Mokinių tėvų teigimu, kol mokytojai reikalauja brangiai kainuojančių pratybų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kratosi atsakomybės, tikindama, kad pratybos ugdymo procese nėra privalomos.
Tėvai piktinasi
„Pedagogai reikalauja pratybų ir tvirtina, kad jos yra būtinos. Švietimo ministerija atsakomybės kratosi. Tai vis dėl to, ar pratybos yra privalomos, ar neprivalomos?
Ir kokį santykį jos turi su egzaminais? Pedagogai tvirtina, kad brandos egzaminuose užduotys atitinka pratybose pateikiamas užduotis.
Jeigu pratybos nėra privalomos, kodėl pedagogai skatina jas pirkti? Jei jos būtinos, kodėl nėra finansuojamos?“, – tokio skaitytojos Audronės (vardas redakcijai žinomas) laiško rugsėjo 1-ąją sulaukė portalo lrytas.lt redakcija.
Skaitytojos teigimu, pasitaiko atvejų, kai vaikui neturint brangiai kainuojančių pratybų dėl neatliktų užduočių mažinamas pažymys. Taip pat būna ir tokių atvejų, kai mokslo metų pradžioje nupirktų pratybų metų bėgyje vaikai net nepaliečia.
Dalis redakcijos kalbintų tėvų sutiko, kad situacija su pratybomis, ypač jaunesnėse klasėse – neaiški: panašu, kad tarp ministerijos ir mokyklų nėra aiškaus sutarimo. Ministerija, tėvų žiniomis, pratybas vadina nebūtinomis, o mokytojai tikina, kad jos labai svarbios kokybiškam ugdymo procesui.
Sprendimas dėl pratybų – mokyklų ir mokytojų rankose
Vadovaujantis oficialia ŠMSM pozicija, pratybos nėra privalomos.
Pasak ŠMSM Komunikacijos skyriaus atstovų, ministerija mokykloms nuolat primena, kad jos naudotųsi ne vien pratybų sąsiuviniais, bet ieškotų ir kitų – kūrybingesnių, šiuolaikiškesnių būdų ugdyti mokinius.
Tačiau, ar naudoti pratybas, nusprendžia pati mokykla arba mokytojas. O mokykla, anot ŠMSM atstovų, prieš priimdama sprendimą, turi tartis su mokinių tėvais.
„Jeigu mokykla pasirenka naudoti pratybų sąsiuvinius, tai mokytojai mokiniams ir tėvams turi paaiškinti, kaip pratybų sąsiuviniai bus panaudoti ugdymo procese ir padės užtikrinti kokybišką ugdymą.
Taip pat labai svarbu įvertinti ir kartu su bendruomene aptarti bendrą lėšų poreikį vieno vaiko pratybų sąsiuviniams, atsižvelgti į finansines pasekmes šeimoms“, – oficialią poziciją pateikė ŠMSM Komunikacijos skyrius.
Finansuoti negali
Remiantis įstatyminiu reguliavimu, finansuoti pratybų įsigyjimo iš valstybės lėšų negalima dėl paprastos priežasties – jos priskiriamos prie individualių mokymo priemonių, kuriomis mokinius turi aprūpinti tėvai.
„Pratybų sąsiuvinių negalima įsigyti iš mokiniui skiriamo finansavimo. Pagal Švietimo įstatymo 70 straipsnį, individualiomis mokymo priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kt.) mokinį aprūpina tėvai.
Visa atsakomybė už pratybas, jų prasmingumą tenka mokyklai ir mokytojams, nusprendusiems jas įsigyti ir naudoti“, – aiškinimą dėl pratybų finansavimo ir naudojimo galimybės pateikė ŠMSM atstovai.
Yra ir kitų sprendimų
Redakcijos kalbinta direktoriaus pavaduotoja ugdymui, dirbanti vienoje iš Vilniaus gimnazijų, tikino, kad dažniausiai pratybų reikia pradinių ir progimnazijos klasių mokiniams.
Gimnazijos klasėse pratybų reikia tikrai nedažnai.
„Kalbant apie gimnazijų klases, apie vyresniuosius mokinius, tai pratybos tikrai yra neprivalomos. Įprastai kiekviena mokykla turi savo sprendimų. Kai kuriose mokyklose yra sutarimai tarp mokytojų, dirbančių toje pačioje kategorijoje, kurie tarpusavyje susitaria, kiek ir kokias pratybas naudoja“, – teigė gimnazijos pavaduotoja ugdymui.
Pedagogė taip pat akcentavo, kad jei tėvai vaikams negali nupirkti pratybų, randami būdai, kaip kitu būdu atlikti tas užduotis – pavyzdžiui, nusikopijuoti būtinas užduotis.
Tačiau pasak jos, dažniausiai problemos kyla jaunesnėse klasėse, kai pratybų pirkimas būna masinis.
„Pratybas kaip tam tikrą alternatyvą mokytojai vis dar mato. Bet tai labai priklauso nuo kiekvieno mokytojo ir mokyklos požiūrio į pratybas“, – situaciją komentavo pedagogė.
