Šventinę dieną LRT parodytas filmas „Niekas nenorėjo mirti“ įžiebė aršias diskusijas

Šeštadienį Lietuva minėjo Valstybės, karaliaus Mindaugo ir „Tautiškos giesmės“ dieną. Greta oficialių šventinių renginių, šventinę programą bei koncertus siūlė ir Lietuvos televizijos. Tačiau šventinėje nacionalinio transliuotojo – LRT – programoje įsiterpė ir kontroversiškai vertinamas, dalies žiūrovų pasipiktinimą sukėlęs, sovietinei propagandai priskiriamas Vytauto Žalakevičiaus filmas „Niekas nenorėjo mirti“.

 LRT eteryje parodytas „Niekas nenorėjo mirti“ sukėlė pasipiktinimo bangą.<br> Vle.lt nuotr.
 LRT eteryje parodytas „Niekas nenorėjo mirti“ sukėlė pasipiktinimo bangą.<br> Vle.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2019-07-07 17:10, atnaujinta 2019-07-07 20:55

Sudvejojo nacionalinio transliuotojo patriotiškumu

Nevienareikšmiškai vertinamo filmo įtraukimas į Valstybės dienos transliacijų sąrašą socialiniuose tinkluose sukėlė žinomų žmonių pasipiktinimą.

„Nacionalinis transliuotojas per Valstybės dieną pasirinko rodyti „Niekas nenorėjo mirti“. Filmo gerbėjai aiškins, kad autoriai mėgino atskleisti sunkų laiką, kai paprasti žmonės atsidūrė tarp dviejų ugnių – partizanų, kurie filme vadinami banditais, ir stribų, kurie yra žmonių gynėjai, ir kaip viskas buvo sudėtinga.

Dabar nieko sudėtingo nėra. Nieko. Viena pusė yra tiesiogiai atsakinga, kad 50 metų neturėjom Valstybės, kad buvom žaginami, kad praradom dvi kartas ir progą jau dabar būti klestinčia valstybe savo vaikų ir anūkų labui. Jie buvo Valstybės priešai ir tokie turi likti visų kartų atmintyje.

Tokius filmus galima ir reikia rodyti, bet tai daryti per Valstybės dieną yra didžiulis įžeidimas visiems, kovojusiems ir kritusiems už Valstybės laisvę“, – savo poziciją socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išsakė Andrius Tapinas.

Nacionalio transliuotojo pasirinkimu suabejojo ir žinomas žurnalistas, apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

„Įsijungiu LRT TV. Girdžiu sakant: tavo tėvą nacionalistai užmušė! Netikiu savo ausimis. Jemu TV programą: akurat, Žalakevičiaus „Niekas nenorėjo mirti“. Sovietinis filmukas apie dorus stribus ir niekšus banditus. Karaliaus Mindaugo karūnavimo proga – dideliausi visuomeninio kanalo sveikinimai pilietinei visuomenei!

Kaip patriotiška. Vardan tos“, – tokiu įrašu savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo žinomas žurnalistas, apžvalgininkas R.Valatka.

Savo klaidą pripažino

Atsižvelgdama į viešojoje erdvėje kilusį nepasitenkinimą, į A.Tapino įrašą sureagavo ir LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, savo komentare pripažinusi, kad pasirinkimas rodyti filmą „Niekas nenorėjo mirti“ buvo netinkamas.

„Pripažįstame, kad liepos 6-ąją rodyti „Niekas nenorėjo mirti“ buvo netinkamas pasirinkimas. Šis filmas yra vienas iš klasikinių Kino centro restauruotų filmų, tačiau neturėtų būti rodomas Valstybės dieną.

TV departamento sprendimas buvo netinkamas, ir dėl jo atsakingi asmenys turės prisiimti atsakomybę. Taip pat peržiūrėsime tinklelių sudarymo procedūras“, – susiklosčiusią situaciją komentavo M.Garbačiauskaitė-Budrienė.

Vertinimai – skirtingi

Filmas „Niekas nenorėjo mirti“ buvo pastatytas Lietuvos kino studijos 1965 m. Tai vienas pirmųjų sovietinių filmų, vaizdavęs partizanų gyvenimą. Remiantis sovietmečiu kurto partizaninio judėjimo naratyvu, filme vaizduojamas neigiamas asociacijas formuojantis partizanų įvaizdis, neminimi kai kurie su Sovietų Sąjungos veiksmais Lietuvoje susiję faktai.

Šis filmas taip pat yra įtrauktas į UNESCO reikšmingiausių kino kūrinių šimtuką. Tačiau dėl jo turinio vertės ir propagandinio pobūdžio Lietuvoje nesutariama.

Poetas, eseistas ir vertėjas Sergejus Kanovičius, reaguodamas į kilusį žinomų visuomenės veikėjų pasipiktinimą ir LRT generalinės direktorės atsiprašymą, socialiniame tinkle tikino, kad neverta tikėti, jog žmonės, žiūrėdami šį filmą, nesusivoks.

„Man šitie atsiprašymai, visiškas filmo nesuvokimas, laikmečio, kurio metu buvo kuriamas filmas, atsiprašymai už „klaidą“ primena Kiniją ar TSKP laikus. Tai nesuvokiame, kaip vieni kitus žudėme „vardan tos“? Vieni žudė vardan vienos, kiti vardan kitokios. Ir nebuvo jokių kitų galimybių parodyti, kokia baisi tragedija buvo mus ištikusi. Ir Žala parodė.

Ir viskas, ką sugebame šiandien, iš 30 neprigulmybės metų aukštumų pasakyti, kad Žala nufilmavo proagandinį filmą ir buvo išdavikas? Kad to filmo rodymas yra išdavystė, klaida ir antipatriotiška? Jei taip, tai stribai nugalėjo. Nes bijome. Nežinia ko. Bet bijome. Nėra sukurto kito tokio filmo, kuris atskleistų, kaip brolis ėjo prieš brolį <..>

Praeitis neatitinka ideologinės kartelės, o žmonės laikomi ablaušais, nes, pažiūrėję TOKĮ filmą, TOKIĄ dieną, nesusivoks. Mes savo žmones laikom visiškais asilais. Mes jų negerbiame. O mirti niekas nenorėjo“, – žinute socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo poetas ir eseistas S.Kanovičius.

 

Tuo tarpu Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas filmo transliaciją per LRT Valstybės, karaliaus Mindaugo karūnavimo ir „Tautiškos giesmės“ dieną vadino nepagarba.

„Kokia liepos 6-oji be „Niekas nenorėjo mirti“ per LRT? „Nešaudyti, kol nesusirinks visi keturi“... Tik dabar supratau, kodėl prieš tai rodė „Ketvirtasis prezidentas“ – juk turi teisę gyvuoti skirtingi pasakojimai apie mūsų istoriją? Pavyzdžiui, „savi šaudė į savus“...

Bet kai ką galima pamatyti (antroje nuotraukoje) – malūne žuvusį partizaną, gniaužiantį sulūžusio karabino vamzdį. Tikrai simboliškas kadras – LRT nepagarba žuvusiems už laisvę per valstybės šventę nužudo dar kartą... „Tu žinai koks skausmas?,- sako mirtinai sužeistas Aitvaras. „Nežinau“,- atsako komunistas Meška. Panašu ir LRT taip pat kažkas nežino“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė A.Anušauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.