Be to, akcentuoja TS-LKD lyderis, premjero paviešinta liga, jo nuomone, atitrauks dėmesį nuo politikos ir taip prisidės prie R. Karbauskio siekio koncentruoti valdžią.
„Man regis, kad čia Ramūnas Karbauskis gauna naują vėją sau į nugarą. Jis sugebėjo „perlaužti“ prezidento valią su ministrais ir pasidaryti Vyriausybę tokią, kokios norėjo. Antras dalykas, jis turi premjerą, į kurį visuomenė gali žiūrėti, kad premjeras turi daugiau iššūkių negu šiandien Vyriausybė. Ir kas yra tikrasis vadovas – tai vėlgi Ramūnas Karbauskis“, – „Žinių radijui“ samprotavo konservatorius, pridurdamas, kad visą šią situaciją regi kaip politinių polių, galinčių stabdyti nedemokratines tendencijas, silpnėjimą.
„Seime ir Vyriausybėje mes artėjame prie tam tikro diktatūrinio varianto, nes nebėra kitų galios centrų. Prezidentūra neatsistojusi į vėžes, negali pasakyti, kur tiksliai važiuoja traukinys, premjeras turi kitų iššūkių. Ir galia (lieka. – ELTA) tokiose baltarusiškose rankose“, – sakė G. Landsbergis, pridurdamas, kad bent jau paskutiniais metais iki Seimo rinkimų sunku atsverti valstiečių lyderio daromą įtaką.
„Mes matome labai didelį susilpnėjimą visų aplink galių, kurios galėjo kontroliuoti Ramūno Karbauskio siautėjimą“, – teigė TS-LKD pirmininkas.
G. Landsbergis pridūrė, kad opozicija liko vienintelė reali atsvara valdančiųjų valstiečių valdžiai.
„Opozicija, ko gero, lieka vienintele atsvara Ramūno Karbauskio valdžiai. Anksčiau mes matėme daugiau nei vieną galios centrą, kaip Dalia Grybauskaitę, tą patį Saulių Skvernelį (...), dabar opozicija lieka praktiškai vienintelė atsvara, atsverti tuos sprendimus ir juos tikrinti, kad jie nepažeistų Konstitucijos“,– apibendrino G. Landsbergis.
Valstiečiams tinka žmonės, siejami su Kremliumi
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad planuojamas atlikti parlamentinis tyrimas dėl Seimo narės Irinos Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais yra gera proga valdantiesiems valstiečiams pašalinti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį iš pareigų, remiantis tuo, kad jis neatliko jokių veiksmų, prieš pusantrų metų gavęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, detalizuojančią I. Rozovos veiklą, kuri buvo susijusi su Rusijos diplomatais.
Opozicijos uždavinys šiuo metu, sako G. Landsbergis, yra priminti tyrimo esmę – kalba eina apie Rusijos įtaką Lietuvos politinei sistemai, o ne V. Pranckietį, teigia konservatorių lyderis. „Beveik neabejoju, kad tyrimas, kuris bus daromas Seime, jį bus bandoma pakreipti Seimo pirmininko link. Tirsim Seimo pirmininką, nepaisant to, kad informaciją turėjo ir premjeras, ir jo patarėjai, ko gero, daug daugiau ir valstybės tarnautojų. Beveik neabejoju, kad žinojo ir Ramūnas Karbauskis informaciją apie Rozovą ir kad tai buvo politiniai sprendimai (...) Šiandien tiems opozicijos nariams, kurie bus tyrimo komisijoje, yra labai svarbu priminti, kad šitas tyrimas yra apie Rusijos įtaką pirmiausia“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis.
Konservatorių lyderis priminė ir kitų valdančiųjų parlamentarų ryšius su Rusijos diplomatais – Mindaugo Basčio, Artūro Skardžiaus.
„Tai yra koalicija, kuriai tinka žmonės, kurie yra siejami su Kremliaus įtaka Lietuvoje“, – konstatavo G. Landsbergis.
Pasitvirtinus informacijai apie I. Rozovos veiklą, ji turėtų būti pašalinta iš Seimo, sako TS-LKD pirmininkas.
„Viskas priklauso, koks bus tyrimas. (...) Ar ji žinojo, ką ji daro ir jei ji tai darė žinodama ne vieną kartą, ir toliau manė, kad ta veikla yra tinkama, tai akivaizdu, kad tai yra sąmoningas veikimas prieš valstybę. Jeigu tie faktai yra įrodomi, jeigu yra tokia informacija, tas asmuo niekaip Seimo nariu negalėtų būti paliktas dirbti toliau“, – sakė G. Landsbergis.
