Kaip Lietuva atrodė tarp EK narių: kadenciją baigusi prezidentė, du „nepageidaujami“ ir jaunuolis

Praėjusią savaitę Seimas pritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovo Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrai, siekiant Europos Komisijos (EK) nario posto.

V.Sinkevičius bus ketvirtasis Lietuvai galimai atstovausiantis eurokomisaras.<br>Lrytas.lt montažas.
V.Sinkevičius bus ketvirtasis Lietuvai galimai atstovausiantis eurokomisaras.<br>Lrytas.lt montažas.
Algirdas Gediminas Šemeta.<br>T.Bauro nuotr.
Algirdas Gediminas Šemeta.<br>T.Bauro nuotr.
Dalia Grybauskaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Dalia Grybauskaitė.<br>D.Umbraso nuotr.
Vytenis Povilas Andriukaitis.<br>T.Bauro nuotr.
Vytenis Povilas Andriukaitis.<br>T.Bauro nuotr.
Virginijus Sinkevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Virginijus Sinkevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Aug 30, 2019, 12:15 PM, atnaujinta Aug 30, 2019, 5:36 PM

Trečiadienį jis Briuselyje susitiko su būsimąja EK pirmininke Ursula von der Leyen. V.Sinkevičius bus ketvirtasis Lietuvai galimai atstovausiantis eurokomisaras, iš ankstesnių eurokomisarų išsiskirsiantis ne tik amžiumi, bet ir patekimo į EK aplinkybėmis.

Teko skirtingos atsakomybių sritys

1956 m. gimusi Dalia Grybauskaitė buvo pirmoji Lietuvai atstovavusi Europos Komisijos narė, savo pareigas šioje institucijoje ėjusi 2004-2009 m.

Kadenciją baigusi prezidentė buvo atsakinga už prestižiniu neretai vadinamą portfelį – finansinio programavimo ir biudžeto komisaro.

Finansų srityje dirbo ir antrasis Lietuvos eurokomisaras Algirdas Gediminas Šemeta, kuris EK 2009-2014 m. buvo atsakingas už mokesčius ir muitų politiką, auditą bei kovą su sukčiavimu.

Tiesa, prieš tai šiam 1962 m. gimusiam politikui teko pakeisti D.Grybauskaitę, jai sugrįžus į Lietuvos vidaus politiką.

Po to, kai D.Grybauskaitė buvo išrinkta Lietuvos prezidente, A.G.Šemeta nuo 2009 m. liepos 1 d. buvo paskirtas į D.Grybauskaitės vietą – jis tapo EK nariu, atsakingu už finansinį programavimą ir biudžetą.

Užbaigus D.Grybauskaitės pradėtą kadenciją, jam buvo paskirtas naujas EK portfelis.

Trečiuoju EK nariu tapo Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Vytenis Povilas Andriukaitis, gimęs 1951 m.

Šiam politikui 16-oje Lietuvos Vyriausybėje nuo 2012 m. gruodžio ėjusiam sveikatos apsaugos ministro pareigas teko portfelis, susijęs su atsakomybėmis už sveikatą ir maisto saugą.

Skirtingi politikai, skirtingi vertinimai, skirtingos kompetencijos

Pasak politologo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Algio Krupavičiaus, akivaizdu, kad tarp trijų eurokomisarų yra du stipriausi Lietuvos atstovai – tai D.Grybauskaitė ir V.Andriukaitis.

Šį faktą, politologo teigimu, lemia keletas priežasčių, tačiau, visų pirma, tai, kad jie turėjo politinės, ne biurokratine prasme, patirties.

„D.Grybauskaitė ėjo finansų viceministrės pareigas, dirbo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadoje, prieš paskiriant ją į Komisiją turėjo stažuotę, padėjusią susivokti Komisijos darbo plonybėse.

Nepaisant to, kad ji atstovavo Lietuvą tuomet, kai mūsų šalis tik įstojo į Europos Sąjungą (ES), ji tam darbui buvo tinkamai pasirengusi.

Kalbant apie V.P.Andriukaitį, jis buvo pasirengęs net ir portfeliui, kurį gavo, nes jis, kaip žinia, pagal pirmąją profesiją yra gydytojas-kardiologas. Kitas dalykas – V.P.Andriukaitis turėjo daug veiklos, susietos su ES: jis buvo konvente, kuris rengė ES Konstituciją, buvo Europos reikalų komiteto vadovas.

A.G.Šemetos istorija gerokai komplikuotesnė: jis pradžioje paveldėjo D.Grybauskaitės postą, kai ši sugrįžo į nacionalinę politiką.

A.G.Šemeta turėjo pusės metų galimybę apsiprasti eurokomisaro poste ir, tiesą sakant, 2009 m. rudenį jam Europos Parlamento klausimai nebuvo itin malonūs – jis gavo daug klausimų, atsakinėjo į klausimus labai sudėtingai ir kebliai, todėl buvo vertinamas kaip vienas iš silpniausių kandidatų į Europos Komisarus“, – tris Lietuvos eurokomisarus apžvelgė A.Krupavičius.

