Lietuva jau smarkiai pavėlavo į eurokomisarų portfelių dalybas. Dėl to kalta ir buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir pakrikusi Seimo dauguma. Taip „Lietuvos rytui“ sakė buvęs šalies užsienio reikalų ministras, Europos Sąjungos atstovas Afganistane ir Rusijoje Vygaudas Ušackas.
– Kaip vertinate kandidato ar kandidatės į eurokomisarus atrankos procesą? – „Lietuvos rytas“ paklausė V.Ušacko.
– Žinoma, kritiškai. Kaip kitaip galima vertinti matant, jog po 15 narystės ES metų taip ir nepadarėme elementarių išvadų ir namų darbų?
Kitaip tariant, nesuvokiame vieno svarbiausių mums tenkančių tarptautinių postų svarbos.
– Bet kai kas sako, kad eurokomisaras nėra savo valstybės atstovas, o atstovauja ir dirba visoms ES narėms.
– Tai labai vienpusė ir ydinga nuomonė. Ji pradėta diegti Lietuvoje nuo pirmosios mūsų eurokomisarės D.Grybauskaitės kadencijos.
Formaliai eurokomisaras tarsi iš tiesų atstovauja ir dirba visoms valstybėms ir vykdo politiką tik toje srityje, už kurią yra atsakingas.
Tačiau iš tiesų nėra vien taip. Eurokomisaras pirmiausia yra savo valstybės atstovas. Jis – ir jos lobistas, ir informacijos rinkėjas, šalies balsas, akys ir ausys.
Juk eurokomisaras dalyvauja priimant ne tik su jo sritimi susijusius sprendimus, diskutuoja dėl jų priėmimo, žodžiu, yra pačiame ES politikos ir valdžios epicentre.
Vadinasi, tai turi būti atitinkamo svorio ir patirties figūra.
Toks žmogus neturi būti tik direktyvų ar nuorodų vykdytojas, privalo išmanyti europinę politiką, jos užkulisius, pažinoti pagrindinius žaidėjus, pats sugebėti žaisti tuos žaidimus.
Ypač tai svarbu būtent dabar, kai ES įžengia į fundamentalių, strateginių sprendimų dėl savo ateities laikotarpį.
– Vadinasi, sutinkate su nuomone, kad eurokomisaro paieškos Lietuvoje – dalis vidaus politikos turgaus?
– Atrodo, kad taip yra. Juk akivaizdu, kad eurokomisaro postas – dalis visos Vyriausybės performavimo paketo.
– Daug kas sako, kad Lietuva vėluoja ar net pavėlavo į traukinį – svarbiausius postus išsidalys kiti, o jai liks trupiniai. Ar sutinkate su tuo?
– Sutinku. Juk tai, jog bus iš naujo formuojama Europos Komisija (EK), buvo žinoma iš anksto. Dauguma valstybių pradėjo lobizmą dėl savo kandidatų jau mažiausiai prieš mėnesį.
Akivaizdu, kad mūsų prioritetai turėjo būti energetika, užsienio, saugumo, regioninė politika, vystomasis bendradarbiavimas.
Teko neoficialiai kalbėti su aukštais pareigūnais EK. Jie sakė, jog Lietuva yra tarp 3–4 šalių, kurios dar nėra nei pasakiusios savo prioritetų, nei pateikusios kandidatūrų.
Tiesą sakant, tuo lobizmu jau turėjo užsiimti buvusi šalies vadovė D.Grybauskaitė. Tačiau ji, atrodo, turėjo savų sumetimų. Jei ji būtų tapusi, pavyzdžiui, EK pirmininke, Lietuvos kvota ir būtų buvusi išnaudota.
Dabar svarbiausia, kad prezidentas sutartų su premjeru ir kuris nors imtų iš tiesų vadovauti kandidatūros pateikimo procesui.
– Valstiečių pasirinktas ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius jau susiruošė į Briuselį, kur susitiks su EK vadove Ursula von der Leyen.
Bet kai jį valstiečiai pasiūlė, pats premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad tai jam naujiena, ir kone atmetė šią kandidatūrą. Kaip vertinate tai?
– Kaip vieną ryškių požymių, jog šis valstybei svarbus klausimas yra tapęs ne tik visų valdančiųjų jėgų, bet ir vienos iš jų vidaus nesutarimų įkaitu.
– U.von der Leyen paprašė Lietuvos pateikti ne tik vyro, bet ir moters kandidatūrą. Ar reikėtų su tuo sutikti? Gal tai jau neleistinas Briuselio kišimasis į mūsų sprendimus?
– Manau, kad mums reikėtų ne klausyti, ką sako EK, arba laukti, ką ji pasakys, o patiems pagaliau aiškiai ir konkrečiai apsispręsti.
– Kaip vertinate tai, jog savus partinius kandidatus ėmė viešai siūlyti opoziciniai socialdemokratai ir konservatoriai, o pastarieji net pasiūlė pačią D.Grybauskaitę?
– Kai nėra aiškios lyderystės, neaišku, kas vadovauja procesui, ir atsiranda tokie siūlymai, kurių rimtumu netiki net patys siūlytojai.
