Ministrų kabinetas atnaujinamas dėl valdančiosios koalicijos sutarus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, Lietuvos socialdemokratų darbo partijai, „Tvarkai ir teisingumui“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai.
Pagal naująją koalicijos sutartį „socialdarbiečiams“ atiteko dvi ministerijos – Žemės ūkio ir Užsienio reikalų. Naujuoju žemės ūkio reikalų ministru paskirtas „socialdarbiečių“ atstovas Andrius Palionis. Jis šiame poste pakeis Giedrių Surplį.
Užsienio reikalų ministru lieka šias pareigas nuo 2012 einantis Linas Linkevičius.
Du postai Vyriausybėje atiteko ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai. Jie kontroliuos Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijas. Naująja vidaus reikalų ministre taps parlamentarė Rita Tamašunienė. Iki šiol Vidaus reikalų ministerijai vadovavo Eimutis Misiūnas.
Susisiekimo ministro portfelis skirtas Jaroslavui Narkevičiui. Šias pareigas kol kas vis dar eina Rokas Masiulis.
Dėl kai kurių pavardžių abejojo
Prezidentas G.Nausėda džiaugėsi, kad pastarųjų savaičių darbas pagaliau baigėsi ir 17-oji Vyriausybė yra suformuota. Jis paaiškino, dėl ko buvo pasirinktas ilgasis Vyriausybės formavimo etapas.
„Vyriausybė turi dar vieną papildomą progą iš karto pasitikrinti pasitikėjimą, be to, niekam nekils abejonių, kad mėginama išvengti tam tikrų politinių procedūrų.
Viskas atliekama skaidriai, aiškiai, pagal iš anksto nustatytus principus ir aš manau, kad tai taip pat yra labai sveikintina“, – paaiškino jis.
G.Nausėda pridūrė, kad stengėsi itin aktyviai kištis į atnaujintosios Vyriausybės formavimo procesą.
„Tam tikrus tikslus, kuriuos aš kėliau sau šiame Vyriausybės formavimo procese, aš įgyvendinau“, – akcentavo šalies vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad tai, jog S.Skvernelis ne kartą lankėsi Prezidentūroje ir vis nepateikė galutinių ministrų pavardžių dar nereiškia, kad jos buvo derintos paskutinę minutę.
Anot G.Nausėdos, paprasčiausiai buvo nesutariama dėl kai kurių pavardžių ir tuomet buvo pasirenkama „daryti pauzę“.
„Tai tikrai nėra taip, kad paskutinę dieną atnešamos kandidatūros ir visos jos nederintos. Taip tikrai nėra. Tiesiog reikėjo suderinti tas kandidatūras, dėl kurių susitarimo nebuvo“, – kalbėjo prezidentas.
Jo teigimu, Vyriausybėje galėjo būti ir dar viena moteris ministrė, kurios jis pageidavo vienoje iš ministerijų, tačiau esą tam nesusiklostė palankios aplinkybės. Tiesa, prezidentas neatskleidė, apie kokią moterį jis kalba.
Profesionalų pavadinimo neišsižadėjo
Savo ruožtu S.Skvernelis džiaugėsi prezidento bendradarbiavimu, svarstant kandidatūras į ministrų postus. Jis vylėsi, kad tokius ryšius pavyks palaikyti ir ateityje.
Paklaustas, kaip vadina šią Vyriausybę, jei praeitoji buvo vadinama profesionalų, S.Skvernelis neišsižadėjo šio apibūdinimo.
„Dabar pavadinčiau taip pat. Žmonės, kurie pateikti į ministrų pozicijas, atitinka svarbiausius reikalavimus“, – tvirtino jis.
Premjeras, klausiamas, ar Ekonomikos ir inovacijų ministro portfelis, kuris po dabartinio ministro Virginijaus Sinkevičiaus tapimo eurokomisaru, liks laisvas, atiteks „tvarkiečiams“, tikino, kad postai jam nėra prekės.
„Ministerijų pozicijos nėra paslauga ir prekė, kurios yra skirstomos“, – rėžė jis.
Pagal koalicinę sutartį, viena ministerija turėtų atitekti ir „tvarkiečiams“.
Jiems buvo žadėta Krašto apsaugos ministerijos vadovo kėdė, tačiau prezidentui G.Nausėdai pareiškus pasitikėjimą dabartiniu ministru Raimundu Karobliu, krašto apsaugos sritį ir toliau kuruos valstiečiai.
Kadangi Vyriausybėje keičiasi daugiau nei vienas ministras, ji turės pasitikrinti pasitikėjimą Seime.
S.Skvernelis premjeru vėl buvo paskirtas liepos pabaigoje po įgaliojimų grąžinimo procedūros.
