Pernai lapkritį Užsienio reikalų ministerija (URM) organizavo konsulinę misiją į šią Pietų Amerikos valstybę. Jos metu surinkti duomenys apie 50 Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų, kurie svarstytų galimybę persikelti gyventi į Lietuvą.
Venesuelos lietuvių prašymai dėl perkeliamo asmens statuso būtų priimami iki 2020 metų spalio. Galutinį sprendimą Vyriausybė žada priimti kiek vėliau.
URM duomenimis, tikėtina, kad pirmajame etape iš Venesuelos bus perkelta apie dešimt asmenų, tai valstybei kainuos apie 130 tūkst. eurų 2019 – 2020 metais.
„Turime rūpintis savo piliečiais, kur jie bebūtų“, – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Perkėlimo programa būtų vykdoma pagal šiemet įsigaliojusį įstatymą, leidžiantį kompensuoti persikraustymo išlaidas ir suteikti kitokią valstybės paramą krizių kamuojamose šalyse gyvenantiems lietuviams.
Vyriausybei pateiktais duomenimis, Venesueloje gyvena 187 Lietuvos piliečiai. Lietuvių bendruomenė šioje šalyje vienija apie 400 lietuvių kilmės asmenų.
Venesueloje jau kelerius metus tęsiasi politinė, ekonominė ir humanitarinė krizė.
Prezidentas Nicolas Maduro siekia išsaugoti valdžią, anksčiau šiemet šalies vadovu pasiskelbė opozicijos lyderis Juanas Guaido. Lietuva jį pripažino Venesuelos prezidentu.
Tęsiantis politinei ir ekonominei suirutei humanitarinė krizė Venesueloje toliau gilėja, šalis praktiškai nebegali importuoti maisto produktų, medikamentų ir kasdienio poreikio prekių.
Venesuelos naftos eksportas smarkiai krito, šalyje smarkiai trūksta degalų, išaugo infliacija, daugybė gyventojų skursta.
L. Linkevičius tvirtino, kad Venesuelos lietuviai kol kas vengia atvirauti apie realią savo situaciją, nes bijo valdžios represijų.
„Aiškumo neturėsime, tačiau manome, kad turėtume padaryti kaip valstybė viską, kas nuo mūsų priklauso“, – sakė ministras.
Prieš kelerius metus Lietuva ėmėsi panašios iniciatyvos, kai valstybė padėjo į šalį atvykti lietuviams iš konflikto su Rusijos remiamais separatistais draskomos Rytų Ukrainos.
