Advokatą šiurpina telefoninės teisės šmėkla: skamba ir Dalios Grybauskaitės pavardė

Ar gali būti, kad iš Dalios Grybauskaitės valdytos Prezidentūros signalą gavusi teismo pirmininkė teisėjoms nurodinėjo, kokį sprendimą priimti? Advokatas Jovitas Elzbergas mano, kad būtent taip ir galėjo būti.

 Advokatą J.Elzbergą (kairėje) šiurpina telefoninės teisės šmėkla: skamba ir D.Grybauskaitės pavardė. Dešinėje - teisėja L.Braždienė.<br> lrytas.lt koliažas
 Advokatą J.Elzbergą (kairėje) šiurpina telefoninės teisės šmėkla: skamba ir D.Grybauskaitės pavardė. Dešinėje - teisėja L.Braždienė.<br> lrytas.lt koliažas
Pareiškęs nušalinimą teisėjos L.Braždienės (nuotraukoje) vadovaujamam Vilniaus apygardos teismui J.Elzbergas sulaukė smūgio.
Pareiškęs nušalinimą teisėjos L.Braždienės (nuotraukoje) vadovaujamam Vilniaus apygardos teismui J.Elzbergas sulaukė smūgio.
Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
 Pareiškęs nušalinimą teisėjos L.Braždienės  vadovaujamam Vilniaus apygardos teismui J.Elzbergas (nuotraukoje) sulaukė smūgio.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
 Pareiškęs nušalinimą teisėjos L.Braždienės  vadovaujamam Vilniaus apygardos teismui J.Elzbergas (nuotraukoje) sulaukė smūgio.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Prezidentė, Dalia Grybauskaitė, antradienį susitiko su Seimo valdyba, prieš artėjančią parlamento pavasario sesiją aptarti svarbiausių darbų<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prezidentė, Dalia Grybauskaitė, antradienį susitiko su Seimo valdyba, prieš artėjančią parlamento pavasario sesiją aptarti svarbiausių darbų<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prezidentūra
Prezidentūra
Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Aug 9, 2019, 9:22 AM, atnaujinta Aug 9, 2019, 4:29 PM

Tačiau pabrėžęs teismo pirmininkės Loretos Braždienės pastangas paveikti teisėjas ir dėl to pabandęs nušalinti visą Vilniaus apygardos teismą, nagrinėjusį Generalinės prokuratūros palaikomą 20 milijonų eurų ieškinį bendrovei „City Service“, J.Elzbergas sulaukė prokuratūros kirčio.

Prokurorai ne tik pareikalavo, kad Advokatų taryba šiam profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ advokatui pradėtų drausmės bylą, bet ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Tuo metu Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko priėmė sprendimą, pagal kurį „City Service“ Vilniaus savivaldybei turi atlyginti 10 milijonų eurų žalą.

„Joks teisėjas, nepriklausomai nagrinėjantis šią civilinę bylą, nebūtų priėmęs tokių sprendimų, kai miestui 20 milijonų eurų sutaupiusi bendrovė turi dar primokėti 10 milijonų“, – įsitikinęs J.Elzbergas.

Po pareiškimų – veiksmai

Ši serialo verta istorija kilo dėl 2002 metų birželį ir 2010 metų lapkritį „City Servise“ su Vilniaus savivaldybe pasirašytų sutarčių. Remiantis jomis įmonė privalėjo pagal aptartą modelį prižiūrėti sostinės mokyklų ir darželių šilumos ūkį. Verslininkai taip pat įsipareigojo gerokai sutaupyti energijos.

Visą sutarties laikotarpį ir daugiau kaip ketverius metus jai pasibaigus Vilniaus savivaldybė bendrovei jokių pretenzijų nereiškė. Priešingai – buvo pabrėžiama, kad dėl gerų įmonės sprendimų pavyko daug sutaupyti.

Situacija iš esmės pasikeitė, kai apie koncerną „Icor“, kuris valdė „City Service“, vis dažniau ėmė kalbėti prezidentė D.Grybauskaitė.

2014 metais skaitydama Seime metinį pranešimą ji driokstelėjo, kad „Icor“ yra plėšikaujantis grobuonis ir apiplėšinėja žmones ne mažiau negu „Gazprom“.