Vis dėlto, jo teigimu valstiečiai gali siekti apsaugoti I. Rozovą, nes nori išlaikyti gerus santykius su koalicijos partneriais Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, sako G. Landsbergis, privalo atsakyti, ar, neviešindamas neįslaptintos VSD pažymos apie I. Rozovos veiklą, nesulaukė spaudimo iš R. Karbauskio. „Pranckietis turi atsakyti į labai paprastą klausimą – ar Ramūnas Karbauskis žinojo, ar prašė jo tos informacijos neviešinti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jeigu šioje situacijoje yra V. Pranckiečio kaltės, sako TS-LKD lyderis, nepasitikėjimo procedūra dėl jo Seime turėtų būti daroma tik pasibaigus tyrimui.
„Balsavimas dėl jo pasitikėjimo, mano siūlymu, turėtų būti daromas tik pasibaigus tyrimui“, – sakė G. Landsbergis.
G. Landsbergis apie steigiamą judėjimą: tai gali būti valstiečių gelbėjimosi valtis
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad ketvirtadienį paskelbtas siekis steigti naują krikdemišką partiją gali būti kai kurių valstiečių kuriama „gelbėjimosi valtis“, jei 2020 m. vyksiantys Seimo rinkimai valdantiesiems susiklostytų nepalankiai. G. Landsbergio teigimu, tokias prielaidas kelti leidžia tai, kad vienas iš naujos politinės jėgos iniciatorių – Vytautas Sinica yra „valstiečiams“ priklausančio Seimo nario Eugenijaus Jovaišos patarėjas.
„Ponas Sinica yra įtakingo „valstiečio“ pono Jovaišos patarėjas. Ir čia man kyla tokia konspiracinė teorija, ar tai nėra tokia gelbėjimosi valtis kai kuriems „valstiečiams“, kurie galbūt mato... Pamename, kad ponas Jovaiša sakė, kad kitame Seime liks tik 15 „valstiečių“, tai jis, matyt, savęs nebeįskaičiuoja. Galbūt jis sau atsargiai kuriasi kitą judėjimuką, kuriame galėtų iš skęstančio „Titaniko“ gumine valtimi išsigelbėti“, – „Žinių radijuje“ svarstė G. Landsbergis.
G. Landsbergis priekaištauja A. Monkevičiui: smagių naujienų mokytojams neturiu
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad dabartinis švietimo, sporto ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, nors ir yra ilgiausiai dirbęs šioje srityje ministras, tačiau stokoja politinės valios imtis griežtesnių priemonių, suvaldyti švietimo sektoriaus krizę. Tokia padėtis švietime, sako G. Landsbergis, yra jo atsakomybė.
„Mes turime ministrą, kuris yra ilgiausiai buvęs ministru iš visų švietimo ministrų Lietuvos istorijoje prie visų Vyriausybių ir didele dalimi atsakomybė jam tenka nemenka, už tai, kur šiandien yra Lietuvos švietimas, dėl to, kad jei jis anksčiau nieko nepadarė, tai nemanau, kad jis dabar ką nors padarys“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė konservatorių lyderis.
Prošvaisčių, kad situacija švietime gėrėtų nesimato, teigia G. Landsbergis.
„Reikia pradėti traukti švietimą iš tos duobės, kurioje dabar jis yra. Jokių pokyčių realiai nėra atsitikę per paskutinius trejus metus ir aš nematau absoliučiai jokių priežasčių, kodėl kas nors turėtų keistis“, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas.
Jo manymu, A. Monkevičius švietimo ir mokslo sritį išmano, tačiau stokoja valios ją pakeisti, o kalbos apie planuojamą valandinio apmokėjimo pedagogams pakėlimą situacijos nepakeis. „Aš labai smagių žinių Lietuvos mokytojams, deja, neturiu. Manau, kad visos tos kalbos ir dėl valandinio atlyginimo, jos yra tokia uždanga, užmesti maršką ant realių problemų. Mes galime pakelti valandinį atlyginimą 5 proc., 15 proc., tačiau jeigu 75 proc. Lietuvos mokytojų neturi, nesurenka viso etato, dirba pavalandžiui, (...) tai tu kelk tą valandinį atlyginimą kiek nori, jiems reali alga didės labai minimaliai, jeigu jiems paprasčiausiai trūksta valandų“, – sakė G. Landsbergis.
Švietimo krizės suvaldymas, jo teigimu, yra sudėtingas klausimas, reikalaujantis kompleksinio visų politinių jėgų susitarimo. Tai inicijuoti, sako konservatorius, turėtų prezidentas Gitanas Nausėda.
„Galima susitarti ir palaikyčiau susitarimą. (...) Kas galėtų dabar pradėti tą dalyką daryti, tai yra prezidentas (...) – kviestis politines partijas, sodintis prie stalo ir ieškoti bendro galimo vardiklio, kuomet sutartume labai sudėtingais klausimais dėl mokyklų tinklo, mokytojų rengimo, dėl programų... Norint, kad tai būtų ne dar vienas popierius, o realus sutarimas ta prasme, kad atėjus laikui įstatymą priimtume, Seimas balsuotų bemaž vieningai, tai yra labai sudėtingas darbas, bet aš tikiu, kad jį galima padaryti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
