Jam pritarė ir žurnalistė, politikos apžvalgininkė Indrė Makaraitytė, kurios įsitikinimu S.Skvernelis nuleido rankas ir nebesikesina į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio vaidmenį, nes po partijos tarybos balsavimo dėl pasitikėjimo jos pirmininku suprato, kad valstiečiai yra absoliučiai pavaldūs R.Karbauskiui.
„Jeigu klausytume ką S.Skvernelis sako, koks yra jo tonas, tai po rinkimų jis yra labai pasikeitęs. Jis yra akivaizdžiai ieškantis, ką daryti. Jaučiasi, kad jis nebe toks kategoriškas, tiesmukas, ir juokelių, ironijos mažiau. Jis ieško santykio su Gitanu Nausėda, nes kol kas tai yra vienintelis asmuo politiniame lauke, kuris jam gali padėti toje trintyje su R.Karbauskiu.
Partija (valstiečių, – red.), panašu, kad nepadės, nes S.Skvernelis pats pripažįsta tokį dalyką, kad visokių kalbų yra, bet kai vyksta balsavimas, tai visi nubalsuoja taip, kaip nubalsuoja. Labai aiškiai tarybos balsavimas dėl R.Karbauskio ir V.Pranckiečio nusiuntė signalą, kad šita partija yra R.Karbauskio partija. Manau, kad niekam neliko jokių abejonių“, – „Žinių radijuje“ pirmadienį kalbėjo ji.
Signalai pasirodė dar anksčiau
Anot I.Makaraitytės, ženklai, kad S.Skvernelis kurs savo politinį judėjimą, pasirodė daug anksčiau, o apie tai yra užsiminęs ne tik jis pats, bet ir įvairiuose savo pasisakymuose valstiečių frakciją neseniai palikęs parlamentaras Vytautas Bakas, su R.Karbauskiu konfliktuojantis Seimo pirmininkas V.Pranckietis bei kiti premjerui artimi žmonės.
Visgi šiems galimiems premjero tikslams politologas K.Girnius priešė liūdną ateitį. Anot jo, S.Skvernelis, kurdamas savo partiją, susidurtų su keliomis problemomis, o dėl kairiųjų partijų Lietuvoje gausos ir populiarumo, jis Seimo rinkimuose esą galėtų surinkti vos apie 5-6 procentus rinkėjų balsų.
„Aš manau, kad S.Skvernelis daug ko negali padaryti. Naujos partijos jis nesugebės įkurti, nes visų pirma jis neturi pinigų. Antra, jis neturi laiko, nes yra premjeras. Manau, kad jam būtų tie patys priekaištai, kai jis kandidatavo į prezidentus, jog jis negali maišyti kandidato pareigų su premjero, kad turi laikytis nuošaliai.
Ieškoti paramos iš šalies, tai jos jis irgi neturi. Kaip matėme naujausią apklausą, tai Darbo partija surinko aštuonis procentus, tai irgi yra labai daug. Jau yra tiek daug tų kairiųjų jėgų, o jis vis tiek bus kairysis, tai jei ir sukurtų partiją, jis galėtų gauti 5-6 proc.
Visuomeninius komitetus gali kurti ir laimėti, nes jie vyksta viename mieste per savivaldybių tarybų rinkimus, naujos partijos visos Lietuvos mastu tu nesukursi, juo labiau, kai nematyti, kas yra pagrindiniai S.Skvernelio talkininkai, su kuriais jis galėtų sukurti partiją“, – svarstė K.Girnius.
Rinkimuose dalyvaus, su kuo – nežinia
Lrytas.lt primena, kad prieš kelias savaites S.Skvernelis pareiškė, kad eis į kitų metų Seimo rinkimus, tačiau esą dar nežino, su kokia politine jėga. Jis kritikavo valstiečius ir teigė, kad partijai yra būtinas atsinaujinimas.
„Planuoju dalyvauti, o su kuo – matysime“, – sakė jis.
Seimas antradienį balsuos, ar pritarti S.Skvernelio kandidatūrai toliau eiti ministro pirmininko pareigas. Prezidentas G.Nausėda S.Skvernelio kandidatūrą parlamentarams pateikė ketvirtadienį.
Kaip nurodyta Konstitucijoje, išrinkus naują prezidentą, Vyriausybė savo įgaliojimus grąžina ne vėliau kaip per penkias dienas. Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai laikinai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.
S.Skvernelis Vyriausybei vadovauja nuo 2016 metų pabaigos. Prezidentas turės patvirtinti naujosios Vyriausybės sudėtį.