Po tokio pareiškimo sujudo visos specialiosios tarnybos, buvo pradėti patikrinimai ir ikiteisminiai tyrimai, tarp jų – ir dėl Vilniaus savivaldybės sutarties su „City Service“.

Byloms subliūškus – ieškinys

Tačiau tyrimai subliūško, o Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad sutartis yra teisėta. 2017 metais Generalinė prokuratūra, neradusi jokių pažeidimų, nutraukė ir ikiteisminį tyrimą.

Vis dėlto prokurorai rankų nenuleido ir nutarė bendrovei įkąsti civiline tvarka.

2017 metais, kai jau buvo suėję visi senaties terminai tariamai žalai išieškoti, Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kartu su Vilniaus savivaldybe pateikė bendrovei 20 milijonų eurų ieškinį.

Vienas pagrindinių šio ieškinio argumentų buvo teiginys, kad „City Service“ privalėjo nesilaikyti sutarties sąlygų ir prašyti, kad savivaldybė padengtų tik dalį patirtų išlaidų.

„Įsivaizduokite – statybininkas jums pastato namą, jūs patenkintas, sumokate sutartą sumą, o po kelerių metų pateikiate ieškinį, nes statybininkas iš jūsų gavo daugiau pinigų, negu mokėjo už medžiagas“, – taip vaizdžiai šį ieškinį palygino advokatas J.Elzbergas.

Ekspertizė vietoj sprendimo

Kad prokurorų reikalavimai nepagrįsti, iš pradžių leido suprasti ir bylą pradėjusi nagrinėti Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė. Ji atsisakė patenkinti prokuratūros reikalavimą areštuoti „City Service“ turtą, pabrėždama, kad prokurorai nepateikė nei rimtų įrodymų, nei motyvų.

2017 metų lapkričio mėnesį byla jau buvo išnagrinėta iš esmės ir teisėja proceso dalyviams paskelbė, kad sprendimas bus priimtas gruodžio 13 dieną.

Tačiau tą dieną įvyko neįtikėtinas dalykas – užuot paskelbusi sprendimą, teisėja pareiškė, kad bylos nagrinėjimas atnaujinamas ir skiriama ekonominė ekspertizė.

„Aiškiai buvo matyti, kad ši situacija A.Radzevičienei nemaloni, ir nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą motyvuojant ekspertize, kuri visai nebuvo būtina, ji priėmė ne savo valia“, – sakė J.Elzbergas.

Pasielgė saliamoniškai

Manoma, kad jau tuo metu teisėja per teismo pirmininkę L.Braždienę galėjo gauti iš Prezidentūros nurodymą priimti savivaldybei ir prokuratūrai palankią nutartį.

„Teisėja pasielgė saliamoniškai – ji negalėjo prieštarauti nurodymams iš S.Daukanto aikštės, nes jos karjera būtų buvusi sužlugdyta, tačiau ji taip pat nenorėjo savo reputacijos suteršti abejotinu sprendimu“,– sakė vienas bylos peripetijas žinantis teisininkas.

Tolesni įvykiai šią versiją patvirtino – ekspertizės aktas, kuris, beje, buvo palankus bendrovei „City Service“, teismui perduotas 2018 metų rugsėjo pabaigoje, o jau po kelių savaičių prezidentės dekretu A.Radzevičienė buvo paskirta Apeliacinio teismo teisėja.

Nenorėjo teptis rankų?

Iš Vilniaus apygardos teismo išėjus A.Radzevičienei bylą nagrinėti buvo pavesta dar dviem teisėjoms, kurios anksčiau daug metų dirbo kartu su L.Braždiene, kai ji dar vadovavo Vilniaus apylinkės teismui.

Tačiau sausio pradžioje bylą perėmusi teisėja Rūta Petkuvienė greičiausiai nepanoro teptis rankų ir pati surado motyvą nusišalinti.

Nors nė viena besibylinėjančių šalių teisėjos nesiekė nušalinti, ji pareiškė, kad jos turimos sąsajos su Vilniaus savivaldybe sutrukdys objektyviai nagrinėti bylą.

Paskyrė savo proteguojamą

Tuomet bylą nagrinėti buvo paskirta vos kojas apygardos teisme apšilusi teisėja Renata Volodko.

