– Šią Seimo sesiją jūsų institucijai svarbios įstatymo pataisos jau nebus priimtos, o rudenį parlamentarai svarstys kitų metų biudžetą. Gal vis labiau artėjant Seimo rinkimams, VK įstatymas bus visai pamirštas? – „Lietuvos rytas“ paklausė valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio.
– Politinis gyvenimas vyksta ciklais. Kiekviena nauja Seimo sesija – lyg švarus popieriaus lapas. Vis dėlto tikiuosi, kad neteks pradėti visko iš pradžių, nes naujo VK įstatymo pirmiausia reikia pačiam parlamentui, kad jis galėtų pakelti savo prestižą.
– Nelaukta mintis. Kaip VK nepriklausomumas gali pasitarnauti Seimo prestižui?
– Ogi tiesiausiu keliu. Prisiminkime, kad šis Seimas, pradėdamas darbą, svarbiausiu savo šūkiu paskelbė parlamentinę kontrolę.
Jau metai, kai Lietuva yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narė, o šis pažangiųjų valstybių klubas pabrėžia, kad aukščiausiosios audito institucijos – pagrindinis parlamentų įrankis, leidžiantis sužinoti, kokia šalyje padėtis. Jos – svarbiausias parlamentinės kontrolės partneris.
Kai šis Seimas ir Vyriausybė paskelbė, kad sieks efektyvaus ir liekno viešojo sektoriaus, VK reagavo nedelsiant – nuo pirmų šios valdžios metų drauge su parlamento Audito komitetu ėmėme rengti naujos redakcijos VK įstatymą, kuriuo numatyta ne tik stiprinti mūsų savarankiškumą, bet ir didinti pagalbą parlamentinei kontrolei.
Patys ėmėme rodyti pavyzdį viešajam sektoriui, kaip galima palieknėti: atsisakėme nemažos dalies savo nekilnojamojo turto ir sumažinome darbuotojų etatų skaičių 20 procentų.
– Tačiau ar taip palieknėję, netapote silpnesni auditoriai?
– Galia kyla ne iš kiekio, o iš kokybės. Mes keitėme audito temas, pobūdį ir su mažesniu darbuotojų kiekiu teikėme kokybiškesnį produktą. Įstatymo pataisos turi įtvirtinti mūsų veiksmus teisine prasme.
Dabartiniam VK įstatymui – jau 17 metų. Jame net nėra sąvokos „rekomendacijos“. Kaip mums siekti, kad mūsų rekomendacijas įgyvendintų valstybės įstaigos, kai VK veiklą apibrėžiančiame įstatymą nėra tokio žodžio? Daug ką darome novatoriškai, bet tai teisiškai nereglamentuota.
Antai EBPO ataskaitoje teigiama, kad tai, kaip Lietuvos aukščiausia audito institucija dirba su parlamentu – gerosios praktikos pavyzdys.
Pasiūlėme prieš kiekvieną Seimo sesiją pateikti parlamentarams rekomendacijų įgyvendinimo būklės vertinimą. EBPO pataria mūsų pavyzdžiu sekti kitoms šalims. Bet įstatymu tokia priemonė nenumatyta.
Siūlome daugybė naujovių, kurios praturtina parlamentinę kontrolę. Tas priemones taikome ir dabar, bet savo iniciatyva. Rytoj viso to gali ir nelikti, jei nebus įtvirtinta įstatymu.
– Gal valdžia išvis nenori, kad auditoriai įgytų daugiau galių?
– Iš tiesų dažnai mūsų klausia: „Ar virš VK – tik dangus?“. Kas audituoja auditorius?
Pagal gerąją tarptautinę praktiką siūlome sudaryti tarptautines ekspertų grupes, kurios ir tikrintų mūsų instituciją. Dabartiniu įstatymu tai nenumatyta, bet laisva valia pasitelkėme tarptautinius vertinimus ir vieną dabar atlieka EBPO, o kitą – Europos audito rūmai kartu su lenkų ir britų auditoriais. Abi šios ataskaitos bus pateiktos šį rudenį.
Prašome Seimo tokius mūsų vertinimus įtvirtinti įstatymiškai. Siūlome ir daug kitų labai reikalingų naujovių.
– Tarp siūlomų pokyčių turbūt svarbiausios VK nepriklausomumą nuo politikų stiprinančios teisės normos?
– Dar užpernai Seimo Audito komitete išsamiai aptarėme VK įstatymo pataisas. Sutarėme, kad reikia atsisakyti visų teisinių sąsajų, kurios mūsų darbuotojus sieja su vyriausybiniu sektoriumi.
Be abejo, biudžetą sudaro Vyriausybė, bet nėra gerai, jei valstybės audito vadovas turi su ištiesta ranka vaikščioti į premjero ir finansų ministro kabinetus derėtis dėl institucijos finansavimo. Neturi nė menkiausio šešėlio kristi ant VK, kad ji gali norėti įsiteikti, pavyzdžiui, Finansų ministerijai ir mažiau ją audituoti.
Remdamiesi kitų šalių patirtimi, siūlome VK biudžetą kuruoti Seimo Audito komitetui.
– Tačiau šis komitetas atiduotas į opozicijos rankas, o kai valdantieji nesijaučia tvirtai, gali bijoti, kad jų oponentai įgis svertų kurstyti VK kuo priekabiau vertinti valdžios darbą.
– Audito komitetas nebuvo sukurtas opozicijai, o tik sutarta jo vadovą parinkti iš opozicijos. Tačiau komiteto sudėtis – mišri, jo nekontroliuoja opozicija.
