Tam, politikos apžvalgininkų teigimu, yra net kelios priežastys, o viena svarbiausių – R.Karbauskio baimė valstiečių partijoje būti pakeistam būtent V.Sinkevičiumi.
Nuomonę pakeitė
Ekonomikos ir inovacijų ministras V.Sinkevičius bus siūlomas tapti naujuoju eurokomisaru. Tokią žinią praėjusią savaitę, trečiadienį, Prezidentūroje pranešė prezidentas Gitanas Nausėda. Tą pačią dieną V.Sinkevičiaus kandidatūrą į eurokomisarus patvirtino ir Vyriausybė.
Prezidentas tuomet minėjo, kad ši kandidatūra jau yra suderinta maždaug prieš dvi savaites ir su premjeru Sauliumi Skverneliu, ir su valstiečių lyderiu R.Karbauskiu.
Tiesa, pastarasis, rodos, iš pradžių nepritarė V.Sinkevičiaus kandidatūrai.
„Mano žiniomis, iš pradžių R.Karbauskis nenorėjo, kad būtų V.Sinkevičiaus kandidatūra, nes, matyt, buvo visokių grėsmių, pavojų, gal buvo kažką kito numatęs. Buvo vienas valstiečių frakcijos posėdis, kuriame R.Karbauskis, V.Sinkevičiui pareiškus norą kandidatuoti į eurokomisarus, išstatė kaip jo gėdos sceną, kad pas mus kokių yra karjeristų, kurie mums už nugarų siekia tokių postų.
Vėliau situacija apsivertė“, – „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ pirmadienį pasakojo „Lietuvos ryto“ žurnalistas, politikos apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.
Išsigando konkurencijos?
Jo teigimu, R.Karbauskio nuomonės pasikeitimui įtakos turėjo ne viena priežastis.
„Tam yra kelios priežastys: viena ir pagrindinė – valstiečiai neturi kito savo kandidato į eurokomisarus.
Antras dalykas, V.Sinkevičius yra valstiečių vicepirmininkas, kuris pastaruoju metu keldavo bangų ir įtampų, todėl R.Karbauskis galėjo įžvelgti grėsmę, kad S.Skvernelis per V.Sinkevičių galėjo inicijuoti partijoje jam nepalankius pokyčius ir panašiai“, – vidines kovas įžvelgė T.Ignatavičius.
Politikos apžvalgininkas pridūrė, kad įtakos V.Sinkevičiaus kandidatūros palaiminimui turėjo ir R.Karbauskio baimė būti pakeistam būtent Ekonomikos ir inovacijų ministru, kuris esą pastaruoju metu partijoje aršiai reikšdavo nuomonę.
„V.Sinkevičius buvo minimas kaip galimas konkurentas R.Karbauskiui, kuris, jeigu ką, galėtų jį pakeisti partijos pirmininko poste.
Dar viena priežastis – partija „Tvarka ir teisingumas“ liko už borto, be postų Vyriausybėje, tai galėjo būti žiūrima į priekį, kad šitą postą (ekonomikos ir inovacijų ministro, – red.) galės užimti jie. Juo labiau, kad ši pozicija nėra labai įtakinga, čia ne Krašto apsaugos ministerija“, – svarstė T.Ignatavičius.
Patektų į istoriją
Jeigu Europos Parlamentas patvirtintų V.Sinkevičiaus kandidatūrą, jis taptų jauniausiu eurokomisaru Europos Komisijos istorijoje.
Tačiau, politikos apžvalgininkų teigimu, tame yra ir grėsmės, nes V.Sinkevičius dar neturi pakankamai patirties ir autoriteto, kurį jam tektų sunkiai užsitarnauti.
Naujienų agentūros BNS vyriausiojo redaktoriaus Vaidoto Beniušio įsitikinimu, ar ministro kandidatūra bus patvirtinta, priklausys ir nuo Europos žaliųjų partijos įsikišimo.
„V.Sinkevičiaus svoris Europos Komisijoje labai priklausys nuo to, ar jis bus pripažintas Europos žaliųjų partijos lyderių, kaip jų atstovas.
Jeigu taip, jis būtų vienintelis europinės žaliųjų šeimos atstovas Europos Komisijoje, o tai labai svarbu ir Europos Komisijos pirmininkei, siekiant užsitikrinti bent dalį žaliųjų paramos, tvirtinant Europos Komisijos sudėtį“, – aiškino V.Beniušis.
Iškyla dvi grėsmės
Tačiau, anot jo, problemos čia iškyla dvi – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nesitapatinimas su Europos žaliųjų partija bei paties V.Sinkevičiaus dviprasmiškos pozicijos, svastant žaliesiems aktualius klausimus.
„Paskutinis atvejis Vyriausybėje buvo, kai buvo diskutuojama dėl klimato kaitos. Europos Sąjungoje yra svarstoma užsibrėžti tikslą iki 2050 metų, kad nebūtų išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, arba jų išmetama tiek, kiek ir surenkama.
V.Sinkevičius buvo tas, kuris tai vertino skeptiškiausiai, atstovaudamas ekonomikos ir verslo interesus“, – prisiminė politikos apžvalgininkas.
„V.Sinkevičius turės įrodyti, kad jis yra pakankamai „žalias“ ir tai tikrai nebus lengva padaryti, nes kol kad iš jo politinės patirties to nesimato.
Be to, Europos Parlamentas norės parodyti raumenis ir bent keletą kandidatūrų atmes iš principo.
Jam reikės įtikinti, kad jis nėra konjunktūrinis“, – kalbėjo V.Beniušis.