Kad ši teisėja pakiltų karjeros laiptais ir iš apylinkės teismo pereitų į apygardos, asmeniškai rūpinosi pati L.Braždienė. Būtent ji kartu su prezidentės patarėja Rasa Svetikaite vasario mėnesį įtikinėjo Teisėjų tarybos narius, kad R.Volodko verta paaukštinimo.

Po tokių pagyrų Teisėjų taryba vienbalsiai pritarė prezidentei, kad R.Volodko būtų paskirta Vilniaus apygardos teismo teisėja.

Jai iš karto buvo patikėta nagrinėti „City Service“ bylą. Nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad iki šiol ši teisėja daugiausia nagrinėjo skyrybų bylas ir beveik neturėjo patirties tokio pobūdžio, apimties ir sudėtingumo bylose.

Be to, R.Volodko ilgą laiką visai nebuvo nagrinėjusi jokių bylų, nes nuo 2016 metų iki 2018-ųjų pabaigos buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų.

Sutarė tartis taikiai

Kol vadovaujant R.Volodko vyko posėdžiai, bylos dalyviai tarpusavyje nusprendė, kad ginčą galima išspręsti ir taikiai. Kalbos apie tai vyko ilgai, bet buvo laukiama, kas laimės rinkimus į Vilniaus savivaldybės tarybą ir mero postą.

Kovo mėnesį, iš karto po to, kai buvo faktiškai suformuota naujoji valdžia, Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio kabinete susirinko visos suinteresuotos pusės – dalyvavo savivaldybės Teisės departamento direktorius, advokatas J.Elzbergas ir viešąjį interesą ginantis Generalinės prokuratūros prokuroras Ernestas Vainas.

Jie nusprendė, kad būtina pradėti mediacijos procesą – kreiptis į išmintingą teisėją, kad jis padėtų taikiai išnarplioti ginčą. Tokiais atvejais byla stabdoma, ir teismas laukia, kaip pasibaigs derybos.

Visi pasitarimo dalyviai vieningai sutarė, kad per kitą teismo posėdį teiks prašymą dėl mediacijos pradžios. Tam pritarė ir prokuroras E.Vainas – jis pareiškė, jog ir jo vadovybė neturėtų prieštarauti.

Teismo nušalinti nepavyko

Tačiau prieš pat teismo posėdį, kuriame turėjo būti pateiktas šalių prašymas pradėti mediacijos procesą, E.Vainas netikėtai pranešė, kad prokuratūra nesutinka nei pasirašyti taikos sutarties, nei pradėti derybų, be to, užsiminė, kad mediacijai kategoriškai prieštaravo prokuratūros vadovai.

Po tokio pareiškimo, anot advokato J.Elzbergo, tapo akivaizdu, jog prokuratūra jau iš anksto žino, kad teisėja R.Volodko priims nepalankų bendrovei „City Service“ sprendimą.

Matydamas keistai besiklostančius faktus ir abejotinas aplinkybes advokatas kreipėsi į Apeliacinį teismą su prašymu nuo bylos nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus ir paskirti bylą nagrinėti bet kuriame kitame apygardos teisme.

J.Elzbergo teigimu, „City Service“ yra gavusi informacijos, jog bylą nagrinėjusiai A.Radzevičienei teismo pirmininkė L.Braždienė yra nurodžiusi, kad turi būti priimtas ieškovams palankus sprendimas. Be to, yra žinių, kad ir kitiems šią bylą nagrinėjusiems teisėjams daro įtaką L.Braždienė.

Bet Apeliacinio teismo skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė atsisakė nušalinti Vilniaus apygardos teismą, o nušalinimą išdrįsęs pareikšti advokatas netrukus pats sulaukė atsakomojo smūgio.

Teisininką ėmė persekioti

Kai kurių šaltinių duomenimis, balandžio mėnesį L.Braždienė esą susitiko su Generalinės prokuratūros vadovais ir tarėsi, ką daryti su teismui nušalinimą pareiškusiu J.Elzbergu.

Ilgai laukti nereikėjo – prokurorai apskundė J.Elzbergo veiksmus teikiant nušalinimą Advokatų tarybai ir pareikalavo, kad jam būtų iškelta drausmės byla.

