Baltijos kelio ženklų kūrėjas: mokėjom iš savo kišenės, nes politikai nerado pinigų

„Kasa buvo viena – mano kišenė. Politikai pasakydavo, kad trūksta pinigų, o mes duodavome“, – „Lietuvos rytui“ atviravo 74-erių verslininkas ir tautodailininkas Šarūnas Davainis, prieš 30 metų gaminęs Baltijos kelio atributus.

Baltijos kelio ženklą kūrė nutrūktgalviai.<br>Lrytas.lt fotomontažas
Baltijos kelio ženklą kūrė nutrūktgalviai.<br>Lrytas.lt fotomontažas
Baltijos keliui skirtus atributus gaminęs Š.Davainis bandė aiškintis dėl autorių teisių, bet paskui į tai numojo ranka.
Baltijos keliui skirtus atributus gaminęs Š.Davainis bandė aiškintis dėl autorių teisių, bet paskui į tai numojo ranka.
1989 metų rugpjūtį gyvąją grandinę sudarę žmonės buvo pasipuošę ir Vilniuje pagaminta Baltijos kelio emblema.
1989 metų rugpjūtį gyvąją grandinę sudarę žmonės buvo pasipuošę ir Vilniuje pagaminta Baltijos kelio emblema.
Prieš 30 metų sukurto Baltijos kelio ženklo (nuotr. kairėje) spalvos kiek kitokios nei dabartinėje emblemoje.
Prieš 30 metų sukurto Baltijos kelio ženklo (nuotr. kairėje) spalvos kiek kitokios nei dabartinėje emblemoje.
Baltijos kelio emblemą sukūręs dailininkas V.Polikša to nesureikšmina.
Baltijos kelio emblemą sukūręs dailininkas V.Polikša to nesureikšmina.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Aug 23, 2019, 9:02 AM, atnaujinta Aug 23, 2019, 3:16 PM

Išvydęs, kad televizijose ir spaudiniuose nuolatos naudojama jo įmonėje sukurta Baltijos kelio emblema, Š.Davainis iš pradžių dar mėgino aiškintis dėl autorių teisių.

Tačiau galų gale numojo ranka: „Čia kaip moters išvirti pietūs – šeima suvalgo ir niekas jos neprisimena.“

Prieš trisdešimt metų Lietuvoje autoriaus teisės buvo suvokiamos labai miglotai, autorystės registruoti tiesiog nebuvo kur.

Neseniai Š.Davainis padovanojo Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai Baltijos kelio lipduką ir ženklelį, kuriuos pagamino 1989-aisiais.

Dabar verslininkas negalėtų pasakyti, kiek buvo pagaminta tokių lipdukų ar ženklelių.

Bet, jo manymu, svarbu pranešti, kad daug žmonių prisidėjo prie šios populiarios tapusios emblemos kūrimo.

Dešimtys tūkstančių atributų su Baltijos kelio emblema buvo iššluojami akimirksniu, o 1989 metų rugpjūčio 23-iąją Š.Davainis savo geltonąjį automobilį „Zaporožec“ kone visą apklijavo tokiais lipdukais ir važinėjo palei gyvąją žmonių grandinę. Jį visur akimirksniu praleisdavo.

Turėjo kooperatyvą

Kaip verslininkui kilo mintis gaminti Baltijos keliui skirtus atributus?

Pradėjus kurtis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui spalvingą gyvenimą Užupyje gyvenęs Š.Davainis turėjo pirmąją bendrovę Vilniaus mieste, kuriai buvo leidžiama verstis individualia veikla.

Liaudies vartojimo prekių kooperatyvas Nr.1 vadinosi „Lietuvos suvenyras“. Jame dirbo dvidešimt žmonių.

Amato paslapčių vilnietį išmokė grafikas Mikalojus Povilas Vilutis.

Š.Davainis pažinojo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narį Arvydą Juozaitį. Dėl šios pažinties kooperatyvas ir pradėjo gaminti lipdukus bei ženklelius su Sąjūdžio atributika, o vėliau – skirtus Baltijos keliui.

Suvenyrai buvo gaminami šilkografijos būdu – tokiai technikai nereikėjo spausdinimo mašinų, kurias kontroliavo valdžia.

Tačiau buvo kita problema – šis vaizdų dauginimo būdas buvo itin brangus.

„Mes juos tūkstančiais varėme. Lipdukų ir ženklelių buvo galima įsigyti per Sąjūdžio renginius, mūsų kioske, bet labai daug jų buvo tiesiog išdalinta“, – kalbėjo verslininkas.

Tiesa, Š.Davainis tikino, kad vos ne kiekvieną savaitę jį aplankydavo žmonės iš KGB ir perspėdavo negaminti Sąjūdžio atributikos.

Spalvas beveik atspėjo

Š.Davainio teigimu, Baltijos kelio emblemos idėją pasiūlė jis, o nupiešė dailininkas Vladas Polikša.

„Tada niekas negalvojo apie autentiškas okupuotų Baltijos valstybių vėliavų spalvas.

Nelabai ir įsivaizdavo, kur tokios informaciją gauti.

