Ar užsienio šalių vadovai prarado susidomėjimą Kaunu? Atsakymas – netikėtas

Prieš metus Kaunas gyveno laukimu – ruošėsi sutikti vieną įtakingiausių žmonių pasaulyje popiežių Pranciškų. Šiemet susidaro įspūdis, kad užsienio šalių vadovai prarado susidomėjimą miestu.

Indijos viceprezidentas V.Naidu (viduryje) domėjosi Kaune vykstančiais pokyčiais, lankėsi „Santakos slėnyje“.<br>P.Vičiūno nuotr.
Indijos viceprezidentas V.Naidu (viduryje) domėjosi Kaune vykstančiais pokyčiais, lankėsi „Santakos slėnyje“.<br>P.Vičiūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 24, 2019, 6:31 PM

Popiežiaus Pranciškaus apsilankymas Kaune praėjusių metų rugsėjo 23-iąją buvo vienas reikšmingiausių ir daugiausia pasirengimo pareikalavusių garbaus svečio priėmimų per porą dešimtmečių.

Jį galima lyginti tik su popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymu Kaune 1993 metais, kai Lietuva skaičiavo pirmuosius nepriklausomybės metus.

Vėliau Kaune lankėsi daugybė kitų visame pasaulyje žinomų žmonių – monarchų, sostų paveldėtojų, prezidentų, garsių visuomenės veikėjų.

Praėję metai Kaunui buvo išskirtiniai pagal garbių svečių skaičių.

Mieste dar lankėsi Japonijos premjeras Shinzo Abe, kuris apžiūrėjo legendinio diplomato Chiune Sugiharos muziejų, taip pat Nyderlandų karalius Willemas Alexanderis, dalyvavęs pasaulio teisuoliui, diplomatui Janui Zwartendijkui skirto paminklo atidengimo iškilmėse.

Užsuko į „Santakos slėnį“

Prieš savaitę Lietuvoje viešėjęs Indijos viceprezidentas Venkaiah Naidu – vienas garsiausių užsienio svečių, šiemet neaplenkusių ir Kauno.

Prie miesto Rotušės buvo patiestas raudonas kilimas, juo tolimos šalies atstovas žingsniavo į susitikimą su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu.

Iš Rotušės V.Naidu nuvyko į Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos slėnį“, kur svečius priėmė šios aukštojo mokslo įstaigos rektorius profesorius Eugenijus Valatka.

Svečiams surengta apžvalginė ekskursija KTU Medžiagų mokslo ir Ultragarso tyrimo institutuose, jiems pateikta informacija apie vienintelę tokio tipo Baltijos šalyse Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.

Svarbiausios Indijos viceprezidento domėjimosi sritys – miestų infrastruktūra, urbanistika ir energetika. Be to, delegacijos nariams surengtas pristatymas apie pagrindinius Kauno plėtros projektus.

Kaunas jau nebe pirmus metus tampa Indijos studentų traukos vieta. Vien KTU praėjusiais mokslo metais studijavo 300 šios šalies studentų ir jų skaičius nuolat auga.

Mato ir vertina pokyčius

Kauno savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus vedėja Emilija Šakalienė mano, kad pastaraisiais metais mieste kaip tik juntamas aukšto rango vizitų skaičiaus didėjimas po štilio, vyravusio prieš 8–10 metų.

Klaidingas įspūdis gali susidaryti dėl vienos priežasties.

Prieš 20 ir daugiau metų, kai Lietuva buvo tik atgavusi nepriklausomybę, šalyje su valstybiniu vizitu per trumpą laiką apsilankė daug užsienio valstybių vadovų, jie dažnai užsukdavo ir į Kauną.

„Užsienio reikalų ministerijos specialistai irgi pastebi, kad miestas keičiasi, o ypač Europos kultūros sostinės statusas, tarpukario architektūros palikimo pripažinimas UNESCO ir panašūs pasiekimai daro Kauną patrauklų rodyti užsienio svečiams“, – svarstė E.Šakalienė.

