Politikės teigimu, Seimo pirmininko pasitraukimas iš jį delegavusios partijos yra logiška jo elgsenos tąsa, o valdančiųjų inicijuotas trumpiausias būdas, kuriuo buvo patvirtinta Vyriausybė, yra ydingas precedentas.
Abejonių kelia kokybė ir įgaliojimų suteikimo procedūros
Laidos vedėjo Raigardo Musnicko paklausta, kodėl liberalai nebalsavo už įgaliojimų suteikimą Vyriausybei, opozicijos lyderė akcentavo du dalykus – atnaujintos sudėties Vyriausybės darbo kokybę ir kelią, kuriuo buvo patvirtinta naujoji Vyriausybė.
„Nemanome, jog ši Vyriausybė – jos kokybė – pagerėjo. Kitas dalykas, ir pati procedūra buvo tikrai žemiau kritikos, jei taip galima pasakyti, nes buvo skirta apie dvi valandos visam procesui – pateikimui, svarstymui, priėmimui naujos Vyriausybės.
Taigi, galimybės užduoti klausimus naujiesiems ministrams, pakalbėti apie jų vizijas, planuojamus darbus likusiems metams buvo itin ribotos. Jie, tarkime, neatėjo į opozicines frakcijas susitikimams ir klausimams. Tai, na, iš tiesų pakankamai blogas precedentas buvo sukurtas“, – akcentavo V.Čmilytė-Nielsen.
Politikės teigimu, opozicijos nepasitenkinimą kelia tai, kad protokoliniu būdu patvirtinta pasikeitusios sudėties Vyriausybė dirbs pagal seną programą.
„Pats faktas to proceso, kuris, na, iš esmės buvo nusivalytos kojos į Seimą kaip į instituciją. Tiesiog protokoliniu nutarimu, pačiu trumpiausiu keliu be galbūt valdančiųjų manymu nereikalingų diskusijų buvo patvirtinta nauja Vyriausybė, kuri dirbs pagal seną programą. <..> Kaip Ramūnas Karbauskis sako, visiškai nesvarbu, kas ten parašyta. Na, mums svarbu, kas parašyta 2016 m. Vyriausybės programoje, kadangi pagal tai ir vyks darbas. <..>
Akivaizdu, kad tam tikri darbai, kurie įrašyti į 2016 m. programą, jau atsisakyta jų arba tiesiog jie perkelti į 2020 m. 3 ketvirtį. <..> eina kalba apie tai, kad labai grandioziniai planai buvo atėjus 2016 m. ir dabar tiesiog norima nekalbėti apie tą programą, nes dalis darbų neįvykdyta, o nemaža dalis yra atidėliojama“, – aiškino opozicijos lyderė.
Vyriausybės darbui netrukdys
Klausimų apie tai, kas daroma netinkamai, kėlimas, pasak V.Čmilytės-Nielsen, yra viena iš pagrindinių opozicijos užduočių. Todėl tai turėtų būti vertinama ne kaip trukdymas dirbti, bet kaip normali opozicijos darbo praktika.
„Opozicija privalo pasakyti, kas yra blogai daroma. Jeigu ji to nedarytų, tai būtų labai bloga opozicija ir, be abejo, mes jaučiame atsakomybę. Mes jaučiame atsakomybę nurodydami į tas problemas, kurios yra akivaizdžios, mes jaučiame atsakomybę sakydami, kodėl jūs atleidžiate ne blogiausiai dirbančius ministrus, koks pagrindas yra jūsų veiksmų. Tie klausimai turi būti užduodami“, – radijo laidoje sakė politikė.
Anot politikės, opozicijos kreipimasis į Konstitucinį teismą, kad šis išaiškintų, ar Vyriausybės įgaliojimų patvirtinimas neprieštarauja Konstitucijai svarbus tiek galvojant apie ateitį, tiek apie dabartinės Vyriausybės darbą. Ji taip pat pripažino, kad nors V.Sinkevičiaus kandidatūra į eurokomisaro postą sukėlė diskusijų, tai buvo liberaliausias iš visų galimų valstiečių kandidatų.
„Šį kartą paaiškėjo, kad gali būti įžvelgta tam tikra kolizija tarp Seimo Statuto ir Konstitucijos būtent tuo atveju, kai pasikeičia daugiau nei pusė Vyriausybės ministrų. Ir mes kreipėmės į Konstitucinį teismą, norėdami, kad jis išaiškintų. Manau, kad tai tikrai svarbus klausimas. Jis svarbus ateičiai ir šiai Vyriausybei, nes teisininkų bendruomenėje nuomonės išsiskiria. <..>
Kiekviena frakcija turėjo savo nuomonę, savo ir priekaištus, ir komplimentus skirtingus išsakė kandidatui (V.Sinkevičiui red. past.). Priekaištai arba abejonės buvo susiję su jo jaunyste ir jo pakankamu ar nepakankamu politiniu svoriu“, – detalizavo politikė.
Seimo pirmininkas laikėsi neutralios linijos
„Manau, kad Seimo pirmininko pasitraukimas iš jį delegavusios partijos yra logiška tąsa jo visų veiksmų pastarųjų mėnesių. Natūralu, kad jis savo politinės ateities, matyt, nebesieja su politine jėga, su kurios lyderiu jis įsivėlė į pakankamai aštrų konfliktą“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Opozicijos lyderė pripažino, kad iš LVŽS pasitraukęs V.Pranckietis dabar yra tarsi niekieno deleguotas, tačiau šioje situacijoje didelės problemos ji tikino nematanti. Taip pat ji tikino, kad jei kils balsavimo dėl pasitikėjimo Seimo pirmininku klausimas, opozicija tarsis, ar balsuoti ir kaip balsuoti dėl pasitikėjimo Seimo pirmininku V.Pranckiečiu.
Pasak V.Čmilytės-Nielsen, per pastarąjį pusmetį Seimo pirmininkas teigiama linkme pakeitė savo laikyseną daugeliu klausimų ir tapo labiau nepriklausoma politine figūra.
