„Kokios gali būti abejonės partijai dėl vieno žmogaus. Nekyla jokių abejonių“, – teigė premjeras.
Paklaustas, ar apskritai I.Rozovai reikia inicijuoti apkaltos procesą Seime, ministras pirmininkas teigė, kad reikia sulaukti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvadų.
„NSGK pasižiūrės ir atsakys į klausimus, ar verta (apkaltos. – ELTA), ar ne.
Tikrai negalėčiau dabar komentuoti, reikėtų dabar prisiminti informaciją, kokia forma buvo pateikta.
Svarbiausia, kas buvo, ką užfiksavau, – tai nesuteikta galimybė dirbti su valstybės paslaptimi.
Buvo keliama abejonė, kad tokią teisę turint gali kilti grėsmė“, – sakė jis.
„Aš su ponia I.Rozova nebendrauju, ji nėra Vyriausybės narė, ji neteikia jokių projektų Vyriausybėje, tai jokių abejonių Vyriausybės klausimais nematau“, – teigė premjeras.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę buvo paviešinta VSD pažyma dėl LLRA-KŠS frakcijos narės I.Rozovos.
NSGK, išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I.Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar gali būti jai pradėtas apkaltos procesas.
NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko teigimu, kartu planuojama aiškintis, kaip vertinti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir buvusį komiteto pirmininką Vytautą Baką bei dar keletą Seimo narių, kurie, seniai iš žvalgybos pažymų žinoję apie nuslėptus I.Rozovos ryšius, pasak jo, nesiėmė veiksmų užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui.
Seimo pirmininko ketvirtadienį paviešintoje VSD pažymoje dėl I.Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė.
Taip pat VSD pažymi, kad I.Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su LLRA-KŠS.
