„Neturiu visų smulkmenų dėl ko ir kas, bet man Seimo pirmininkas daro rimto politiko įspūdį, tvarkingai tvarkosi. Mano patarimas būtų: nekelkime bereikalingų problemų sau, neieškokime idealų ar priešų.
Mano tik vienas prašymas: nepameskite proto, jauskite atsakomybę prieš visuomenę ir elkitės atitinkamai“, – sako prezidentas.
Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir V.Adamkaus pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
V. Adamkus apie kovą dėl Seimo pirmininko posto: „Man atrodo, kad tai – tuštybė“
– Prezidente, šiandien buvo pristatyta išrinktojo prezidento inauguracinė programa. Kai ji artėja, visą laiką labai daug kalbama – kiek ji turėtų kainuoti, kaip viskas turėtų atrodyti. Jūsų manymu, ne per daug sureikšminame tą šventę?
– Aš manau, kad tai yra normalus demokratijos pareikalavimas, naujojo prezidento prisaikdinimas. Nemanau, kad kažkas ypatingo turi būti padaryta.
Žinoma, tai yra savotiškai nauja politinio gyvenimo era, daug tikimasi, daug spėliojimo yra. Daug laimingų ir daug nelaimingų žmonių. Tačiau aš nesureikšminčiau to. Kiekvienas prezidentas ateina atlikti pareigą, prisiekti tautai ir valstybei.
– Jums neatrodo, kad dabar pasidaręs savotiškas taupymo režimas – kas daugiau sutaupys?
– Aš jokiu būdu negaliu priprasti – kiek kainuos, kiek nekainuos, čia išlaidaujama tam. Jeigu taip, tai užsidarykime, iš viso nieko nedarykime.
Paskelbkime, kad nuvyko pas vyriausiojo teismo teisėją ar kažkur kitur, padėjo ranką ant Konstitucijos – pareigos atliktos ir sudiev, sekančią dieną pradedame dirbti.
Tai yra tam tikros išgyventos tradicijos, kodėl mums jų atsisakyti ir neįgyvendinti, jokiu būdu prie to nepridėti vienu euru, litu ar doleriu daugiau ar mažiau.
Ne tiek pinigų išmetama, atsiprašant, kur reikia, kur nereikia. O čia savotiška graži tradicija, kurios reikia valstybingumui palaikyti, priminti gyventojams ir leisti pasidžiaugti tuo.
Susiję straipsniai
– Tai yra tam tikra demokratijos šventė. Prezidentas išrinktas demokratiškai, tiesiogiai žmonių – kodėl visuomenei nesudalyvavus ir nepasidžiaugus. Su jumis išrinktasis prezidentas dėl programos tariasi kažką?
– Ne. Mes laikomės grynai tvirtų demokratinių principų. Jis turi savo programą, požiūrį į visuomeninį gyvenimą, tvirtus moralinius įsitikinimus. Tai yra jo diena.
Jam tartis su kuo kitu tokiais klausimais tikrai nėra reikalo. Aš tą gerbiu ir linkiu jam daug sėkmės, ištvermės, kad jo prezidentavimo laikotarpis būtų sėkmingas ir tuo pačiu atneštų gerbūvį Lietuvos žmonėms.
– Tie, kurie stebi politinį gyvenimą istoriškai, sako, kad visgi Gitanas Nausėda eina Valdo Adamkaus keliu. Jis daugeliu požiūriu yra į jus labai panašus – kalbant apie vertybes, tam tikrą filosofiją, kurią jis demonstruoja. Sutiktumėte?
– Ačiū už tokį patvirtinimą. Aš esu girdėjęs tuos pareiškimus ir džiaugiuosi, kad mūsų požiūriai daug kur sutinka. Bet jis turi savo labai aiškų bruožą ir esu tikras, kad jis jį įgyvendins ir tai bus naudinga Lietuvos žmonėms.
Aš esu ir jam prasitaręs, kad jeigu jam reikės kokio nors patarimo, pasitarti vienu ar kitu klausimu – aš visuomet esu pasiruošęs jam padėti ir jis žino, kur aš esu.
– Prezidento institucija paprastiems žmonėms kartais galbūt yra sudievinamas reikalas. Kiek toje institucijoje yra žmogiškumo?
– Priklauso nuo žmogaus. Aš galvoju, kad ta institucija tikrai gali būti labai žmogiška, praktiška ir išmintinga. Jokiu būdu negalima pasakyti, kad ta institucija yra kažkoks užkietėjęs stabas, kurio negalima pajudinti, neatsižvelgiantis į žmonių poreikius.