Dėl šių priežasčių kokio nors specialaus atskiro skatinimo atvykti į Kauną ir nereikia, nes Užsienio reikalų ministerijos Protokolo skyriaus, ambasadų darbuotojai mato Kauną kaip patrauklų miestą vizitams.

Kokia tokių vizitų praktinė nauda?

„Aukštas pareigas einantį svečią dažnai lydi verslininkų delegacija, jiems sudaromos atskiros programos, todėl tokiu atveju naudos turi vietos verslas. Jei vizito programa labiau skirta švietimui ar kultūrai, naudos gali tikėtis šiose srityse dirbantys žmonės“, – kalbėjo E.Šakalienė.

Sudarė ilgą svečių sąrašą

Kauno ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius prisidėjo priimant mieste beveik visus garbingiausius svečius ir tikino galintis sudaryti labai ilgą jų sąrašą.

Kauną savo akimis išvydo Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas, Norvegijos karalius Haroldas V, Belgijos karalius Albertas II, Nyderlandų karalienė Beatrix ir iš jos sostą paveldėjęs sūnus, Jungtinės Karalystės monarchės Elizabeth II sūnus princas Andrew.

K.Ignatavičius mano, kad į svarbiausių Kauno svečių sąrašą reikėtų įtraukti ir Tibeto dvasinį vadovą Dalai Lamą.

Vis dėlto pačiu įsimintiniausiu įvykiu K.Ignatavičius pavadino popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymą Kaune. Jis tuo metu buvo paskirtas popiežiaus vizito Kaune koordinatoriumi.

Pasak K.Ignatavičiaus, iš kaimyninės Lenkijos kilęs popiežius Jonas Paulius II neslėpė simpatijų Lietuvai ir tai buvo galima justi jo kalboje, bendraujant su žmonėmis. K.Ignatavičiui taip pat pavyko pabendrauti su popiežiumi, ir šio susitikimo jis tikino niekada neužmiršiantis.

„Įsiminė šio renginio mastas, neįtikėtinas su popiežiumi susitikti pareiškusių norą žmonių skaičius“, – pasakojo Kauno ceremonimeistras.

Praėjusių metų rugsėjį vykęs popiežiaus Pranciškaus vizitas ir Santakos parke aukotos šv.Mišios buvo ne ką mažiau įspūdingas renginys.

Laiko stoka neleidžia geriau pažinti šalies

Neilas Tankevičius, Užsienio reikalų ministerijos Valstybinio ir diplomatinio protokolo departamento direktorius:

„Derindami užsienio svečių vizitų programas su atvykstančiąja puse visuomet stengiamės svečiams parodyti kuo daugiau įvairesnių Lietuvos vietų, ne vien Vilnių.

Su atvykstančiais svečiais derinami įvairūs variantai, atsižvelgiant į vizito trukmę, atvykstančios delegacijos interesus, vietovių galimybes priimti atvykstančiuosius ir parodyti įdomius objektus.

Dažnai aukščiausio lygio vizitai būna trumpi, todėl nebūna galimybių nuvykti toliau nuo Vilniaus.

Indijos viceprezidentas atvyko su ilgesniu vizitu, todėl buvo galimybė išvykti į Kauną ir Trakus abipusiškai suderinus lankomų objektų sąsajas su Indija, interesą plėtoti bendradarbiavimą bei logistinius klausimus.

Visais atvejais vizito programa kruopščiai derinama su įvairiomis interesų grupėmis ir su atvykstančiąja puse. Parengti vizito iš anksto atvyksta atvykstančiosios pusės komanda, jai parodomos potencialiai lankytinos vietos ir galutinai suderinamas vizito planas.

Aukšto lygio svečių oficialių vizitų programų derinimas trunka keletą mėnesių.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.