Tiesa, pastarasis variantas, anot S.Skvernelio, valstiečiams tikriausiai baigtųsi pralaimėjimu, nes, laikinojo premjero įsitikinimu, Seime neatsirastų 71 parlamentaras, kuris pasisakytų už V.Pranckiečio atstatydinimą.
„Yra du keliai: šiandien turime tokią situaciją, kad turime klausimą visiškai nuimti iš darbotvarkės, pasakant, kad tai yra faktas, Seimo pirmininkas V.Pranckietis dirba toliau, arba tada, jeigu kas mano, kad yra galimybių pareikšti nepasitikėjimą Seimo pirmininkui ir jį atleisti, tada turi darytis procedūras.
Ir vienu, ir kitu atveju kiekvienai politinei jėgai reikia pagalvoti apie pasekmes, kokios bus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.
Anot S.Skvernelio, jei LVŽS pasirinktų antrąjį variantą, toks bandymas atstatydinti Seimo vadovą jiems gali baigtis nesėkme.
„Aš manau, kad pagal tai, kas yra šiandien, neatsirastų Seime 71 nario (balsuosiančio už nepasitikėjimą V.Pranckiečiu, – aut.past.). Aš tokią nuojautą turiu“, – poziciją pareiškė ministro pirmininko pareigas toliau tęsti pasiūlytas premjeras.
„Kai tu žinai motyvus, yra viena“, – savo paties apsisprendimą net nedalyvauti balsavime dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku argumentavo S.Skvernelis.
Pats V.Pranckietis savaitės pradžioje teigė tikintis, kad Seime atsiras bent 70 „blaivių“ parlamentarų, kurie nebalsuos už jo atstatydinimą. Tačiau, jei Seimo nariai priimtų tokį sprendimą, V.Pranckietis tvirtino su juo sutiksiantis ir pasitrauksiantis iš parlamento vadovo kėdės.
Prieš kelias savaites keturių partijoje pasirašytoje koalicijos sutartyje numatyta, kad Seimo pirmininko postas atitenka „socialdarbiečiams“, tačiau V.Pranckietis raginimą trauktis iš pareigų vadina LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio kerštu ir tiki, jog gali atlaikyti nepasitikėjimo balsavimą Seime.
LVŽS valdyba ketvirtadienį nutarė kreiptis į partijos Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši įvertintų Seimo pirmininko valstiečio V.Pranckiečio elgesį.