Tai yra gyva institucija ir priklauso, kaip ta institucija nori pasinaudoti tas, kuriam yra patikėtos pareigos.
Esu šventai įsitikinęs, kad G.Nausėda yra jautrus, žmogiškas, šiltas ir, svarbiausia, protingas, puikiai suprantantis visuomeninį gyvenimą ir tarptautinę politiką, vidaus politiką. Iš jo tikiuosi puikaus Lietuvos žmonių prezidento.
– Jis kalba apie tai, kad Prezidentūrą reikėtų atverti žmonėms. Kaip jūs pats tai suprantate?
– Man tai buvo natūralus dalykas. Mano 10 metų buvimas Prezidentūroje visada buvo atviras žmonėms, pareigūnams ir bet kokioms idėjoms. Man kai kur trūko sričių, kur galima buvo padaryti geriau. Tikiuosi, turint galimybę naujasis prezidentas tą padarys.
– Pirmas planuojamas vizitas yra į Lenkiją. Kokios pozicijos išrinktasis prezidentas turėtų laikytis? Su lenkais santykiuose vis dar yra šaltukas.
– Mano 10 metų bendravime su tiek vienu, tiek kitu prezidentu, ir trečiuoju šiek tiek – kaip girdėjau ir lietuvių tarpe, ir iš lenkų pusės – buvo sukurtas 10 metų auksinio bendradarbiavimo laikotarpis.
Manau, kad bendradarbiavimas tikrai bus atstatytas ir būtinas abiem mūsų valstybėms. Mus riša bendri reikalai, bendras žmonių gerbūvis ir dalyvavimas Europos Sąjungoje.
Todėl neabejoju naujojo prezidento gera valia ir norais matyti tokius santykius tarp mūsų valstybių. Ir jie tokie bus.
– Bet labai sudėtinga situacija, sutinkate?
– Pasistengus, manau, tikrai galima atstatyti. Reikia gerų norų.
– Turbūt reikia žinoti tam tikrus momentus, nes tikrai bus iškeltas klausimas ir dėl raidžių, ir visų kitų reikalų.
– Taip. Yra neužbaigtų reikalų. Manau, kad jie tikrai išsilygins.
– Prezidentas dabar renka komandą. Atsirinktos patarėjos užsienio politikos, teisės klausimais. Labai svarbus dalykas yra susirinkti komandą teisingai. Dabar išrinktajam prezidentui yra šiek tiek priekaištų, kad jis neatsižvelgė į specialiųjų tarnybų rekomendaciją dėl asmeninio gydytojo. Kaip išvarijuoti reikalus?
– Aš pradėsiu kitaip. Tą, ką matau, pirmuosius pasirinkimus – džiaugiuosi. Džiaugiuosi, kad pasirinkti kompetentingi, man gerai pažįstami žmonės. Už tai tą sakau labai ramiai ir su dideliu džiaugsmu.
Renkasi labai gerai, o priekaištai dėl jo asmeninio pasirinkimo – čia jau peržengtos tam tikros ribos. Prezidentas pasirenka tą, kas jo supratimu, jo asmeninei gerovei yra geriausi, tinkamiausi. Už asmeninį pasirinkimą jis pats ir vienas atsako, o ne kas kitas.
– Kas dabar vyksta mūsų politikoje – kažkoks chaosas. Sudarinėjamos koalicijos, dalinamasi postais, neaišku, kas liks viename ar kitame poste. Kaip jūs vertinate šitą situaciją?
– Iš dalies neigiamai. Tikiuosi, kad tai nepaveiks ir neturės neigiamos įtakos bendrai Lietuvos valstybės gyvenimui. Mums reikia stabilumo, krypties, kur einame. Mėtytis į visas puses pagal politinius nusiteikimus – mes to sau negalime leisti.
Ir manau, kad tai susitvarkys. Galbūt jeigu nepavyktų susitvarkyti per likusius pusantrų metų iki Seimo rinkimų, tada tautai reikės tarti savo žodį naujo Seimo rinkimuose ir naujos Vyriausybės sudaryme. Kaip ten bebūtų, nemanau, kad tas laikotarpis padarys didelių nuostolių mūsų tvarkymuisi.
Aišku, turėtume laikytis nustatytų arba egzistuojančių mūsų krypties kelių ir tvarkytis atitinkamai su atsakomybe prieš žmogų, visuomenę ir prieš patį save.
