Tikslas – suprasti įvairių aplinkos veiksnių, darančių įtaką sveikam gyvenimui, sąveiką. Daug dėmesio skirta ne tik aplinkos, bet ir patalpų oro taršai. Pranešėjų teigimu, tam įtakos turi ir pastatų renovacija, o tai itin aktualu Lietuvoje, bei rūkymo įpročiai – dar viena ne mažiau aktuali tema.
Apie oro taršą bei jai įtaką darančius veiksnius kalbiname šios konferencijos organizatorių Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto profesorių Dainių Martuzevičių.
– Išgirdus frazę „aplinkos tarša“ daliai prieš akis išnyra vaizdas: didžiulis fabrikas, iš kurio kaminų veržiasi dūmai. Tačiau jūs esate minėjęs, kad sveikatai didelę įtaką daro ir smulki cheminė tarša.
– Fiksuojama arti tūkstančio naujų cheminių medžiagų. Kaip tik konferencijoje buvo pristatyta biostebėsena, kaip tos medžiagos keičia organizmus. Chemijos pramonė greitai vystosi.
Medžiagos, atliekančios svarbų vaidmenį technologiniuose procesuose, sukuria tam tikrą funkcionalumą, tarkim, namų apyvokos, elektroniniams daiktams ar statybinėms medžiagoms. Tačiau jos, užuot ramiai tūnojusios produktuose, bando, pavyzdžiui, jei yra lakios, išgaruoti. Taip patenka į gyvenamąją aplinką, dulkes, orą, dirvožemį, prasisunkia į vandenį. Mokslininkai atlieka tyrimus, kad išsiaiškintų, kuris veiksnys yra svarbiausias.
– Konferencijoje paliestos kelios įdomios temos, tarkim, pastatų renovacija, vėdinimo sistema juose. Kalbėta ir apie rūkymą. Kuo jis susijęs su aplinkos tarša?
– Cigarečių dūmai yra absoliutus taršos šaltinis. Jei patalpoje rūkoma, žinoma, nekalbu, kad tai – paties rūkančiojo pasirinkimas ir savęs žalojimas, bet yra tokie terminai kaip antrinis ir tretinis rūkymas. Tabako dūmai susigeria į tekstilę, kilimus, sienas ir net jei dvejus metus patalpose nerūkoma, kvapas jaučiamas. Tai vadinamasis tretinis rūkymas. Net jei nerūkote, bet gyvenate kartu su rūkančiuoju, gaunate tiek teršalų, kad net sunku sulyginti su kuo nors kitu, esančiu patalpoje. Kiek esame tyrę, visi kiti teršalai patalpoje, palyginti su cigarečių dūmais, yra dešimt kartų mažiau kenksmingi. Cigarečių dūmai, bent mūsų šalyje, yra didžiausią įtaką sveikatai turintis taršos šaltinis. Todėl jį ir išskiriame.
– Kaip suprantu, kalbate apie įprastas cigaretes, tačiau pramonė nestovi vietoje ir atsiranda vadinamieji alternatyvūs gaminiai, dėl kurių kyla įvairiausių diskusijų, kai kalbame apie sveikatą. O kaip tuomet oro tarša?
– Naujieji nikotino turintys gaminiai, tokie kaip elektroninės cigaretės, bedūmės technologijos yra visiškai skirtingi nei įprastos cigaretės. Klausimas, ar jie tokie pat taršūs. Mokslininkai iš skirtingų šalių kelia šį klausimą, atlieka tyrimus, žvelgia į juos pro didinamąjį stiklą. Tiek mūsų, tiek ir užsienio kolegų tyrimai rodo, kad naujieji gaminiai nėra tokie taršūs, bet tai nereiškia, kad jie nekenkia rūkančiajam. Tyrimų skaičius šioje srityje auga eksponentiškai. Aplinkiniams, kaip rodo ir mūsų, ir kolegų tyrimai, jie yra panašaus taršos lygio kaip ir buitiniai taršos šaltiniai.
– Vadinasi, kalbant apie rūkymą, didžiausia tarša yra dūmai. Bet jei gatvėje pamatai ką nors papsintį elektroninę cigaretę, dūmų būna kelis kartus daugiau. Kodėl tarša tuomet mažesnė?
– Iš įprastos cigaretės dūmai išsiskiria dviem būdais: ten, kur smilksta, ir kai juos išpučia žmogus. Cigaretės smilkimo momentu susidaro dauguma pavojingų medžiagų: tarpiniai, ne visada kvapą turintys oksidacijos produktai, kurie yra pavojingi žmogaus sveikatai. Alternatyviuose gaminiuose naudojamos kitokios technologijos. Tyrimai rodo, jog šie produktai nėra tokie jau nekalti, bet jų išskiriamos medžiagos – ne tokios pavojingos. Kaip rodo mūsų atlikti tyrimai, naujųjų gaminių, palyginti su įprastinėmis cigaretėmis, teršalų kiekis yra iki dešimties kartų mažesnis. Tradicinė cigaretė yra absoliutus blogis. Nes būtent jai smilkstant susidaro daug kancerogenų, kurie patenka į aplinką. Alternatyvūs produktai, dabartinių tyrimų duomenimis, yra bent jau mažesnis blogis esantiems aplinkui.