Atkreiptinas dėmesys, kad kandidatams į eurokomisarus keliami trys pagrindiniai reikalavimai: bendroji kompetencija, Europos reikalų išmanymas ir asmeninis gebėjimas būti nepriklausomu.

A.Krupavičiaus teigimu, jei reikėtų griežtai reitinguoti, tikėtina, kad V.P.Andriukaitis pagal šiuos tris kriterijus būtų pats stipriausias eurokomisaras.

V.Sinkevičiaus išskirtinumai

Tiek Seimo, tiek Vyriausybės patvirtintas Lietuvos kandidatas į EK narius, kurio kandidatūrai neprieštaravo ir prezidentas Gitanas Nausėda, V.Sinkevičius pretenduoja tapti pačiu jauniausiu EK nariu Bendrijos istorijoje. Šiuo metu 1990 m. gimusiam politikui yra 28-eri metai.

Lietuvos kontekste V.Sinkevičius išsiskiria ne tik amžiumi, bet ir priežastimis, nulėmusiomis jo kandidatūros iškėlimą. Anot A.Krupavičiaus, dabartinis ekonomikos ir inovacijų ministras ten, kur yra šiandien, nemaža dalimi atsidūrė atsitiktinumų ir aplinkybių dėka.

O vertinant jo atitiktį trims pagrindiniams EK nariams keliamiems kriterijams – bendrųjų kompetencijų, Europos reikalų išmanymo ir gebėjimo būti nepriklausomu – kyla tam tikrų neaiškumų.

Profesinė V.Sinkevičiaus patirtis skaičiuojama nuo 2012 m., kai politikas trejus metus ėjo naujienų portalo „The Lithuanian Tribune“ autoriaus ir redaktoriaus pareigas. Po to jam teko dirbti JAV analitinio centro CEPA projektų vadovo padėjėju, taip pat „Lietuvos pašte“ bei „Investuok Lietuvoje“.

Politologas taip pat prisiminė, kokiomis aplinkybėmis į šias pareigybes buvo deleguoti ankstesni eurokomisarai.

„A.G.Šemetos atveju tai buvo paaukštinimas: „juodą“ darbą kaip finansų ministras atliko, naktinę reformą įvykdė ir buvo vienas iš nemėgstamiausių ministrų Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje greta paties A.Kubiliaus.

V.P.Andriukaičio atveju situacija nėra tokia vienareikšmiška – jis nacionalinėje arenoje buvo matomas, buvo vienas aktyviausių Algirdo Butkevičiaus ministrų kabineto narių, kuris kartais kritikuodavo ir D.Grybauskaitę kaip prezidentę“, – sakė A.Krupavičius.

Dėl šių priežasčių neretai būdavo kalbama, kad A.G.Šemetos ir V.P.Andriukaičio atveju, išsiunčiant šiuos politikus į EK, buvo siekiama kuriam laikui eliminuoti juos iš Lietuvos vidaus politikos.

Primename, kad po praėjusią savaitę įvykusio balsavimo parlamente dėl Lietuvos atstovo kandidatūros dar spręs Europos Parlamentas. V.Sinkevičiaus kandidatūrą Seime palaikė 90 parlamentarų, 10 balsavo prieš, susilaikė 3 Seimo nariai.

Portfelis – susijęs ir su prestižo reikalu

Kol kas nėra tiksliai žinoma, į kokį portfelį EK pretenduoja V.Sinkevičius. Žvelgiant retrospektyviai, D.Grybauskaitei atitekęs finansinio programavimo ir biudžeto komisaro portfelis gana dažnai vadinamas prestižiniu. Tačiau kadenciją baigusios prezidentės vaidmenį šiame poste „prigesino“ jos kolega tapęs Choakinas Almunia.

„Kai D.Grybauskaitė buvo paskirta į finansinio programavimo ir biudžeto komisares, šalia jos buvo už ekonomiką ir pinigų politiką atsakingas ispanas Ch.Almunia. Ch.Almunia, lyginant su D.Grybauskaite, buvo žymiai labiau matomas, žinomas, jis ėjo ir Europos Komisijos vicepirmininko pareigas, dėl to jo balsas ir politinis svoris buvo gerokai didesnis ir svarbesnis nei D.Grybauskaitės“, – teigė VDU profesorius A.Krupavičius.

Todėl, politologo A.Krupavičiaus pastebėjimu, prestižo požiūriu, būtent V.P.Andriukaičio portfelis gali būti vadinamas pačiu reikšmingiausiu: sveikatos ir maisto sritis buvo išskirtinė, joje veikia daug didžiojo verslo interesų, yra daug erdvės tarptautiniam bendradarbiavimui.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.