Seime – naujas žiniasklaidos rėmimo modelis ir visiškas reklamos draudimas LRT

Ketvirtadienį Seimui planuojama pristatyti naują žiniasklaidos rėmimo modelį ir pateikti projektą dėl visiško komercinės reklamos uždraudimo nacionaliniame transliuotojuje.

LRT generalinė direktorė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.<br>T.Bauro nuotr.
LRT generalinė direktorė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 11, 2019, 7:08 AM

Pagal darbo grupės parengtą projektą, valstybės lėšas žiniasklaidai remti skirstantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą siūloma naikinti ir steigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą.

Kaip ir iki šiol, jis skirstytų valstybės paramą pagal pateiktus projektus kultūros periodiniams leidiniams, nacionalinei, vietos ir regionų periodinei spaudai, nacionalinėms, vietos, regioninėms radijo ir televizijos stotims, internetinei žiniasklaidai.

Tačiau siūloma keisti fondo valdymą ir priklausomybę. Numatyta atsisakyti fondo dalininkų (dabar jų yra 20, įvairių kūrybinių organizacijų), nustatant, kad fondo steigėjas ir vienintelis dalininkas yra valstybė, tai yra Kultūros ministerija.

Be to, pagal darbo grupės parengtą naują projektą, Žiniasklaidos rėmimo fondo darbe niekaip nedalyvautų nei Lietuvos žurnalistų sąjunga, nei Lietuvos žurnalistų draugija.

Pagal projektą, paramos lėšas skirstytų fondo taryba, pasitelkdama ekspertus, o jos veiklą prižiūrėtų senatas.

Žiniasklaidos rėmimo fondo tarybą sudarytų 11 narių (dabar septyni). Siūloma, kad po vieną narį galėtų deleguoti Lietuvos meno kūrėjų, Kultūros periodinių leidinių, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, asociacija „Nacionalinė spauda“, Lietuvos radijo ir televizijos bei Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos bendru sutarimu, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu, Interneto žiniasklaidos asociacija.

Likusius keturis narius paprasto balsavimo būdu iš juridinių ir fizinių asmenų pasiūlytų kandidatų sąrašo, skelbiamo viešai, išrinktų fondo senatas.

Tokiu būdu fonde nebeliktų Lietuvos žurnalistų sąjungos ir draugijos atstovo.

Žurnalistų sąjungos nėra ir tarp organizacijų, kurios turėtų teisę deleguoti savo atstovus į fondo senatą. Anot projekto, tokią teisę turėtų Tautinių bendrijų taryba, Nevyriausybinių organizacijų taryba, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos kultūros ir meno taryba, Mokslo taryba, Švietimo taryba, Medijų taryba prie Kultūros ministerijos bei Lietuvos teisininkų draugija.

Darbo grupei vadovavusio Seimo Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio teigimu, Žurnalistų sąjunga atsisakė dalyvauti Žiniasklaidos rėmimo fondo veikloje.

Parengtame projekte numatyta, kad Žiniasklaidos rėmimo fondas viešojo konkurso tvarka remtų projektus pagal šias programas: kultūros ir meno, regionų informacinio skatinimo, medijų ir informacinio raštingumo, šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo, Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis) ir lietuvių išeivijos (diasporos).

Kultūros ir meno programai būtų privalu skirti ne mažiau kaip 25 proc. fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Ši parama galėtų būti skiriama iki trijų metų.

Pagal projektą, regionų informacinio skatinimo programai reikės skirti ne mažiau kaip 35 proc. lėšų: spaudai – ne mažiau kaip 25 proc., radijui ir televizijai – ne mažiau kaip 8 procentus.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas kasmet įvairiems žiniasklaidos projektams paskirsto apie 2,5 mln. eurų.

Ketvirtadienį parlamentarams taip pat planuojama pateikti valdančiųjų valstiečių Arvydo Nekrošiaus, Valiaus Ąžuolo ir Agnės Širinskienės parengtą Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisų projektą.

Jame numatyta, kad bet kokia reklama ar kitoks viešosios informacijos rengimas bei skleidimas už atlygį draudžiamo LRT radijo ir televizijos programose bei LRT portale. Išimtis paliekama tarptautiniams sutartiniams įsipareigojimams transliuojant visuomenei reikšmingus renginius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad LRT savo programose, portale, skelbdama kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją, transliuodama kultūros ir sporto renginius, galėtų pateikti rėmėjų pavadinimus, logotipus, bet tai privalėtų daryti nemokamai.

Šiuo metu galiojantis LRT įstatymas numato, kad reklama LRT radijo ir televizijos programose draudžiama, tačiau leidžiama už pinigus ar kitokį atlygį skleisti kultūrinę, socialinę ar šviečiamąją informaciją.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.