Maža to, Generalinės prokuratūros nurodymu Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pagrindas jį pradėti – pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo.

Advokatas buvo iškviestas į STT ir beveik dvi valandas tardomas.

Tyrėja, ko gero, pati stebėjosi, kad šiais laikais dar galima pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad advokatas vykdo savo pareigas.

Praėjus dviem savaitėms po apklausos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Rengia apeliacinį skundą

Tuo metu teisėja R.Volodko, kaip ir buvo galima tikėtis, priėmė Generalinei prokuratūrai ir Vilniaus savivaldybei palankų sprendimą – įpareigojo bendrovę sumokėti 10 milijonų eurų.

„Kai teisėja skelbė sprendimą ir mano paprašyta ėmė vardyti jo argumentus, supratau, kad ji pati nesusigaudo, ką kalba. Net susidarė įspūdis, kad kažkas kitas už ją galėjo parašyti nutartį“, – sakė J.Elzbergas.

Tačiau bendrovė „City Service“ jau rengia apeliacinį skundą.

„Jeigu šis absurdiškas teismo sprendimas įsiteisės, gali tekti keisti visą teismų praktiką. Visos su savivaldybėmis dirbančios įmonės taip pat galės tikėtis ieškinių, reikalaujančių kompensuoti visas išlaidas, kurios viršija darbuose panaudotų medžiagų kainą.

Esame įsitikinę, kad bet kuris kitas nešališkas teismas panaikins Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį“, – tvirtino „City Service“ atstovai.

Vieni neigia, kiti nekomentuoja

Vilniaus apygardos teismo pirmininkė L.Braždienė kategoriškai paneigė, kad Prezidentūros nurodymu patarusi teisėjams, kokį sprendimą priimti: „Akcentuoju, kad niekada nesu kalbėjusi su jokiais teisėjais apie jų nagrinėjamų bylų baigtį. Nedalyvavau susitikime su Generalinės prokuratūros ir Prezidentūros atstovais.“

Teismo pirmininkė taip pat neįžvelgė nieko blogo, kad sudėtinga byla buvo patikėta patyrimo neturinčiai teisėjai: „Prezidento paskirtiems teisėjams automatizuotu būdu skiriamos visos bylos, nepriklausomai nuo jų sudėtingumo.“

Prokuroras E.Vainas nepanoro komentuoti susidariusios situacijos.

Generalinės prokuratūros vyriausiosios specialistės R.Stundienės teigimu, prokuratūra nuo komentarų susilaiko, nes procesas nėra baigtas.

Būtų galima vertinti kaip spaudimą

Ignas Vėgėlė, advokatų tarybos pirmininkas:

„Neturiu duomenų, kad J.Elzbergo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jeigu iš tiesų taip buvo ir jeigu šis ikiteisminis tyrimas pradėtas prokuroro iniciatyva, tai jau galima vertinti kaip spaudimą. Kyla klausimas, ar viskas gerai yra su viešojo intereso gynimu. Nereikia pamiršti, kad šioje byloje prokuratūra yra suinteresuota pusė ir tai kelia abejonių dėl pačių prokurorų etikos.

Reikalavimas iškelti J.Elzbergui drausmės bylą už tai, kad jis teikė nušalinimą teismui, nėra vienetinis atvejis. Teisėjai, o šiuo atveju prokuroras, kartais prašo advokatams iškelti drausmės bylas už tai, kad jie realizuoja procese įtvirtintą teisę nušalinti prokurorą ar teisėją.

Mes tokius prašymus nagrinėjame per etikos prizmę – žiūrime, ar nušalinimą teikęs advokatas nevartojo įžeidžiančių ar nepadorių žodžių ir panašiai. Savo teisės realizavimas korektišku būdu nėra pažeidimas. Teisėjai privalo būti nešališki, o advokatai turi teisę abejoti teisėjo šališkumu. Europos žmogaus teisių teismas laikosi pozicijos, kad net ir tais atvejais, kai teisėjo šališkumu suabejojo kuri nors šalis, jis paprastai turėtų nusišalinti.“

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
#NeSpaudai: kokios baimės stabdo valdžią nuo trečiojo karantino?