Lietuvos prezidentą ir pirmąją ponią Dianą Nausėdienę Vokietijos valstybės vadovas pasitiko prezidento rezidencijoje Belvju rūmuose.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su Vokietijos prezidentu Berlyne ketvirtadienį pabrėžė, jog Europos Sąjungai (ES) būtina stiprinti dialogą su Jungtinėmis Valstijomis (JAV).
G. Nausėdos teigimu, būtina sutelkti dėmesį į bendrus globalius iššūkius ir kartu kurti globalius standartus, naujas technologijas, didinat kibernetinį saugumą bei užtikrinant patikimų investicijų pritraukimą.
„Būtina dėti visas pastangas, kad išlaikytume pozityvią darbotvarkę, ir tęsti bendradarbiavimą su JAV mums svarbiais klausimais“, – Prezidentūros pranešime spaudai cituojamas Lietuvos vadovas.
G. Nausėda ketvirtadienį pokalbyje su Franku Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu) taip pat priminė Lietuvos poziciją, jog Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje statoma pažeidžiant aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus ir tai kelia grėsmę ES šalių saugumui. Pasak Prezidentūros, aptarta Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa.
G. Nausėda taip pat paskatino Vokietijos įmones ieškoti galimybių plėsti investicijas į inžinerijos ir automobilių pramonės sektorių, taip pat IT, verslo paslaugų, finansinių technologijų srityse.
„Galime daugiau dirbti finansinių technologijų, investicinių fondų, žaliųjų finansų, kibernetinio saugumo srityse. Per pastaruosius metus sukūrėme patraukliausią teisinę aplinką finansinių paslaugų teikėjams regione“, – sakė šalies prezidentas.
Pirmoji ponia Diana Nausiedienė savo ruožtu su Vokietijos prezidento sutuoktine Elke Budenbender (Elke Biudenbender) aptarė socialinius projektus ir bendruomenių iniciatyvas, prie kurių veiklos ir tikslų jos prisideda.
Pastaruoju metu įtampos tarp JAV ir ES kyla dėl abipusių grasinimų įvesti importo muitus: iš JAV pusės – Europoje pagamintiems automobiliams, ES – amerikietiškoms prekėms. JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) taip pat kritikuoja Vokietiją dėl to, jog ši didžiausia Europos ekonomika nesiekia didinti gynybos biudžeto finansavimo iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip įsipareigojusios visos Aljanso narės.
Vokietija vadovauja Lietuvoje veikiančiam tarptautiniam NATO batalionui, šalyje dislokuota apie 550 vokiečių karių.
Vokietijos prezidentas paprastai atlieka daugiau ceremoninį vaidmenį, o politinė įtaka yra sutelkta į kanclerio rankas.
Socialdemokratą F. W. Steinmeierį Vokietijos specialus konventas, vienijantis parlamentarus ir federalinių žemių atstovus, prezidentu išrinko 2017 metais.
Iki tol F. W. Steinmeieris daug metų ėjo užsienio reikalų ministro pareigas.
F. W. Steinmeieris pernai vasarį lankėsi Lietuvoje, kur dalyvavo valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginiuose ir aplankė vokiečių karius.
Trečiadienį G. Nausėdą priėmusi kanclerė Angela Merkel patikino, kad Vokietija ir toliau siųs karius į Lietuvą.
G. Nausėdos pažintinio vizito Berlyne taip pat daug dėmesio skirta ES darbotvarkės klausimams ir dvišaliams prekybiniams ryšiams.
Į Vilnių iš Berlyno G. Nausėda grįš ketvirtadienio popietę.
