Jam nusileisti teko ir prezidentui Gitanui Nausėdai, kurio skambūs žodžiai, kad jis esą aktyviai kišis į Vyriausybės formavimo procesą, ir liko tik žodžiais.
To įrodymas – kritikuoti ministrai Aurelijus Veryga bei Linas Kukuraitis ir toliau lieka savo kėdėse, o iš jos išspirtas prezidento liaupsintas susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Išsaugojo ne tuos?
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis praėjusį trečiadienį galiausiai pateikė prezidentui G.Nausėdai atnaujintos Vyriausybės sudėtį. Iš viso keisis trys ministrai – žemės ūkio, vidaus reikalų bei susisiekimo.
Naujuoju žemės ūkio reikalų ministru paskirtas „socialdarbiečių“ atstovas Andrius Palionis. Jis šiame poste pakeis Giedrių Surplį.
Naująja vidaus reikalų ministre taps parlamentarė, Lenkų rinkimų akcijos atstovė Rita Tamašunienė. Iki šiol Vidaus reikalų ministerijai vadovavo Eimutis Misiūnas.
Susisiekimo ministro portfelis skirtas kitam Lenkų rinkimų akcijos nariui Jaroslavui Narkevičiui. Šias pareigas kol kas vis dar eina R.Masiulis.
Tiesa, atnaujintosios Vyriausybės sudarymo procese prezidentas G.Nausėda daugiausia klausimų turėjo ministrams A.Verygai ir L.Kukuraičiui.
Tai, kad būtent jie išsaugojo savo postus, naujienų agentūros BNS vyriausiojo redaktoriaus Vaidoto Beniušio teigimu, esą tik įrodo, kad G.Nausėda kol kas neturi palaikymo Seime.
„Tai yra pati pradžia ir visi žinojome, kad ji nebus lengva ir bus duobėta dėl politinės patirties ir politinio užnugario neturėjimo. Tą matome“, – „Žinių radijo“ eteryje pirmadienį svarstė politikos apžvalgininkas.
Neturi didelės įtakos
Tačiau jis iškart pridūrė – nereikėtų pamiršti, kad Lietuva yra parlamentinė, o ne prezidentinė respublika, todėl iš esmės tiek valdančiosios koalicijos, tiek Vyriausybės formavimo procese prezidentas neturi didelės įtakos.
„D.Grybauskaitės kartais būdavo vieši demaršai, tam tikrų kandidatūrų atmetimas, bet valdančiosios koalicijos susidaro ir prezidento vaidmuo tame būna labai ribotas. Teikti kandidatus, kurie neturėtų paramos Seime, jis tiesiog negalėjo.
Lietuvoje yra gana aiškios taisyklės, kad premjeras ar prezidentas negali teikti ministrų, kurie neturi palaikymo parlamente. Tam tikrą įtaką personalinei sudėčiai gali daryti prezidentas, bet parinkti tokius, kurie neturės atramos Seime... Tiesiog mūsų atrama veikia kitaip.
Kai buvo D.Grybauskaitė, ji bandė vieną kartą blokuoti Darbo partijos atėjimą į valdančiąją koaliciją. Tai galbūt veikimo stilius buvo kitoks, galbūt derinti užkulisiuose arba garsiai derinti ir atmetinėti“, – aiškino V.Beniušis.
Visgi jis pridūrė nemanąs, kad G.Nausėdos mažas indėlis formuojant Vyriausybę kaip nors galėtų pakenkti jo rekordiniams reitingams. Kaip ryškiausią prezidento laimėjimą politikos apžvalgininkas išskyrė Krašto apsaugos ministerijos vadovo Raimundo Karoblio išsaugojimą.
Startas – klampus
Dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas, politikos apžvalgininkas Tadas Ignatavičius akcentavo, kad toks G.Nausėdos neryžtingumas formuojant naująją Vyriausybę ypač krenta į akis dėl paties prezidento pažadų aktyviai kištis į jos formavimą.
„Startas šiek tiek klampus, gal ir nepatirties yra. Šiuo atveju prezidentas buvo apžaistas šiek tiek. Jis kritikavo A.Verygą, L.Kukuraitį, bet jie liko postuose. Tarsi kalbėjo apie tai, kad netinkamas J.Narkevičius, bet jis yra kitoje ministerijoje...“ – vardijo T.Ignatavičius.
Jis pabrėžė, kad ilgai trukusi ministrų paieška ir atnaujintosios Vyriausybės formavimas buvo R.Karbauskio rankose, kuris lyg dirigentas vadovavo visam procesui.
„Taip, kaip jis, ko gero, suplanavo, tai jis to ir pasiekė. Panašu, kad jis kol kas šioje valdančioje koalicijoje yra pagrindinis dirigentas“, – svarstė politikos apžvalgininkas.
