„Lietuvos rytui“ šią savaitę pranešus apie Palangos botanikos parko teritorijoje, prie pat jūros, baigiamą įrengti didžiulį pastatą, padai ėmė svilti ir valdininkams, ir statybų prižiūrėtojams.
Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo tyrimą ir sieks išsiaiškinti, ar Meilės alėjoje stovintis 500 kvadratinių metrų pastatas su mansarda pastatytas nepažeidžiant įstatymų, ar visi statybai išduoti leidimai yra teisėti.
Surinkę visą tyrimui būtiną informaciją prokurorai priims sprendimą dėl viešojo intereso gynimo arba kitų teisinių priemonių taikymo.
Vienas į kitą įtariai ėmė šnairuoti ir kurorto verslininkai – kuris gali paskųsti, o kuriam teks aiškintis su statybų prižiūrėtojais?
Jūros pakrantėje esančius dušus ir tualetus yra įsigijęs ne vienas verslininkas, o kad jie turi rimtesnių planų, Palangoje – vieša paslaptis.
Atrodo, triukšmo bando išvengti ir Palangos savivaldybė. Po „Lietuvos ryto“ publikacijos apie Meilės alėjoje iškilusį pastatą iš savivaldybės interneto puslapio dingo greta esančio sklypo detalusis planas.
Jis buvo pašalintas ketvirtadienį – tądien, kai prokuratūra paskelbė pradėsianti tyrimą.
Detalusis planas internete skelbiamas tam, kad su galimomis permainomis galėtų susipažinti visuomenė. Tik jį patvirtinus išduodamas statybos leidimas.
Šiame sklype, kurio detalusis planas dingo, stovėjusį tualetą yra įsigijęs žinomas Vilniaus verslininkas.
Prieš dešimtmetį panašiai prasidėjo ir palangiškių bei kurorto svečių dėmesį dabar traukiančio pastato Meilės alėjoje istorija. Ją gerai prisimena tuo metu aplinkos ministru buvęs ir nelegalias statybas sustabdyti padėjęs Artūras Paulauskas.
– Pajūryje, prie pat pėsčiųjų tako, stovintis pastatas jums žinomas nuo 2008-ųjų. Kokia situacija buvo tuo metu? – penktadienį „Lietuvos rytas“ paklausė šiuo metu advokatu dirbančio A.Paulausko.
– Kiek pamenu, toje vietoje buvo dušai ar tualetas. Juos nusipirkęs savininkas pradėjo statyti pastatą ir akivaizdžiai buvo matyti, kad kyla gyvenamasis namas.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija surašė savavališkos statybos aktą, bet tuo metu vienas turtingiausių Palangos verslininkų Kęstutis Gecas įsivaizdavo, kad jis gali viską.
Daugiau nei prieš dešimt metų jam palanki buvo ir vietos savivaldybė, bet statybas mes sustabdėme.
Aš tuo metu kreipiausi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, kuri už tokią savivalę jam buvo net iškėlusi bylą.
Nežinau, kuo baigėsi tie teismo procesai, bet statybos buvo sustabdytos.
Žinoma, tie reikalai judėjo labai sunkiai. Kiek pamenu, Klaipėdos statybos inspekcijos darbuotojai nerodė didelio noro tai aiškintis, juos vis reikėjo raginti.
– Kaip sužinojote apie šalia jūros vykstančias statybas?
– Ministerijai laišką atsiuntė Lietuvos architektų rūmai, nes tuo metu pažeidimų buvo ne vienas. Toje vietoje – pajūrio zona, kuri faktiškai yra neliečiama.
Joje negali būti jokių statybų, jos gali būti leidžiamos tiktai Vyriausybės nutarimu. Jokių Vyriausybės nutarimų net nebuvo, nėra ir turbūt nebus.
Šalia šio statinio, kitoje tako pusėje, yra išdygęs dar vienas didžiulis pastatas. Tuomet mes tikrinome juos abu.
– O dabar prokurorų akiratyje vėl atsidūręs pastatas jau buvo pradėtas statyti?
– Statybos buvo tik prasidėjusios. Kai jas sustabdėme, pirmas aukštas jau buvo beveik pastatytas, tad tikrai buvo matyti, kad ten ne dušas ir ne tualetas.
Po šio atvejo statybos buvo tikrinamos visoje Palangoje.
Patikrinimų buvo daug, nes tuo metu Palangoje buvo tikras nelegalių statybų vajus.
