelandijoje spauda apie jachtos atplaukimą rašė pirmuosiuose puslapiuose. Be to, daug dėmesio skirta projektui, tad nemažai aprašyta ir Lietuvos istorija. Ten mes peržengėme projekto ribas pakviesti lietuvius švęsti šalies vardo tūkstantmetį. Ten apskritai supažindinome tų šalių visuomenes su Lietuva, mūsų istorija, laimėjimais.
Sidnėjuje susirinko bent penkiskart daugiau žmonių nei tikėjomės, o lietuvių bendruomenės pirmininkė oficialioje kalboje pasakė, kad nuo Sąjūdžio laikų apie Lietuvą Australijos žiniasklaidoje nebuvo tiek daug rašoma kaip tąkart.
Australijos lietuvių bendruomenė pasaulyje viena didžiausių ir reikšmingiausių. Naujosios Zelandijos – daug mažesnė. Ten mus sutiko daug senų išeivių, bet pasitaikė ir kitokių, kurie ten atvyko dėl meilės, ieškodami darbo ar studijuoti.
Oklandas projektui apskritai buvo labai svarbus – ten „Ambersail“ jachta iškelta iš vandens ir atliktas patikrinimas, nes Naujojoje Zelandijoje labai kokybiška laivų techninė priežiūra. Tai buvo pasirengimo tolesniam plaukimui taškas.
– Kai kurie buriuotojai prisipažino iš pradžių baiminęsi tų susitikimų su užsienio lietuviais, nes dirbti prie burių jiems paprasčiau. Ar jūs irgi buvote tarp tų, kurie būtų mieliau likę jachtoje „Ambersail“ ir kaip keitėsi jūsų požiūris vėliau?
– Kai nuėjome pas prezidentą Valdą Adamkų pristatyti projekto, tikėdamiesi jo paramos, jis paklausė, o koks bus mano etapas. Atsakiau, kad Australija ir Naujoji Zelandija. V. Adamkus pasakė: „Tos bendruomenės mums labai svarbios ir jūsų misija ten yra labai svarbi.“
Kai taip pasako prezidentas, susimąstai apie savo misiją. Burdamas įgulą pagalvojau ir apie tai, kad tose šalyse bus renginių, kad renginiuose ne visada lengva suvaldyti situaciją, renginiai dažnai vyksta dviem kalbomis, tad įguloje turi būti žmonės, mokantys kalbų, gebantys bendrauti. Todėl į komandą pakviečiau žurnalistą Edmundą Jakilaitį – buvome drauge plaukioję anksčiau.
Edmundo balsas stiprus, jis valdo situaciją. Šis sprendimas pasiteisino. Itin tai buvo justi Sidnėjuje per Naujametį vakarą, į kurį susirinko 600 žmonių.
Jei būtume tik buriavę, daug dalykų galėjo būti netikėta, nes ten tikrai reikėjo bendrauti. Nors, tiesą sakant, nesitikėjome, kad tos bendruomenės taip aktyviai reaguos į šį projektą.
– „Tūkstantmečio odisėjos“ buriuotojai pradėjo tradiciją kasmet liepos 6 dieną 21 valandą vietos laiku viso pasaulio lietuviams giedoti „Tautišką giesmę“. Ar pats kasmet su visa Lietuva ir pasaulio lietuviais ją giedate?
– Dar nepraleidau – giedojau įvairiose vietose. Kartą, kai buriavome Skandinavijoje – vakare išlipome ant denio ir giedojome. Giedojome Norvegijos fjorduose, kur irgi buriavome. Giedojau namie su šeima, seneliais.
x x x
Mintis apjuosti viso pasaulio tautiečius Lietuvos himnu kilo jachta „Ambersail“ plaukusiems „Tūkstantmečio odisėjos“ buriuotojams lankantis pasaulio lietuvių bendruomenėse.
Šiuose tautiečių susitikimuose pastebėta, kad „Tautiška giesmė“ gali skambėti kitaip ir suburti žmones įvairiuose mūsų planetos kampeliuose.
Tie 120 buriuotojų kelionėje aplink pasaulį ne tik vykdė misiją paskelbti tautoms ir tautiečiams apie Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Tuometis Lietuvos vadovas Valdas Adamkus kapitonams įteikė 25 laiškus, skirtus lietuvių bendruomenėms visame pasaulyje.
Tie buriuotojai sutelkė po Žemę pasklidusius lietuvius, o mes tapome vienintelė tauta pasaulyje, kurios himnas kasmet tą pačią dieną apskrieja visą pasaulį. Tad šios tradicijos dešimtmetį šiemet liepos 6-ąją 21 valandą atšvęskime kaip niekas dar nešventė – darniai, garsiai, kūnu ir širdimi sugiedokime „Tautišką giesmę“!
