„Energetikos ministerija turi savo darbotvarkę. Pavyzdžiui, atominės elektrinės (Ignalinos. – ELTA) uždarymas, į kurį investuota daugybė pinigų ir toliau deramės, kad išlaikytume tą finansavimą.
Tai buvo vienas pagrindinių punktų stojant į ES. (...) Sinchronizacija – dar vienas labai svarbus projektas, dėl kurio reikės kalbėtis tiek Briuselyje, tiek matant mūsų kaimynų sprendimus.
Tai labai svarbūs klausimai“, – Seime, susitikime su liberalais, sakė V.Sinkevičius.
Anot jo, užbaigus šiuos klausimus energetikoje liks tik einamieji klausimai, kurie susijungs su Aplinkos ministerijos sprendžiamais klausimais.
„Manau, kad nereikia skubėti dabar junti (ministerijų. – ELTA).
Tai bus neapgalvotas (sprendimas. – ELTA), galbūt kainuos daug labai gabių žmonių, nes visos reorganizacijos kainuoja.
Reikia paskaičiuoti, ar mes tikrai sutaupysime viešuosius finansus, ar tikrai bus nauda valstybei ir tik pasidarius analizę priimti sprendimą“, – teigė V.Sinkevičius.
Ministras mano, kad Lietuvoje yra trapi reformų politika.„Mes kalbame daug apie reformas, bet turime trapią reformų politiką.
Skandinavai ketverius metus skaičiuoja, braižo, dėlioja, analizuoja ir vėliau įgyvendina reformas, kurios, kaip kad švietimo reforma, sukrinta centas į centą.
Pas mus, deja, reforma pradedama, nebaigiama, nauji (Vyriausybės atstovai. – ELTA) nebenori jų tęsti“, – sakė V.Sinkevičius.
ELTA primena, kad parlamentarai Simonas Gentvilas ir Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo Vyriausybės įstatymo pakeitimą, kuriuo numatoma vėl sujungti Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas.
Siūloma, kad naujoji Ekonomikos ir energetikos ministerija savo darbą pradėtų nuo 2020 m. sausio mėnesio.
Ministerijų sujungimo įstatymo projektą teikiantys parlamentarai atkreipia dėmesį, kad abi institucijos yra vienos mažiausių šalies ministerijų (Energetikos ministerijoje dirba 86, Ekonomikos ir inovacijų – 225 darbuotojai).
Todėl prieš dešimtmetį funkciškai padalintos ministerijos „sulipdymas“ būtų ne tik administracinių lėšų taupymas racionaliau išnaudojant biurokratinius ministerijų išteklius, bet ir svarbus „politinių pažadų“ tesėjimas.