Postus išsaugojo ne visi ministrai, kuriuos G.Nausėda norėjo palikti, bent vienas vis dėlto netenka portfelio.
Bent vienas iš valdančiųjų teiktų kandidatų negauna to posto, į kurį taikėsi pirmiausia, tačiau vis vien turės ministro portfelį, – tik kitą.
Pora ministrų, kuriais lyg ir buvo nepatenkintas prezidentas, lieka savo kėdėse.
Taigi politiškai ministrų portfeliai paskirstyti beveik taip pat, kaip ir buvo suplanavusi Seimo valdančioji koalicija.
Todėl nenuostabu, kad premjeras Saulius Skvernelis, kuris daug laiko praleido aiškindamasis savo santykius su jį delegavusiais valstiečiais, vakar, ko gero, nuoširdžiai viešai džiaugėsi, kad prezidentas jam didelių problemų nepridarė.
Laukia procedūra Seime
G.Nausėdos vakar patvirtintoje Vyriausybės sudėtyje – trys naujos pavardės. Tai ministerijų, kurios pagal naujos valdančiosios koalicijos susitarimą perduotos valstiečių partneriams, vadovai.
Žemės ūkio ministeriją valstiečiai perdavė „socialdarbiečiams“, o portfelis buvo įteiktas jų Seimo frakcijos seniūnui Andriui Palioniui.
Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijoms vadovaus Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujantys parlamentarai Jaroslavas Narkevičius ir Rita Tamašunienė.
Visi kiti ministrai liko savo postuose.
Pasikeitus trims ministrams Seimas turės iš naujo laiminti Vyriausybės programą.
Bet neabejojama, kad šį egzaminą Vyriausybė išlaikys lengvai, nes niekas iš valdančiųjų nenorės naujos sumaišties, kuri grėstų pirmalaikiais Seimo rinkimais.
Pagyrimai ir užuominos
Po to, kai G.Nausėda patvirtino atnaujintos Vyriausybės sudėtį, S.Skvernelis nepraleido progos pasišaipyti iš tų, kurie esą tikėjosi didesnių intrigų, pirmiausia tai taikydamas žiniasklaidai.
Premjeras taip pat labai gyrė G.Nausėdą, kad jis taip geranoriškai bendravo formuojant ministrų kabinetą.
Tiesa, šalies vadovas laidė paslaptingas užuominas, kad premjero kelias į Prezidentūrą anaiptol nebuvo rožėmis klotas, o jis, prezidentas, esą parodė jam savo raumenis.
G.Nausėda priminė, jog S.Skvernelis net du kartus negalėjo įgyvendinti savo pažado pagaliau pateikti visą Vyriausybės narių sąrašą ir padarė tai tik trečiadienį, paskutinę termino dieną. Tai esą atsitiko, nes vyko intensyvios diskusijos dėl kai kurių kandidatūrų.
Prezidentas taip pat aiškino, kad jo pastangomis Vyriausybėje galėjo būti ir daugiau nei viena moteris, tačiau viena kandidatė atsitraukė dėl asmeninių priežasčių.
Pirmiausia reikalavo ne aukų
Dar prieš sėsdamas su valdančiaisiais ir S.Skverneliu prie derybų stalo G.Nausėda pirmiausia pareikalavo ne aukų, o viešai paskelbė, kad norėtų, jog kai kurie ministrai tikrai liktų postuose.
Tai buvo užsienio reikalų, krašto apsaugos, finansų ministrai Linas Linkevičius, Raimundas Karoblis, Vilius Šapoka.
O valstiečiai ketino šiuos buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės globotinius papurtyti.
Be to, į Finansų ir Krašto apsaugos ministerijas buvo nusitaikę „tvarkiečiai“, tačiau šiems ministrams likus postuose, jie apskritai liko be nieko.
Tiesa, sklando kalbos, kad „tvarkiečiams“ gali tekti ekonomikos ir inovacijų ūkio ministro postas, jei jį dabar užimantis valstietis Virginijus Sinkevičius išvažiuos į Briuselį dirbti eurokomisaru.
Valstiečiai atrėmė atakas
Šiek tiek vėliau prezidentas bandė užstoti dar vieną D.Grybauskaitės statytinį susisiekimo ministrą Roką Masiulį, bet valdantieji su valstiečių lyderiu Ramūnu Karbauskiu priešakyje jau nebenusileido.
Valstiečiai taip pat išsaugojo saviškį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovą Liną Kukuraitį, nors apie šių abiejų pareigūnų likimą G.Nausėda buvo kalbėjęs gana grėsmingai.