– Siūlote keisti ir VK darbuotojų atrankos tvarką. Kodėl nenorite, kad juos parinktų Valstybės tarnybos departamentas (VTD)?
– VK yra konstitucinė institucija kaip Konstitucinis teismas ar Lietuvos bankas, todėl ir jos savarankiškumas turi būti panašaus lygio.
Šiuo metu valstybės auditoriams suteiktas valstybės tarnautojų statusas. Bet auditorius negali audituoti pats savęs, o jei jis valstybės tarnautojas – pažeidžia šį principą, tikrindamas valstybines įstaigas.
VK neturėtų priklausyti nuo Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldus VTD, nes šios įstaigas mes taip pat audituojame.
Mūsų įstatymas vėluoja, o Valstybės tarnybos įstatymas buvo pakeistas ir dabar mūsų priklausomybė dar išaugo. Tai kelia rimtas problemas, nes nuo šių metų iš VK išėjus valstybės tarnautojo statusą turinčiam darbuotojui, konkursą rengiame jau ne mes patys, o VTD. Taigi Vyriausybė atsiųs į neprikalusomą valstybės auditą savo žmones, kurie ją tikrins.
Kitaip sakant, tik laiko klausimas, kada VK dirbs Vyriausybei paklusnūs auditoriai. Manau, tai atsispindės tarptautinių ekspertų ataskaitose. Lietuva sulauks smarkios kritikos.
Dar mūsų šaliai stojant į ES, jos ekspertai konstatavo, kad Lietuvoje nėra nepriklausomo valstybės audito. Tada Bendrijai spaudžiant, 2002 metais buvo priimtas VK įstatymas, kuris atitiko europines normas. Bet prabėgo 17 metų ir įstatymas jau paseno, nes susikaupė daugybė gyvenimo kaitos nulemtų problemų.
– Kodėl VK įstatymas stringa Seime?
– Galiu pajuokauti, kad kai pernai paskelbėme ataskaitą apie teisėkūrą, kurioje sukritikavome Lietuvoje įsigaliojusią įstatymų leidybą ypatingos skubos tvarka, mums dabar Seimas nori parodyti, kas darosi, kai nėra jokios skubos.
Ne kartą kalbėjausi su Seimo vadovybe, kaip svarbu priimti VK įstatymą ir kokios galimos tarptautinės pasekmės, jei tai nebus padaryta.
Pernai rudenį ir šį pavasarį kreipiausi laiškais į Seimo pirmininką V.Pranckietį. Iki šiol nesulaukėme atsakymo. Viltis, kad naujas VK įstatymas bus priimtas iki baigs darbą tarptautiniai ekspertai, išblėso.
– Gal Seimo pirmininkui dabar rūpi tik jo postas, o ne VK įstatymas?
– Seimo pirmininkas visada mus išklausydavo, bet įstatymų leidyba – komandinis darbas. Turiu vilties, kad parlamentarai kuo greičiau išspręs savo vadovybės reikalus ir vėl galės imtis teisėkūros.
Neslėpsiu, VK įstatymas susietas ir su mūsų darbo užmokesčiu. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl tvyro pauzė priimant šias teisės normas.
Išdrįsiu pasakyti tai, apie ką vengia kalbėti politikai: Lietuvoje dėl realių darbo rinkos sąlygų neatitinkančio viešojo sektoriaus darbuotojų atlygio labai sunku į jį pritraukti kvalifikuotų darbuotojų.
Išaugus VK prestižui, ėmė dažniau pas mus į darbą prašytis privataus audito specialistai, bet išgirdę, kiek uždirbs, sako: ačiū, nereikia. Mat privačiame sektoriuje dirbančio vidutinės patirties auditoriaus alga atitinka jau mūsų institucijos padalinio vadovo atlyginimą. Tiek mokėti karjerą pradedančiam darbuotojui negalime.
Susimažinome etatų, iš sutaupytų lėšų būtų galima didinti atlyginimus, bet neleidžia įstatymas.
Be kita ko, siūlome, kad VK darbuotojų atlyginimai būtų susieti su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu. Tuomet jie savo kailiu jaustų Lietuvos gyvenimo pulsą – jei ekonomika kyla, ir jų algos didėja, jei smunka, ir jų kišenė subliūkšta.
– Siūlymas didinti valstybės tarnautojų ir ypač Seimo narių algas visuomenės būtų sutiktas labai priešiškai...
– Man ne kartą teko priiminėti mūsų įstaigoje nepopuliarių sprendimų. Pavyzdžiui, atsisakėme savo poilsinių, teritorinių skyrių, o tai didelei daliai darbuotojų labai nepatiko.
Jei visuomenė suinteresuota, kad valstybės auditas būtų stiprus, negalima jo darbuotojams taikyti bado dietos. VK darbuotojai, padirbėję pas mus metus kitus ir įgiję patirties, pereina dirbti į privatų sektorių ir ten uždirba nepalyginti daugiau. Iš viso netinkamas viešojo sektoriaus darbo užmokestis tiesiogiai skatina korupciją.
– Gal dabar, kai naują valdančiosios koalicijos sutartį dėliojusios partijos varžėsi, kuri labiau didins socialines išlaidas, finansinę drausmę visuomet ginančios VK nepriklausomumui itin netinkamas laikas?
– Galiu tik garantuoti, kad su rinkimais siejami politiniai ciklai nedarys mums jokios įtakos ir mes nuosekliai ginsime finansinę drausmę. VK buvo ir bus vienintelis Seimo partneris, kuris visada sakys tiesą.
