Mergina tvirtina, kad jai abi šias sritis pavyko suderinti. To įrodymas – ne tik sėkmingai baigtos studijos, bet ir aktyvi visuomeninė veikla, dalyvavimas nacionalinio lygio politinėse diskusijose bei sėkmingas pasirodymas projekte „Vyriausybę keičia studentai“, kuomet Liveta kelias dienas buvo „pakeitusi“ šalies žemės ūkio ministrą, dirbdama jo komandoje.
„Esu iš tos abiturientų mažumos, kurie laikė net penkis valstybinius egzaminus, nes ilgą laiką neapsisprendžiau, ką rinktis – politikos mokslus, ar žemišką pamatą po kojomis. Mano tėvai, taip pat vyresnysis brolis Tadas – ūkininkai, tad nugalėjo „žemė“. Norėjosi toliau puoselėti šeimos vertybes, juolab kad visus darbus esame įpratę dirbti drauge. Dar paauglė išmokau prireikus ir traktorių pavairuoti. Paradoksas, tačiau ketinimą savo ateitį sieti su veikla žemės ūkyje ir studijuoti agronomiją netikėtai „išklibino“ pati VDU ŽŪA, devintoje klasėje regionų moksleivius pakvietusi į Jaunojo lyderio stovyklą“, – su šypsena prisimena Liveta. Tai buvo stovykla, kurioje moksleiviams daug kalbėta apie saviugdą ir lyderystę.
Pašnekovė teigia nauju žvilgsniu suvokusi, kad niekada nereikia baimintis iššūkių, kad į juos tikslinga žiūrėti kaip į naują gyvenimo galimybę, o lyderio vaidmuo įveikiant iššūkį reiškia komandos pasitikėjimą tavimi.
„Su šia žinia ir grįžau į savąją Radviliškio r. Baisogalos gimnaziją. Todėl mokykloje niekas neabejojo, kad toks aktyvus žmogus kaip aš gali rinktis tik politikos mokslus. Vis dėlto galutinai nepasidaviau šiam spaudimui ir išsilaikiau ne tik istorijos, bet ir biologijos bei chemijos valstybinius egzaminus. O jau užpildytą paraišką, kurioje prioritetu buvo nurodytos politologijos studijos, paskutinę naktį pakeičiau į agronomiją. Akivaizdu, kad nusvėrė šeimos genas ir strategija ateityje jei ir imtis politikuoti, tai konkrečia, žemiška tema“, – agrokrypties studijų pasirinkimo motyvus argumentuoja Liveta.
VDU ŽŪA Agronomijos fakultete mergina teigia patekusi į aplinką, kurioje kiekvienas dėstytojas buvo savo srities ekspertas.
„Po prof. Honoratos Danilčenko paskaitų norėjosi net ant bendrabučio kambario palangės kuo greičiau ką nors pasisėti ir išsiauginti daiginių, po doc. Algimanto Amšiejaus pasakojimų apie bites – tame pačiame kambaryje įsitaisyti avilį, juolab kad pats dėstytojas jį, pilną bičių, auditorijoje turi!“ – juokiasi pašnekovė. Bet svarbiausia, pasak Livetos, buvo prieita išvada, kad šiuolaikinis žemės ūkis iš tiesų yra neparėpiama erdvė lyderystės siekiančiam žmogui.
„Pradėdama studijuoti lyg ir planavau, kad bandysiu derinti mokslus ir darbą, kaip šiais laikais daro daugelis jaunų žmonių. Tačiau VDU ŽŪA gyvuoja tradicija pirmakursiams rengti fuksų stovyklas. Mane šioje stovykloje savo pasakojimais tiesiog užbūrė aukštesniųjų kursų kolegos – Studentų atstovybės nariai. Todėl tuoj pat grįžusi atėjau ir pasakiau, kad ir aš noriu dalyvauti bendroje veikloje. Netrukus tapau atsakinga už studentiškų renginių organizavimą, vėliau – viceprezidente, o trečiajame kurse buvau išrinkta VDU ŽŪA Studentų atstovybės prezidente, kai pati komanda pastūmėjo kandidatuoti“, – pasakoja Liveta, pastebėdama, kad neretai jauni žmonės kratosi visuomeninės veiklos, esą tuo užsiimti nėra kada.
„Sakyčiau, yra priešingai – tai ne tik motyvuoja planuoti savo laiką, bet ir išugdo daugelį gyvenime reikalingų savybių. Tarkime, pati šiandien galiu išdrįsti atidaryti bet kokio rango pareigūno duris, pateikti jam nepatogų klausimą ar ko nors paprašyti bendruomenės labui. O kur dar komandinio darbo įgūdžiai, gebėjimas organizuoti, atstovauti, o kartais ir „advokatauti“, kai studentui, beje, dažniausiai atvykusiam iš užsienio, studijų procesas įstringa dėl objektyvios, tačiau dėstytojui nežinomos priežasties“, – visuomeninio darbo niuansus atskleidžia pašnekovė.
Liveta teigia, kad Studentų atstovybės prezidente jai teko būti ypatingu laikotarpiu – vykstant dviejų universitetų konsolidacijos procesui. Ir, pasak jos, džiugina tai, kad studentų balsas visada buvo girdimas ir į jų nuomonę atsižvelgiama.
„Tarkime, svarstant, kaip galėtų vadintis mūsiškis didelės aprėpties universiteto segmentas, dauguma studentų pasisakė už tai, kad vadintumėmės VDU Žemės ūkio akademija. O tai ženklas, kad žemės ūkio krypties studijos mūsiškiams yra prestižo dalykas ir jie mato tame daug perspektyvų sėkmingai karjerai. Todėl ir pati jau pasirinkau šios krypties magistrantūros mokslus. Taip pat ieškausi ir darbo. Pokalbių su potencialiais darbdaviais metu dar kartą galiu įsitikinti, kiek daug kompetencijų ir pasitikėjimo manyje išugdė ne tik agronomijos mokslai, bet ir veikla studentų savivaldoje. Todėl visiems esamiems ir būsimiems studentams patarčiau – mažiau laisvalaikio leiskite virtualiame pasaulyje, o daugiau – realiame, ieškokite vienminčių ir tobulėkite drauge su jais“, – su šypsena reziumuoja L. Budreckytė.