– Dabar labai arši kova vyksta dėl Seimo pirmininko posto.
– Man atrodo, kad čia yra tuštybė. Man labai gaila tą pasakyti. Dėl asmeninių ambicijų bandoma sukelti sumaištį. Neturiu visų smulkmenų dėl ko ir kas, bet man Seimo pirmininkas daro rimto politiko įspūdį, tvarkingai tvarkosi.
Mano patarimas būtų: nekelkime bereikalingų problemų sau, neieškokime idealų ar priešų. Mano tik vienas prašymas: nepameskite proto, jauskite atsakomybę prieš visuomenę ir elkitės atitinkamai.
– Derybų kontekste kai kurios partijos kalba apie didžiulį nacionalinį visų partijų susitarimą.
– Jeigu toks įvyks – sveikinu.
– Ar yra prasmės sudarinėti tokį susitarimą? Ar įmanoma skirtingoms ideologijoms sutarti bendrais valstybiniais klausimais?
– Pirmiausia reikia užsibrėžti ar paskelbti, kuriuo tikslu tas susitarimas yra daromas. Jeigu tas susitarimas yra reikalingas valstybei ir visuomenei, tada taip, darykime ir negaiškime laiko. O jeigu tik daroma vien dėl to, kad vienai ar kitai partijai tai yra naudinga, tai pamirškime.
Atsisakykime asmeniškumų, vienos partijos noro vadovauti ar primesti savo ideologiją ir pažiūras visiems kitiems. Ieškokime bendro reikalo, kuris tarnautų ir valstybei, ir Lietuvos žmonėms. Vis kartoju tą patį. Kuo rasime daugiau sutarimų, tuo mūsų gyvenimas palengvės.
– Vyriausybės ministrų kabinetas – kokie tai turėtų būti žmonės? Ar tai turėtų būti savo sričių profesionalai, ar ir politikai, nes šioje pozicijoje be politinės patirties galbūt net neįmanoma dirbti?
– Profesionalumas yra būtinas, bet tuo pačiu svarbu visuomeniškumas ar politiškumas. Be to neapsieisime. Pasirenkant partijos turėtų deleguoti geriausius žmones, pagal jų supratimą.
Svarbiausia, pajėgius žmones ir atsakingus, tada pasirinkimas būtų labai lengvas ir prezidentui nekiltų jokių abejonių dėl jų kompetencijos. Kompetencija yra reikalinga, o svarbiausia atsakingumas prieš visą tautą.
– O partinė priklausomybė? Labiau kliūtis ar privalumas?
– Demokratija remiasi partiniu gyvenimu politikoje. Čia reikalinga, bet tai priklauso nuo pačių partijų. Čia jokių asmeniškumo ar partinių išskaičiavimų negali būti. Atsakomybė prieš save, atsakomybė prieš tautą.
– Išrinktajam prezidentui G.Nausėdai reikės tvirtinti ministrus.
– Jis turi pilną valią. Prisimenu savo laikotarpį, kai man buvo pateikta naujojo kabineto sudėtis. Radau tame kabinete keletą asmenybių, kur galvojau, kad jie tikrai neatitinka nei dvasios, nei kompetencijos.
Pareiškiau savo prieštaravimą ir prašiau, kad tie asmenys būtų pakeisti. Nors truko iki paskutinės minutės, bet visgi buvo rastas kompromisas. Ir buvo pakeista labai gerai, naujas ministrų kabinetas funkcionavo be jokių priekaištų.
– Kitaip sakant, išrinktasis prezidentas turėtų būti principingas šiuo klausimu?
– Teisingai. Aš nesitraukiau, nors ir partijų spaudimas buvo: ne, aš neteiksiu kabineto Seimui tvirtinti. Sakiau, kad jeigu neteiksite, rasime kitokį būdą sudaryti ir kam pavesti sudaryti. Ir radom sprendimą, buvo visi patenkinti.
– Artėja liepos 6-oji. Kiekvienais metais jūsų prašau to paties. Ko palinkėtumėte Lietuvai artėjančios šventės proga, kokie kiti metai turėtų būti? Ką mes dar galėtume nuveikti, kad mūsų šalyje gyventi visiems būtų geriau?
– Ribų nėra. Mano palinkėjimas būtų: šviesaus rytojaus, pasišventimo, nuoširdaus darbo ir gerovės visiems Lietuvos žmonėms.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16 val. 30 min. ir 20 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ TV.