Nesirūpinau, kad būtų teisinga, – reikėjo skubėti, gyvenome aistra“, – prisiminė verslininkas.

Vėliau paaiškėjo, kad emblemoje pavaizduotos spalvos buvo beveik teisingos.

Medžiagos – iš Rusijos

Dauginti trijų valstybių kontūrus, nudažytus jų vėliavų spalvomis, šilkografijos būdu nebuvo pigu. Be to, medžiagos buvo deficitinės.

Dažų šilkografijai vilnietis gaudavo Toržoko mieste prie Maskvos. Buvo akivaizdu, kad jie buvo pavogti iš kažkokios gamyklos, bet lietuvis į tai nesigilino.

„Kalbą mokėjau ir draugų turėjau, o atsiskaitydavau doleriais“, – šypsojosi buvęs kooperatyvo savininkas.

Didžiausias deficitas buvo šilkografijos tinklelis. Jis buvo naudojamas karinėje pramonėje.

Per draugus Maskvoje lietuvis rado tarpininką iš karinės gamyklos ir tą tinklelį pirkdavo.

Tiesa, buvo šiokių tokių problemų – vilnietis su tarpininku taip susidraugavo, kad susitikus alkoholinius gėrimus tekdavo vartoti mažiausiai savaitę.

Lipniąsias medžiagas lipdukams gaminti verslininkas pirkdavo prie Baltarusijos ir Rusijos sienos.

Su sandorio tarpininku susitikdavo restorane „Beriozka“, tada abu važiuodavo į mišką ir iš vieno automobilio į kitą perkraudavo medžiagas.

Nors Š.Davainis tuo metu turėjo šaunamųjų ginklų, į tokias keliones nesiveždavo.

Pinigai – iš rankų į rankas

Pasak verslininko, su pinigais tuo metu buvo gerai – niekas jų pernelyg neskaičiavo, žmonės buvo euforijos būsenos: „Kai myli – prarandi protą. Tai dabar Mokesčių inspekcija mus moko teisingai gyventi.“

Kooperatyvo pagaminti lipdukai kainavo po 30 kapeikų ir būdavo akimirksniu išperkami. Jokių rašytinių susitarimų su Sąjūdžiu nebuvo. Tiesiog savo nuožiūra pinigus atiduodavo Sąjūdžiui, be jokių dokumentų – iš rankų į rankas.

Atiduodavo tai, kas likdavo sumokėjus darbininkams algas ir atėmus išlaidas.

Politikai pasakydavo, jog trūksta pinigų, verslininkai ir duodavo. Oficialiai iš sąskaitos į sąskaitą pervedė tik kartą.

Š.Davainis prisiminė kartą vis dėlto bandęs paaiškinti A.Juozaičiui, kad verslo negalima daryti dykai, tačiau jis parašė straipsnį, kur pavadino verslininką šiuolaikiniu Gobseku. Jam iki šiol skaudu tai prisiminti.

Vėliau vilnietis buvo įsitraukęs į politinę veiklą, buvo vienas Liberalų partijos kūrėjų, o šiuo metu grįžo prie kūrybos ir pasauliui pristato gintarą. Jo sumanymas – Gintaro kelias per Europos sostines.

Autorystės neregistravo

„Nereikia sureikšminti. Buvau jaunas, padariau – tai padariau“, – ištarė „Lietuvos ryto“ pakalbintas dailininkas V.Polikša, prieš trisdešimt metų nupiešęs Baltijos kelio emblemą, o vėliau tapęs Vilniaus miesto vyriausiuoju dailininku.

Nepaneigęs, kad Š.Davainis prisidėjo prie Baltijos kelio ženklo kūrimo, dailininkas svarstė, jog į emblemos idėjos autorius labiau galėtų pretenduoti keramikė Lida Kuzmienė, garsaus skulptoriaus Stanislovo Kuzmos našlė.

Anot V.Polikšos, dar maždaug metai prieš Baltijos kelią L.Kuzmienė jo paprašė sukurti aplanką.

„Susėdome ir galvojome, kaip išreikšti trijų šalių vienybę, o ji pasakė: „Gal pabandyk trijų valstybių kontūrus su vėliavomis“, – prisiminė V.Polikša.

Tą L.Kuzmienės idėją jis vėliau ir panaudojęs Baltijos kelio emblemai.

„Apie vėliavų spalvų originalumą kalbos nebuvo, nereikia vaizduoti, kad mes žinojome originalias spalvas.

Tik buvau girdėję, kad Latvijos greitoji pagalba buvo problema sovietams, nes jos emblemoje irgi buvo dvi raudonos linijos.

Niekur mes jokios autorystės neregistravome.

Aš ir Š.Davainiui sakau: ko tu šokinėji? Pamanyk, kažkoks latvis bando sau priskirti autorystę. Tiek to.

Mes gyvenome kita idėja – dingti iš rusų šešėlio, parodyti, jog esame valstybė. Buvo didelis džiaugsmas, kad nebijome trispalvių. Niekuo tuo metu mes nerizikavome – Sovietų Sąjunga jau byrėjo. Net juokinga, kaip dabar kai kas bando vaizduoti disidentus“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo V.Polikša.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.