Trūksta atminties ženklų
„Vilniuje daug kas turėtų būti įamžinta. Kaip žinote, neatsirado vietos Vyčiui, neatsiranda vietos A. Smetonai, bet negaliu pasakyti, kad viskas yra taip blogai, nes atsirado puikus paminklas Jonui Basanavičiui. Manau, kad tai buvo puiki iniciatyva ir savo inauguracijos dieną aš pasirinkau pirmąjį vizitą būtent atsistoti ir paminėti mintyse mūsų patriarchą prie jo paminklo“, – sakė šalies vadovas.
„Manau, kad viskas dar priešakyje ir tų reikšmingų atminties ženklų bei simbolių bus palikta gerokai daugiau. Tai – mūsų kartos įsipareigojimas“, – pridūrė jis.
Ukmergės rajone, šalia Užugirio dvaro, G.Nausėda kartu su vietos bendruomene šeštadienį iškilmingai atidengė paminklą A. Smetonai, minint 145-ąsias jo gimimo metines.
„Nesitikėjau, kad bus tiek daug žmonių. Iš tikrųjų, tai rodo, koks didelis susidomėjimas šiuo istoriniu asmeniu, koks didelis susidomėjimas šituo įvykiu, kurį mes šiandien švenčiame <...> Man, kaip devintajam prezidentui, savotiškai simbolinis įvykis, nes prezidentas A. Smetona atidarė šitą galeriją ir atidarė valstybės kelią į priekį“, – teigė G. Nausėda.
Minimi A.Smetonos metai
Naujasis paminklas A.Smetonai – vienas iš nedaugelio Lietuvoje. Paminklas A. Smetonai stūkso ir istorinės prezidentūros kiemelyje, Kaune.
2019-uosius Seimas yra paskelbęs A.Smetonos metais.
Mokslo, meno, kultūros, politikos atstovus vienijanti asociacija „Mūsų tautos atmintis“ pernai kreipėsi į šalies ir Vilniaus vadovus, kad sostinėje būtų pastatytas paminklas A.Smetonai, tačiau jokio sprendimo šiuo klausimu nėra.
A.Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.
Lietuvoje kartais prieštaringai vertinamas jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.