Įtartinų pastatų kilo ir prie Šventosios. Būdamas ministras aš netgi svarsčiau, gal reikėtų Palangoje įvesti tiesioginį valdymą, nes tuo metu pažeidimų buvo apstu.
– Kaip ši problema buvo išspręsta?
– Kai vadovavau Aplinkos ministerijai, buvo labai griežti įstatymai, jie nenumatė jokių pataisymų ir ištaisymų. Vienintelis sprendimo būdas buvo griauti.
Vėliau prasidėjo pačių įstatymų remontai. Juose atsirado visokių išimčių: atsirado leidimų pataisyti, pašalinti pažeidimus, iš naujo suderinti projektus. Tų pasikeitimų aš labai nesekiau, bet žinau, kad iš to didelio debesies lietaus nebeliko.
Man būnant ministru įstatymai buvo labai sugriežtinti – jei bent metras statinio neatitikdavo projekto, tą dalį reikėdavo nugriauti. Gal jie ir buvo per griežti, nes į keblią padėtį pateko ne tik pajūrio verslininkai.
Žmonės eidavo pas mane skųstis ir dėl sodo namelių, dėl jų bėdų įstatymai ir buvo taisomi.
– Įstatymai šiek tiek pasikeitė, bet kaip nelegaliu pripažintas pastatas prie pat jūros vėl galėjo tapti legalus?
– Aš nelabai įsivaizduoju, kaip gyvenamasis namas pajūrio apsaugos juostoje galėjo tapti legalus. Juk ten negali būti jokių statybų.
Sutinku, dušų ir tualetų paplūdimyje reikia, nors ir dėl jų statybos verda diskusijos, bet gyvenamųjų namų tokioje vietoje tikrai negali būti.
Manau, įstatymai tiek nepasikeitė, bet nepamirškime vieno dalyko – Palangoje visi vieni kitus labai gerai pažįsta ir gerai sutaria.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dabar didžiulė organizacija su didžiule galia, tai tegul ir tikrina, ar tas savivaldybės leidimas yra išduotas teisėtai.
Prisiminkime, kaip legalūs tapo vadinamojo Neringos botelio pastatai.
Dėl jų vyko tiek teismų, bet galų gale jie buvo įteisinti. Dokumentuose buvo nurodyta, kad ten statomas botelis, o iš tiesų iškilo gyvenamieji namai. Kiek žinau, jie buvo parduoti dar netgi nepastatyti.
– Vadinamasis botelis taip pat buvo pastatytas panašiu metu. Susidaro įspūdis, kad tuo metu statytojų niekas nekontroliavo?
– Lietuvoje buvo prasidėjęs tikras statybų bumas, panašiai kaip ir dabar, bet jis buvo pirmasis, todėl statė visi, kas galėjo ir kur galėjo.
Sklandė net toks posakis: „Pirma pastatysime, o po to suderinsime projektą.“
Visi žinojo, kad statant pastatą be projekto galima atsipirkti 2000 litų (580 eurų) bauda.
Vienas verslininkas netoli Šventosios vos ne visą miestelį buvo pastatęs, bet, kiek žinau, vėliau jį leista įteisinti.
Tokią savivalę reikėjo stabdyti, todėl ir atsirado tokie griežti įstatymai.
Pastatą įspūdingoje vietoje įsigijo pusvelčiui
Palangos savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas Petras Kaminskas aiškino, jog vadinamųjų dušinių Meilės alėjoje statybų teisėtumą tikrinę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai jokių pažeidimų neįžvelgė. P.Kaminsko teigimu, leidimas buvo išduotas ne naujai statybai, o pastatui rekonstruoti.
Savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas tvirtino, kad žemės sklypas Botanikos parke – rekreacinės paskirties, o prie pat jūros iškilęs modernus pastatas skirtas aptarnavimui. Kokias paslaugas ir kam jame planuojama teikti, savivaldybės atstovas nenurodė.
Registrų centro duomenimis, statybos leidimą Botanikos parko teritorijoje, iš valstybės išnuomotame žemės sklype, Palangos miesto savivaldybė išdavė 2014 metais.
Po metų, kai jau buvo išduotas leidimas statyti, pastatą įsigijo Natalija Zolotnitskaja. Tuomet statinys buvo įvertintas 585 eurais.
Buvusias dušines nusipirkusi N.Zolotnitskaja – tik du darbuotojus turinčios bendrovės „Agroinvest“ direktorė.