– Jei teisingai suprantu, cigarečių dūmai, kai rūkoma patalpoje, įsigeria į viską aplinkui ir niekur nedingsta. Vadinasi, nerūkantis, bet kartu su rūkančiuoju gyvenantis žmogus, net jei ir nebūna šalia, kai tas pučia dūmą, iš principo yra pasyvus rūkalius?
– Iš principo taip. Tretinis rūkymas – cigarečių teršalų įkvėpimas ne tiesiogiai rūkymo metu ar būnant šalia rūkančiojo, bet jiems rūkymo metu susigėrus į baldus, kilimus ar drabužius ir vėliau vėl patekus į orą. Lietuvoje šis terminas vartojamas retai ir mažai kas žino apie jo poveikį sveikatai. Mes tyrėme, kokiems ventiliacijos rėžiams esant cigarečių dūmai pasišalina greičiausiai. Rūkant cigaretę išsiskiria nanodalelės, kurios nėra linkusios greitai nusėsti. Jos gana ilgai tvyro ore. Ventiliacija daugelyje mūsų namų yra prislopinta, tai yra mes negyvename operacinėse, kur oras per valandą pasikeičia dešimt kartų. Normaliose patalpose oras pasikeičia mažiau nei pusę karto per valandą. Per šį laiką nanodalelės iš cigarečių dūmų spėja prisitvirtinti prie tapetų, užuolaidų, spintelių. Gaunant nuolatinę, kad ir nedidelę, tų prisitvirtinusių teršalų dozę gali atsirasti negalavimų. Tie teršalai yra lakūs organiniai junginiai ir mes jais kvėpuojame.
– Ar įmanoma cigarečių dūmų, kaip teršalų, kenksmingumą namuose palyginti dar su kuo nors kitu?
– Prisvilinus blynus susidaro tie patys kancerogenai kaip ir degant tabakui. Žinoma, jei kartą per porą mėnesių prisvilinsite blynus, dėl to vėžiu turbūt nesusirgsite. Nes procesas turi būti dažnas ir pasikartojantis.
– Ar jūsų tyrimai vertinami įstatymus priimančių politikų? Tiksliau, ar dažnai jūsų prašoma tokių tyrimų norint priimti vieną ar kitą įstatymą, susijusį su aplinkos tarša ar visuomenės sveikata?
– Labai norėčiau, kad taip būtų. Konferencijoje dalyvauja daug specialistų iš JAV, Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos ir kitų šalių aplinkos apsaugos agentūrų. Tai yra valstybinės institucijos, kurios tyrimus konvertuoja į praktinius dalykus. Lietuva – maža šalis: nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei Aplinkos apsaugos agentūra negali sau leisti tokios prabangos.
O išsivysčiusios šalys turi ypač stiprius mokslinius padalinius, kurie, galima sakyti, net diktuoja tyrimų madas, gauna gerą valstybės finansavimą ir nukreipia tyrimus į opiausias sritis. Iš to vėliau atsiranda teisėkūra. Pas mus dažniau viskas interpretuojama, kartais pasiremiama melagingomis naujienomis ar niekuo nepagrįstais argumentais. Žinoma, ir didžiosios šalys susiduria su lobizmu – tai nėra lengvas kelias. Bet norėčiau, kad šalies mokslininkai taptų patarėjais, ekspertais, kurie kalbėtų mokslo argumentais. „Net jei nerūkote, bet gyvenate kartu su rūkančiuoju, gaunate tiek teršalų, kad net sunku sulyginti su kuo nors kitu, esančiu patalpoje.“
KTU mokslininkų tyrimas
Pasak mokslininkų, tradicinė cigaretė – pasenusi technologija, atsiradusi prieš daugelį amžių. Žmonės rūko, nes nori gauti nikotino, bet šiandien jo gauti galima inovatyviomis, potencialiai mažiau kenkiančioms aplinkiniams priemonėmis. Į rinką išleidžiami alternatyvūs naujos kartos produktai – elektroninės cigaretės, bedūmiai gaminiai, kurie, bent jau antrinio ir tretinio poveikio aplinkai požiūriu, yra saugesni. Mokslininkų tyrimas atskleidžia, jog vartojant bedūmes technologijas patalpų oro kokybė pablogėja, tačiau, palyginti su tradicinių cigarečių rūkymu, ji pablogėja dešimt kartų mažiau. Esantiesiems šalia tikimybė įkvėpti teršalų yra gerokai mažesnė.
Mokslininkai teigia, kad chemijos požiūriu į paviršius susigerti gali beveik visos dujinės medžiagos, išsiskiriančios rūkymo metu. Labai lakios medžiagos – formaldehidas, acetaldehidas – dažniausiai efektyviai pasišalina su ventiliaciniu oru, tačiau ne tokios lakios medžiagos, kurioms priklauso ir kancerogenai, nespėjusios pasišalinti su ventiliaciniu oru, nusėda ant paviršių, kurie po truputį išsiskiria ir jais kvėpuojame.