Vakar prezidentas aiškino, kad A.Veryga jam pažadėjo tęsti sveikatos apsaugos reformas, tačiau labiau apgalvotai, o L.Kukuraitis – įgyti lyderystės, kurios G.Nausėda iš jo pasigedo anksčiau.
Lenkai nesileido apsukami
G.Nausėda taip pat nenorėjo, kad vidaus reikalų ministro postas tektų J.Narkevičiui, kuris yra pagarsėjęs prieštaringais pareiškimais apie Ukrainą, Rusiją bei lietuvių ir lenkų santykius.
Užkulisiuose buvo kalbama, jog tikėtasi, kad prezidentui kategoriškai priešinantis J.Narkevičiaus kandidatūrai LLRA-KŠS apskritai pasitrauks iš koalicijos ir teks dirbti mažumos Vyriausybei. Tuo atveju poste galėjo likti ir R.Masiulis.
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, tokius planus G.Nausėda dėstė ir opozicinių partijų lyderiams, pasikvietęs juos į Prezidentūrą. Prezidentas opozicijos atstovų taip pat klausė, ar jie paremtų mažumos Vyriausybę.
Tačiau šiuo atveju LLRA-KŠS, regis, sužaidė gana gudriai, ir prezidento galimi lūkesčiai dėl mažumos Vyriausybės neišsipildė.
Kilus viešam šurmuliui dėl jo prieštaringų pareiškimų J.Narkevičius atsisakė vadovauti Vidaus reikalų ministerijai, tačiau ištiesė ranką į neutralesnę ideologiniu požiūriu Susisiekimo ministeriją, į kurią anksčiau kandidatavo Vladislavas Kondratovičius.
Tuo pačiu mostu vidaus reikalų stratego portfelis buvo perpasuotas R.Tamašunienei, kurios pavardė ir anksčiau buvo minima tarp partijos kandidatų į ministrus. Negana to, LLRA-KŠS paskelbė patenkinanti prezidento pageidavimą Vyriausybėje matyti moterų.
Jaučiasi nusipelnę postų
„Visko gyvenime reikia išmokti ir galima išmokti. Esu mokymosi visą gyvenimą šalininkė“, – taip apie savo kompetenciją kalbėjo buvusi mokytoja R.Tamašunienė, užvakar apsilankiusi Prezidentūroje.
O vakar su prezidentu susitikęs J.Narkevičius aiškino, kad jis puikiai tinka būti susisiekimo ministru – kaip ir bet kokiu kitu.
„Kodėl galėčiau būti netinkamas? Kompetencijų turiu nemažai, nesu jauno amžiaus, esu jau tam tikrą kelią nuėjęs. Esu ir politikas, ir valdininkas, dirbęs įvairiose pareigybėse, skirtingose vietose. Seime – trečia kadencija“, – dėstė vienas svarbių LLRA-KŠS veikėjų.
Pasiteisino dėl R.Masiulio
Tuo metu prezidentas, aiškindamas, kodėl poste nelieka esą gerai dirbusio susisiekimo ministro R.Masiulio, teigė, kad jis neturėjo pakankamos paramos Seime.
G.Nausėda taip pat svarstė, jog R.Masiulis gali būti naujo politinio judėjimo lyderis, tačiau kokio – nedetalizavo.
Atnaujintoje Vyriausybėje – nedaug naujų veidų
Valstiečiai išsaugojo daugumą savo formaliai deleguotų ministrų, tarp kurių – ir prezidentės D.Grybauskaitės bei nepartinio premjero S.Skvernelio globoti vadinamieji profesionalai, ir partijos nariai.
Tai aplinkos ministras K.Mažeika (37 m.), energetikos – Ž.Vaičiūnas (37 m.), finansų – V.Šapoka (40 m.), krašto apsaugos – R.Karoblis (51 m.), kultūros – M.Kvietkauskas (43 m.), socialinės apsaugos ir darbo – L.Kukuraitis (41 m.), sveikatos apsaugos – A.Veryga (43 m.), švietimo, mokslo ir sporto – A.Monkevičius (63 m.), teisingumo – E.Jankevičius (43 m.), ekonomikos ir inovacijų – V.Sinkevičius (28 m.).
Pareigų eiti lieka ir „socialdarbiečių“ deleguotas užsienio reikalų ministras L.Linkevičius (58 m.), be to, šios partijos atstovas A.Palionis (44 m.) gavo žemės ūkio ministro portfelį.
Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijoms vadovaus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos atstovai J.Narkevičius (57 m.) ir R.Tamašunienė (45 m.).
